- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-16
- Bylos Nr.
- 2A-457-622/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Rimvida Zubernienė, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- V. G.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja E. Bartulienė Procesinio sprendimo kategorijos 75.8; 75.9; 121.19.2; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. liepos 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės ir Erikos Misiūnienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašė santuoką su atsakovu nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę G.; nustatyti nepilnamečių vaikų O. G. ir A. G. gyvenamąją vietą kartu su ja; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams sūnums po 500 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus 9360 Lt. Nurodė, kad su atsakovu santuokinio gyvenimo nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda daugiau nei metai laiko. Teigė, kad santuoka iširo dėl to, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, be to vaikais nesirūpina, išlaikymo jiems neteikia.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliko ieškovei santuokinę pavardę; nustatė vaikų A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir O. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina V. G.; priteisė iš atsakovo A. G. išlaikymą vaikams po 500 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės ir paskyrė V. G. šių lėšų tvarkytoja; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo valstybei 360 Lt žyminį mokestį ir 22,30 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Sutuoktiniai dalytino turto neturi. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas gera valia vaikams išlaikymo neteiki, kadangi atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės, jis yra sveikas, darbingas, dėl to iš jo priteisė po 500 Lt kiekvienam vaikui. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovas yra sudaręs kredito bei lizingo sutartis, neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti vaikus. Ieškinio reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir turto bei turtinių prievolių padalijimo ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas į bylos nagrinėjimą neįtraukė kreditorių, nepasisakė dėl turtinių prievolių padalijimo, dėl to nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Nurodo, kad santuokos metu buvo sudarę kredito sutartį, kurią ir ieškovė pasirašė. Teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas dėl išlaikymo vaikams priteisimo, nukrypo nuo teismų praktikos, nes priteistas išlaikymas yra per didelis. Be to, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, dėl to nebuvo atskleistos esminės bylos aplinkybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad 1994-01-20 šalys susituokė. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, išlaikymo vaikams priteisimo bei jų gyvenamosios vietos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepasisakė dėl santuokos metu įgyto turto bei turtinių prievolių padalijimo. Apeliantas prašo sprendimą panaikinti, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, t. y. nepadalijo šalių turtinių prievolių tretiesiems asmenims – kreditoriams.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Turto padalijimo klausimai sprendžiami visų pirma vadovaujantis CK 3.118 straipsnio nuostatomis. Šiame straipsnyje nustatyti tam tikri sutuoktinių turto dalijimo tvarkos ypatumai, taikomi tais atvejais, kai sutuoktiniai turi vykdytinų prievolių. Tokiomis aplinkybėmis teismas, spręsdamas reikalavimą dėl santuokinio turto padalijimo, turi vadovautis įstatyme nustatyta veiksmų seka: pirma, sudaryti turto balansą, kuriame turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas; antra, iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs; trečia, jeigu po balanso sudarymo paaiškėja, kad, priteisus kreditoriams mokėtinas sumas, bendro turto liko, šis padalijamas sutuoktiniams, priešingu atveju pripažįstama, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi. Taigi pagal CK 3.118 straipsnį, dalijant sutuoktinių turtą, turi būti sudaromas jų turto balansas, nustatomos bendros, t. y. iš bendro sutuoktinių turto mokėtinos, ir asmeninės sutuoktinių skolos. Tik nustačius prievolių pobūdį galima padaryti išvadas dėl atsakomybės pagal šias prievoles ir atitinkamai išvadas dėl to, ar lieka turto, kuris gali būti padalijamas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.
Sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis); prievolei esant asmeninei iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis); iš asmeninio sutuoktinių turto, kai abu kreditoriai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį; tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009).
Teismų praktikoje laikytina, kad kreditoriaus teisėms teismo sprendimas turi įtakos ir tada, kai sutuoktiniai neturėjo bendro turto, tačiau teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimą, nepasisakė dėl sutuoktinių bendrų skolų padalijimo. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, byloje esant duomenų apie santuokos metu įgytas prievoles kreditoriams (b. l. 35–46), nepagrįstai nustatė, kad sutuoktiniai dalytino turto neturi, nes dalijamas gali būti ne tik turtas, bet ir turtinės prievolės. Taigi teismas visiškai nepasisakė dėl santuokos metu įgytų turtinių prievolių padalijimo, neįtraukė į bylos nagrinėjimą kreditorių trečiaisiais asmenimis (CK 3.126 straipsnis). Kredito sutartys buvo sudarytos santuokos metu, vieną jų pasirašė abi šalys (b. l. 35). Tokiu būdu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Apeliantas prašo panaikinti dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, tačiau santuokos nutraukimo ir išlaikymo priteisimo bylose, netoleruotina praktika, kai priimamas dalinis sprendimas, o vėliau nagrinėjami kiti reikalavimai. Tokiu atveju būtų pažeidžiama įstatymo nuostata, kad priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo turi būti išsprendžiami visi reikalavimai, t. y. vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių naikintinas visas pirmosios instancijos teismo sprendimas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus dėl sutuoktinių prievolių padalijimo, atitinkamai spręstinas klausimas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams nustatymo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimas naikintinas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.