- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-21
- Bylos Nr.
- 2-7192-911/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06178-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Pareiškėjas
- O. D. L.
- Suinteresuotas asmuo
- R. A., Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. D. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. A., Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja O. D. L. palikimo priėmimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos O. A. mirties 2010-06-14 priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti – butą su 1/8 dalimi ūkinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2010-06-14 mirė jos motina O. A.. Po jos mirties įpėdiniais pagal įstatymą liko mirusiosios vaikai – pareiškėja bei suinteresuotas asmuo R. A.. O. A. sutuoktinis J. A. mirė 2005-08-09. Pareiškėja po motinos mirties jai priklausantį butą tvarkė, prižiūrėjo, valdė jį kaip savo. Suinteresuotas asmuo R. A. pretenzijų dėl paveldimo turto nereiškia ir neprieštarauja, kad pareiškėja paveldėtų O. A. turtą faktiniu valdymu. Pareiškėja palikimą pradėjo valdyti iš karto po motinos mirties, turtu naudojosi, tačiau laiku nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, todėl dabar negali perimti teisių į po motinos mirties likusį turtą. Pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paliktą motinos turtą. Dėl nurodytų aplinkybių kreipiasi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos O. A. mirties ji priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Teismo posėdžio metu pareiškėja O. D. L. paaiškino, kad jos motina O. A. mirė 2010-06-14, turėjo turto – butą su 1/8 dalimi ūkinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėja savo motiną iki mirties prižiūrėjo, gyveno šalia motinos – bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties iki šiol pareiškėja naudojasi, tvarko, prižiūri motinos butą, moka už jį mokesčius. Nurodė, kad motinos butas buvo be komunalinių patarnavimų, todėl jokių mokesčių už jį iki š.m. mokėti nereikėjo, o nuo š.m. moka mokesčius už jo administravimą VšĮ „Velžio komunalinis ūkis“. Po motinos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, kadangi turėjo daug rūpesčių, nežinojo. Prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. A. nurodė, kad sutinka su pareiškėjos prašymu, į motinos turtą pretenzijų jokių neturi. Pareiškėja po motinos mirties tvarkė ir prižiūrėjo motinos turtą, kadangi šalia gyvena. Prašė pareiškimą tenkinti.
Suinteresuoto asmens Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir vietą informuotas tinkamai, pateiktame teismui atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti iš esmės jo atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad neprieštaraus pareiškėjos prašymui, jeigu pareiškėja įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo prašymą (29-30 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1d.). Pirmos eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymą lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai, trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai, ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės (CK 5.11 str. 1.). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 str.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1, 2, 3 d.). CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Nustatyta, kad pareiškėja O. D. L. ir suinteresuotas asmuo R. A. yra 2010-06-14 mirusios O. A. vaikai ir įpėdiniai pagal įstatymą (4-6, 34, b. l. 9, 10). Nustatyta, kad mirusiosios O. A. sutuoktinis J. A. mirė 2005-08-09 (4, 6). O. A. turėjo keturis vaikus: E. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi 2014-02-24; R. A., gim. (duomenys neskelbtini), miręs 2006-08-06, pareiškėją O. D. L. ir suinteresuotą asmenį R. A. (34 b.l.). Po O. A. mirties liko butas su 1/8 dalimi ūkinio pastato, esantys (duomenys neskelbtini) (16-21). Mirusioji O. A. testamento nebuvo sudariusi, Testamentų registre nėra registruota palikimo priėmimo faktų, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas (7-8, 22 b.l.).
Iš pareiškėjos O. D. L. pareiškime nurodytų aplinkybių bei teismo posėdyje jos ir suinteresuoto asmens R. A. duotų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja po savo motinos O. A. mirties pradėjo valdyti ir rūpintis kaip savo turtu butu su 1/8 dalimi ūkinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjos paaiškinimai, byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš kurių nustatyta, kad pareiškėja rūpinasi likusiu turtu, tvarko jį, moka mokesčius už butą, prižiūri turtą. Teismui netikėti pareiškėjos paaiškinimais nėra jokio pagrindo, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ( 16, 41-44 b.l.).
Pareiškėja pareiškime prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos O. A. mirties 2010-06-14 priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą – butą su 1/8 dalimi ūkinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, yra laikomas priėmusiu visą palikimą. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenustato pareiškėjos priimto po jos motinos mirties paveldėto turto sąrašo. Paveldėto turto sąrašą nustato palikimo atsiradimo vietos notaras. Taigi teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja Ona D. L. priėmė palikimą po motinos O. A. mirties, pradėdama faktiškai valdyti paliktą mirusiojo turtą, juo rūpintis kaip savo turtu.
Pareiškėjos prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę – O. D. L. paveldės po O. A. mirties likusį nekilnojamąjį turtą, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Byloje susidarė 20 Lt išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, kurios yra priteisiamos iš pareiškėjos valstybei (CPK 92, 96 str.).
Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 270, 448 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos O. D. L. pareiškimą patenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė motinos O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2010 m. birželio 14 d., palikimą faktiškai pradėdama valdyti turtą.
Apie palikimo priėmimą pranešti Testamentų registrui.
Priteisti iš pareiškėjos O. D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 Lt (dvidešimties litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės pajamas, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąsk. Nr. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.