- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-28
- Bylos Nr.
- 2S-410-798/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14689-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- AB Swedbank
- Atsakovas
- A. K., E. S., E. D., S. D.
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 94.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 94.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo AB Swedbank atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AB Swedbank ieškinį atsakovams A. K., E. S., E. D., S. D. dėl sandorių nuginčijimo (actio Pauliana),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB Swedbank kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. K., E. S., E. D., S. D., prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010-09-20 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė A. K. perleido nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini) atsakovei E. S., taikyti restituciją atsakovei A. K., grąžinant nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal ieškovo reikalavimą, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010-09-16 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė A. K. parleido nuosavybės teises į 36 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovams E. D. ir S. D., taikyti restituciją atsakovei A. K., grąžinant nuosavybės teisę į 36 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal ieškovo reikalavimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo AB Swedbank ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus m. 1 apylinkės teismui ir išaiškino, kad ieškovas turėtų kreiptis į Kauno rajono apylinkės teismą. Teismas konstatavo, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą teismingi nekilnojamojo daikto ir pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais buto, kuris yra Vilniuje ir 36 žemės sklypų, kurie yra Kauno rajone pirkimo-pardavimo sandorius. Pagrindinė nekilnojamojo turto dalis, t.y. 36 žemės sklypai yra Kauno raj., atsakovės E. S. gyvenamoji vieta taip pat Kauno raj., todėl pagal išimtinio teismingumo reikalavimus ši byla nagrinėtina Kauno rajono apylinkės teisme.
III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas AB Swedbank pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pareiškė ieškinį dėl atsakovės A. K. sudarytų 2 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių nuginčijimo, t.y. prašė pripažinti negaliojančia atsakovių A. K. ir E. S. pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei atsakovų A. K. ir E. D. su S. D. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl 36 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Ginčijami sandoriai susiję su atsakovės A. K. nesąžiningais veiksmais. Reikalavimai grindžiami tuo pačiu faktiniu pagrindu, patvirtinančių A. K. tikslingą siekį kuo skubiau perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims, taip išvengiant tinkamo atsiskaitymo su ieškovu. Kadangi ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį, kuria perleista nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) esantį butą, ieškovas pasirinko kreiptis į Vilniaus m. 1 apylinkės teismą. Nurodė, kad skundžiama nutartimi klaidingai aiškinamos ir taikomos procesinės teisės normos, reglamentuojančios civilinių bylų teismingumą. Pagal vieną iš sutarčių perleistas turtas, esantis Vilniaus mieste, pagal antrą sutartį – turtas, esantis Kauno rajone. CPK 30 str. 12 d. nustato, kad tuo atveju, kai byla teisminga keliems teismams, pasirinkimo teisė priklauso ieškovui.
Atsakovė E. S. pateikė atsiliepimą, prašydama ieškovo atskirojo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį nepakeistą. Nurodė, kad ieškinys turi būti nagrinėjamas pagal CPK 31 str. nustatytas teismingumo taisykles. Teismų praktika patvirtina, kad sprendžiant ieškinių, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, pripažinimo negaliojančiais teismingumo klausimą, taikomos išimtinio teritorinio teismingumo taisyklės. Turėtų būti laikomasi nuostatos, kad ginčas yra teismingas tam teismui, kurio teritorijoje registruotas pagrindinis ginčo objektas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Konstitucijos 30 str. 1 d. nustato, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau kaip ir kiekviena teisė, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis tam tikros įstatymo nustatytos tvarkos. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise ar teise kreiptis į teismą su pareiškimu, kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismą asmens pasirinkimo. Taigi kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui pozityvių teisinių padarinių gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų (CPK 137 str.).
Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. CPK 29 str. nustatyta bendroji teismingumo taisyklė – pagal atsakovo fizinio asmens gyvenamąją vietą ar, atitinkamai, pagal juridinio asmens buveinę. Išimtinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą. Ginčijamos nutarties priėmimo metu galiojusio CPK 31 str. 1 d. numatė išimtinio teismingumo atvejus – ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.
Pastaroji teisės norma lemia, jog ieškovo pareikšto ieškinio teismingumo klausimas spręstinas atsižvelgiant į nekilnojamojo turto objektų, dėl kurių kilo ginčas, buvimo vietą. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė pripažinti negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis, t.y. 2010-09-20 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė A. K. perleido nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei E. S. ir 2010-09-16 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė A. K. perleido nuosavybės teises į 36 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovams E. D. bei S. D.. Taigi ieškinyje nurodytų savarankiškų nekilnojamojo turto objektų buvimo vieta priklauso dviejų teismų – Vilniaus m. 1 apylinkės teismo ir Kauno rajono apylinkės teismo – aptarnaujamoms teritorijoms. CPK nėra tiesiogiai įvardinta, kaip turi būti sprendžiama tokio pobūdžio situacija, kai pagal išimtinio teismingumo taisykles reiškiamas ieškinys teismingas dvejiems skirtingiems teismams. CPK 30 str. 12 d. numato, kad kai ieškinys teismingas keliems teismams, ieškovui tenka teisė pasirinkti į kurį teismą kreiptis. Kita vertus, kaip minėta, CPK 31 str. 1 d. numato, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju pagrindinė nekilnojamojo turto, t.y. net 36 žemės sklypų buvimo vieta yra Kauno rajone, o taip pat atsakovės E. S. gyvenamoji vieta nurodyta Kauno rajone, sprendžia, jog byla ekonomiškiau ir operatyviau bus išnagrinėta Kauno rajono apylinkės teisme pagal pagrindinę nekilnojamųjų daiktų buvimo vietą.
Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Ieškovo „ Swedbank“ AB atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.