Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-06-04 · Civilinė byla Nr. e2-11674-960/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-04
Bylos Nr.
e2-11674-960/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03873-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dariuš Lučinski
Ieškovas
UAB „Agrosfera“
Atsakovas
E. G.
Advokatai
Evaldas Dūdonis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-11674-960/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03873-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; (S) 2.6.2.1; 2.6.10.5.1.; 2.6.10.3.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski,sekretoriaujant Gretai Ribikauskaitei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Agrosfera“ atstovui Karoliui Druskiui, atsakovo E. G. atstovui advokatui Evaldui Dūdoniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Agrosfera“ ieškinį atsakovui E. G. dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 17 620,94 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog šalys 2018 m. vasario 27 d. sudarė Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2702/18-272/G (2702/18-03AS) (toliau - Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo pristatyti 400 tonų pupų, tačiau pristatė tik 209,104 tonas, todėl Sutarties neįvykdė. 2019 m. sausio 29 d. ieškovas nusiuntė pretenziją atsakovui, kurioje pasiūlė geranoriškai susitarti, tačiau atsakovas 2019 m. vasario 4 d. atsiuntė atsakymą, kuriame nurodė, jog Sutarties nevykdys dėl sausringo laikotarpio. Be to, atsakovas pateikė minėtą atsakymą, kai jau Sutartyje nustatytas terminas pupoms pateikti (2018 m. spalio mėn.), buvo pasibaigęs. Atsakovas nesumokėjo ieškovui pagal sutartį 17 620,94 Eur, t. y. nepristatyta pupų 102,896 tonos. Pupų kainos pagal grūdų klases yra: 1 klasė - 235 Eur/t, 2 klasė - 215 Eur/t, pašarinės pupos - 200 Eur/t, nekondicinės pupos - 200 Eur/t. Kadangi nėra aišku, kurią pupų klasę atsakovas būtų pristatęs, ieškovas apskaičiavo vesdamas kainų vidurkį: (235 + 215 + 200 + 200) / 4 = 212,5 Eur; 212,5 Eur x 102,896 t = 21 865,4; taikoma 30 proc. dydžio bauda nuo visos sumos: 21 865,4 x 0,30 = 6 559,62 Eur. Pagal Sutartį, ieškovas turi teisę nepristatytą grūdų kiekį įsigyti savo nuožiūra iš trečiųjų asmenų, o atsakovas privalo pirkėjui kompensuoti kainų skirtumą, jei kaina yra didesnė nei ta, kuri buvo sutarta su ieškovu. Taigi, ieškovas įsigijo 100 tonų pupų iš trečiojo asmens, kainų skirtumą ieškovas apskaičiavo pagal kainų vidurkį: (345 + 345 + 310 + 280) / 4 = 320 Eur/t; skirtumas: 320 - 212,5 = 107,5 Eur/t; permoka: 107,5 x 102,896 = 11 061,32 Eur papildomų nuostolių, už įsigytas pupas iš trečiojo asmens. Iš viso, baudos ir nuostolių suma (6 559,62 + 11 061,32) yra 17 620,94 Eur. Atsižvelgiant į Sutarties tikslą, atsakovo prievolė perduoti ieškovui atitinkamą kiekį grūdų apima atsakovo prievolę užauginti, iškulti grūdus ir Sutartyje nurodytą jų kiekį perduoti ieškovui. Tokia prievolė, vertinant tai, jog šiuo atveju pupos sėjamos balandžio mėn., o kuliamos 2018 metų rugpjūčio mėnesį (2018 metais visi grūdai buvo kuliami liepos viduryje, rugpjūčio pradžioje), atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės, privalėjo įrodyti, jog force majeure aplinkybės galiojo atitinkamai nuo balandžio mėnesio iki rugpjūčio mėnesio arba Sutartyje nurodyto grūdų perdavimo ieškovui termino pabaigos. Ieškovo manymu, atsakovas neįrodinėjo, jog nepalankios gamtinės sąlygos, kaip force majeure aplinkybės, galiojo visą prievolės vykdymo laikotarpį. Be to, nesant įrodymų, patvirtinančių, kad ekstremali situacija - sausra nustatyta ir teritorijoje, kurioje yra atsakovo pasėliai, ieškovas neturėjo pagrindo manyti, kad ši ekstremali situacija gali turėti įtakos Sutarties vykdymui. Atsakovas remdamasis nepalankiomis gamtinėmis sąlygomis - sausra, tinkamai ir laiku neinformavo ieškovo apie susidariusias aplinkybes ir jų įtaką tolimesniam sutarties vykdymui. Tai, jog sausra gali turėti įtakos grūdų augimui, leidžia pagrįstai teigti, kad apie sausros įtaką derliaus kiekiui, atsakovas turėjo žinoti grūdų augimo laikotarpiu (tai yra ne vėliau nei iki jų kūlimo), o ne įsipareigojimo perduoti jau užaugintus, iškultus grūdus laikotarpiu (atitinkamai rugpjūčio, spalio mėnesiais, per 7 dienas nuo pareikalavimo). Taigi, atsakovas turėjo numatyti galinčias būti nepalankias gamtines sąlygas, neduosiančias planuojamo grūdų derliaus, o, to nenumatęs ir sutikęs su visiškos civilinės atsakomybės taikymu Sutarties nevykdymo atveju, atsakovas laisva valia prisiėmė atitinkamą riziką. Atsakovas žinojo, kad negalės įvykdyti Sutarties dar liepos viduryje-rugpjūčio pradžioje (po to, kai buvo nuimtas derlius), tačiau delsė pranešti, kaip numato Sutartis, apie tai ieškovui. Atsakovo pateikta informacija apie negalėjimą įvykdyti Sutartį pasibaigus Sutartyje nurodytam terminui laikytinas nesąžiningu elgesiu kitos Sutarties šalies, ieškovo, atžvilgiu. Atsakovas nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuojančių požymių neįrodė, nepateikė įrodymų, jog neužaugino ar negalėjo parduoti grūdų, todėl nėra pagrindo atsakovą atleisti nuo sutartinės civilinės atsakomybės.

Atsiliepimas

Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškiniu, prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. birželio 8 d. Alytaus rajone jau buvo pasiekti stichinės sausros rodikliai. Atitinkamai, 2018 m. birželio 11 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje paskelbė ekstremalią situaciją dėl sausros. Galiausiai, 2018 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 633, kuriuo paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Stichinė sausra yra labai retas atsakovo ūkininkavimo praktikoje reiškinys, todėl atsakovas, kaip bonus pater familias, stichinės sausros atsiradimo negalėjo protingai numatyti dar sudarant Sutartį. 2018 metų pavasarį - užsitęsusi stichinė sausra lėmė daug mažesnį derlių, t. y. buvo prikuliama vos 2,554 tonų pupų iš vieno hektaro ir toks drastiškas pupų derliaus sumažėjimas buvo nulemtas būtent stichinės sausros, kuri žemės ūkyje susiformavo 2018 metų pavasarį - vasarą. Nurodo, kad 2018 metais turėjo 116,83 hektarų pupų pasėlių, iš kurių buvo prikulta 298,38 tonų pupų. Tuo tarpu, jeigu vidutinis pupų pasėlių derlingumas būtų siekęs pastarųjų trejų metų vidutinį pupų pasėlių derlingumą, iš 2018-ųjų metų ploto pupų pasėlių būtų gautas 503,54 tonų pupų derlius, t. y. būtų prikulta 68,76 proc. pupų daugiau, tačiau atsakovas negalėjo stichinės sausros aplinkybių kontroliuoti ar užkirsti joms kelią. Be to, Sutartis buvo parengta ieškovo, todėl sudaryta prisijungimo būdu ir Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsakovo naudai. Sutartimi atsakovas nebuvo prisiėmęs stichinės sausros ir (ar) jos padarinių atsiradimo rizikos, todėl atsakovas nėra finansiškai atsakingas už Sutarties neįvykdymą neįvykdytų įsipareigojimų apimtimi (už 102,896 tonų pupų nepateikimą). Taip pat ieškovas buvo informuotas ir (arba) negalėjo nežinoti apie nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą, t. y. apie tai, kad atsakovas negalės Sutarties pilnai įvykdyti E. G. sūnus B. G. mobiliuoju telefonu informavo ieškovo atstovę. Be to, apie ekstremalios situacijos paskelbimą buvo paskelbta viešai. Būdamas verslininku – profesionalu ieškovas netinkamai įgyvendino savo pareigą domėtis Sutarties vykdymu. Galiausiai, net ir konstatavus informavimo apie nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimą tvarkos ir (arba) terminų pažeidimą, tai nepanaikina teisės atleisti nuo Sutarties vykdymo dėl nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo. Ieškovas neteisėtai reikalauja atlyginti nuostolius ir sumokėti baudą, nes ieškovo taikoma bauda turėtų būti įskaičiuojama į ieškovo prašomų atlyginti nuostolių dydį. Taip pat ieškovas neįrodė, už kokią kainą realiai ieškovas įsigijo pupas, kuriomis pakeitė atsakovo nepristatytą pupų kiekį ir netinkamai skaičiuoja baudos dydį - pateiktoje 2019 m. spalio 1 d. Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 0110/2018-1772/G, kuria susitarta dėl 100 tonų pupų įsigijimo, įsigyjamas pupų kiekis nurodomas šalia kainos 310 Eur už toną kainą, t. y. ieškovo tariamai patirtų nuostolių suma turi mažėti ne mažiau kaip 1 028,96 Eur (hipotetinis ieškovo apskaičiuotas vidurkis (320 Eur už toną) – 2019 m. spalio 1 d. Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 0110/2018-1772/G nurodyta kaina (310 Eur už toną) x 102,896). Atsakovas yra sąžininga Sutarties šalis, tuo tarpu būtent ieškovas yra nesąžiningas ir galimai tikslingai klaidina Teismą dėl tariamo atsakovo nesąžiningumo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį. Nurodė, jog tarp šalių buvo sudaryta Sutartis, pagal kurią atsakovas turėjo pristatyti 400 tonų pupų, o ieškovas už jas sumokėti. Atsakovas pristatė tik 209,104 tonų pupų ir liko nepristatyta 102,896 tonų pupų. Ieškovas apie negalėjimą pristatyti pupas buvo informuotas tik 2019 m. vasario 4 d. Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali situacija, tačiau nepateikta įrodymų, jog koks plotas dėl sausros buvo pažeistas bei kokius galimai nuostolius patyrė. Prastas derlius ir nepalankios oro sąlygos nelaikomos nenugalima jėga. Taip pat iš atsakovo pateiktos telefono išklotinės duomenų nėra aišku kas ir kam skambino bei kokiu tikslu buvo skambinta. Prašomą priteisti sumą apskaičiavo pagal pupų klasių kainų vidurkį, t. y. 235 + 215 + 200 + 200 / 4 = 212,5 Eur. Gauta suma buvo padauginta iš nepristatyto pupų kiekio, t. y. 212,5 x 102,896 = 21 865,4. Kadangi pagal Sutartį buvo numatyta 30 proc. bauda, tai gauta suma buvo padauginama iš 30 proc. baudos, t. y. 21 865,4 x 0,3 = 6 559,62 Eur. Pupos buvo perkamos ir iš trečiojo asmens ir taip pat buvo paskaičiuotas kainų vidurkis, t. y. 345 + 345 + 310 + 280 / 4 = 320 Eur/t. Iš pastarosios gautos kainos vidurkio atimamas prieš tai paskaičiuotas pupų kainos vidurkis, t. y. 320-212,5 = 107,5 Eur/t; permoka - sumokėta trečiajam asmeniui daugiau nei būtų reikėję sumokėti atsakovui. Gauta permoka dauginama iš nepristatyto pupų kiekio, t. y. 107,5 x 102,896 = 11 061,32 Eur papildomų nuostolių, už įsigytas pupas iš trečiojo asmens. Taigi, baudos (6 559,62 Eur) ir nuostolių (11 061,32 Eur) sumą sudaro 17 620,94 Eur. Pažymėjo, jog atsakovas nėra vienintelis neįvykdęs prievolės, o tuo metu perkamos pupų kainos buvo iš esmės vienodos. Buvo ieškomas kitas pupų tiekėjas anksčiau, nes atsakovas rugsėjo mėn. pristatęs pupas pranešė, kad daugiau pupų neturi. Sutarties tekstą rengė ieškovas, tačiau pati Sutartis nėra sudaryta prisijungimo būdu.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog egzistavo force majeure aplinkybės, o pranešimas apie įvykusį force majeure galimas ir pavėluotas ir tai nėra būtina force majeure sąlyga. Atsakovas negalėjo numatyti force majeure aplinkybių, nes Lietuvoje ekstremali situacija nuo 2018 m. dėl stichinės sausros paskutinį kartą buvo paskelbta daugiau nei prieš 12 metų. Atsakovo derlius sumažėjo 2/3. Ieškovas, žinodamas apie viešai skelbiamus duomenis apie sausrą, nesidomėjo bei nesiėmė aktyvių veiksmų, siekiant sutarties įvykdymo, elgėsi nesąžiningai, nebendradarbiavo su atsakovu. Pažymėjo, jog ieškovas neįrodė baudos dydžio bei nuostolių. Taip pat ieškovas neteisėtai prašo baudos ir nuostolių atlyginimo, t. y. dvigubos atsakomybės taikymas atsakovo atžvilgiu. Be to, dar nepasibaigus atsakovo terminui pristatyti pupas ieškovui, ieškovas sudarė sutartį dėl nepateiktų pupų pirkimo. Sutartis parengta ieškovo, todėl taikant baudas reikia sutartį aiškinti atsakovo naudai, o bauda turėtų būti skaičiuojama ne pagal ieškovo nurodomą pupų kainų vidurkį, o nuo mažiausios pupų kainos, kurias atsakovas galėjo pateikti ieškovui. Atsakovas ūkininkauja 20 metų, o birželio – liepos mėn. įvyko išdžiovimas, todėl nepristatė ieškovui 102,896 tonų pupų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovas ir atsakovas 2018 m. vasario 27 d. sudarė Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2702/18-03AS, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pristatyti 400 tonų (+/- 10% ieškovo nuožiūra) pupų per 2018 m. rugpjūčio – spalio mėnesius, o ieškovas įsipareigojo už pateiktas pupas sumokėti sutartyje nurodytą kainą. Atsakovas pristatė tik 209,104 tonų ir liko nepristatyta 102,896 tonų pupų. Atsižvelgiant į tai ir remiantis sutarties 5.2 papunkčiu, ieškovas paskaičiavo atsakovui 30 proc. dydžio baudą skaičiuojamą nuo laiku nepristatytų grūdų kiekio vertės, t. y. 6 559,62 Eur, kurią apskaičiavo pagal pupų klasių kainų vidurkį. 2019 m. sausio 29 d. ieškovas nusiuntė pretenziją atsakovui, kurioje pasiūlė geranoriškai susitarti (t. 1, el. b. l. 28), tačiau atsakovas 2019 m. vasario 4 d. atsiuntė atsakymą, kuriame nurodė, jog Sutarties nevykdys dėl itin sausringo laikotarpio, t. y. force majeure aplinkybių. 2018 m. spalio 1 d. ieškovas pagal Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 0110/2018-01JP įsigijo 100 tonų pupų iš trečiojo asmens ir remiantis sutarties 5.5 papunkčiu, ieškovas atsakovui paskaičiavo 11 061,32 Eur nuostolius, kuriuos paskaičiavo taip pat pagal pupų klasių kainų vidurkį. Iš viso, baudą ir nuostolius sudaro (6 559,62 + 11 061,32) 17 620,94 Eur suma, kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovo.

Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu netinkamo sutarties įvykdymo fakto neginčijo (nepristatė ieškovui 102,896 tonų pupų), bet įrodinėjo, kad negalėjo vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį visa apimtimi dėl force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnio 1 dalį šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų padarinių atsiradimui, t. y. kad sutartis neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos (force majeure). Pažymėtina ir tai, kad force majeure gali būti taikoma kaip pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės, jei ši aplinkybė galiojo visą prievolės įvykdymo laiką ir sutrukdė įvykdyti prievolę. Jei tokia aplinkybė galiojo tik ribotą laiką arba prievolę buvo galima įvykdyti kitais būdais, atleidimas nuo atsakomybės netaikomas arba taikomas iš dalies, atsižvelgiant į galimybę įvykdyti prievolę.

Atsakovas remiasi Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos stebėjimo skyriaus meteorologinių stebėjimo poskyrio 2018 m. gruodžio 18 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-6)-B8-2720, iš kurios matyti, kad Alytaus rajone 2018 m. gegužės 23 d. tapo labai sausa, o birželio 8 d. buvo pasiekti pavojingo meteorologinio reiškinio – stichinės sausros rodikliai. Sausringas laikotarpis Alytaus rajone, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, tęsėsi iki 2018 m. liepos 3 d. Taip pat 2018 m. birželio 11 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl ekstremalios situacijos paskelbimo Nr. D1-422, vadovaudamasis ekstremalių situacijų komisijos rekomendacijomis, dėl užsitęsusios stichinės sausros Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje paskelbė savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją. 2018 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 633 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje.

Pažymėtina, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 5.6 punkte numatyta, kad šalis gali būti visiškai ar iš dalies atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (force majeure). Nustatydamos nenugalimos jėgos aplinkybes, šalys vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 222 „Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau - Tvarka). Šalių sudarytos sutarties 5.6.1 papunktyje nustatyta, kad šalis siekianti įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybes, privalo pateikti kitai šaliai visus su tuo susijusius bei įrodančius dokumentus. Be to, tiek CK 6.212 straipsnio 3 dalies nuostatos, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-15 nutarimu Nr. 840 patvirtintos ,,Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės taisyklėse“ (toliau – taisyklės) 5 punktas nustato, kad šalis, prašanti atleisti nuo atsakomybės, sužinojusi apie kliūtį bei jos poveikį įsipareigojimų vykdymui, kuo skubiau turi pranešti kitai šaliai apie susidariusią situaciją. Taip pat taisyklių 6 punkte nustatyta, kad pagrindas atleisti nuo atsakomybės atsiranda nuo kliūties atsiradimo momento arba jeigu apie ją nėra laiku pranešta, nuo pranešimo momento ir laiku nepranešusi, įsipareigojimų nevykdanti šalis tampa iš dalies atsakinga už nuostolių, kurių priešingu atveju būtų buvę išvengta, atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju atsakovas, teigdamas, kad negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, turėjo ne tik remtis tuo, kad Alytaus rajone 2018 m. gegužės – birželio mėnesiais tapo labai sausa ir buvo pasiekti stichinės sausros rodikliai, kurie tęsėsi iki 2018 m. liepos 3 d., ar tuo, kad valstybės lygiu dėl stichinės sausros buvo paskelbta ekstremali situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje, o įrodyti šių aplinkybių įtaką pupų derliui (CPK 178 straipsnis). Vien tai, kad atsakovo derlius sumažėjo, neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad derliaus sumažėjimo priežastis buvo stichinė sausra. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog stichinė sausra buvo ir teritorijoje, kurioje yra atsakovo pasėliai, t. y. byloje nėra įrodymų, kad atsakovas kreipėsi į savivaldybes dėl patirtos žalos, nepateikė deklaracijų apie nukentėjusius pasėlius, ar duomenis apie atsakovo pripažinimą nukentėjusiu dėl nenugalimos jėgos. Atsakovas būdamas ūkininku 20 metų, turėjo pakankamai patirties įvertinti galimos sausros tikimybę, nuostolių kitai sutarties šaliai atsiradimo riziką, net ir tuo atveju jei sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas taptų suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo atsakovo (suprastėjusios klimato sąlygos dėl sausros ar padidėjusio kritulių kiekio ir pan.). Teismo vertinimu, sausra iš esmės yra būdinga Lietuvos regionui, ir tai nėra aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti. Pažymėtina, jog atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad būtų dėjęs pastangas ar kitaip bandęs sumažinti patirtą žalą. Sutartyje atsakovas neprivalėjo asmeniškai išauginti pupas, o tik jas pristatyti atsakovui, todėl sumažėjus derliui, jog galėjo jas įgyti iš kitų asmenų ir pristatyti ieškovui. Atsakovas taip pat nepateikė Tvarkos 2 punkte nurodytos Pramonės ir amatų rūmų pažymos dėl nenugalimos jėgos.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atsakovas neįrodė nenugalimos jėgos buvimo, todėl nėra teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.

Dėl baudos ir nuostolių dydžio skaičiavimo.

Sutarties 5.2 punkte šalys susitarė, jog atsakovas laiku neperdavęs ar Sutartyje numatytomis sąlygomis nepristatęs tinkamos kokybės grūdų, ieškovui privalo per 10 dienų nuo reikalavimo gavimo dienos sumokėti 30 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo laiku neperduotų / nepristatytų grūdų kiekio vertės, bei atlyginti ieškovui visus jo dėl to patirtus nuostolius.

Anksčiau teismo buvo nustatyta, jog atsakovas nepristatė 102,896 tonų pupų. Ieškovas baudos dydį apskaičiavo pagal pupų kainų vidurkį - 212,5 Eur. Gautą sumą padaugino iš nepristatyto pupų kiekio ir taip apskaičiavo 30 proc baudą - 6 559,62 Eur. Atsakovas nesutiko su baudos skaičiavimu imant vidurkį, nes Sutarties tekstas buvo parengtas ieškovo ir Sutartis sudaryta prisijungimo būdu, todėl Sutarties sąlygos turėtų būti aiškinamos atsakovo naudai ir bauda turėtų būti skaičiuojama ne pagal ieškovo nurodomą pupų kainų vidurkį, o nuo mažiausios pupų kainos, kurias atsakovas galėjo pateikti ieškovui, t. y. baudos dydis neturi viršyti 5 556,38 Eur (180 Eur/t x 102,896 x 0,3).

CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sutarčių aiškinimo taisyklė, jog kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad nėra aiškios sutarties sąlygos apskaičiuojant baudos dydį. Įvertinus tai, kad teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, jog rengė sutarties tekstą, o atsakovas pasirašė Sutartį, teismas daro išvadą, kad Sutarties sąlygos turėtų būti aiškinamos Sutarties sąlygas priėmusios šalies naudai, t. y. atsakovo naudai.

Iš Sutarties turinio matyti, jog atsakovas galėjo pristatyti bet kurios klasės pupas skirtingomis kainomis, įskaitant ir už mažiausią kainą žemiausios klasės pupas. Atsižvelgiant į tai, jog Sutarties sąlygos turi būti aiškinama atsakovo naudai, teismas daro išvadą, jog baudos dydis turi būti skaičiuojamas nuo mažiausios pupų kainos, kurias atsakovas galėjo pateikti ieškovui. Kadangi nekondicinės pupos kainavo mažiausiai – 180 Eur, tai baudos dydis remiantis Sutarties 5.5 punktu yra 5 556,38 Eur (180 Eur/t x102,896 x 0,3).

Pagal Sutarties 5.5 punktą, atsakovui nepristačius ieškovui reikiamo kiekio pupų, ieškovas įgijo teisę jas įsigyti savo nuožiūra iš trečiųjų asmenų, o atsakovas įsipareigojo ieškovui kompensuoti kainų skirtumą, jei kaina yra didesnė nei ta, kuri buvo sutarta su ieškovu. Iš 2018 m. spalio 1 d. Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutarties bei iš pateiktos 2018 m. spalio 11 d. PVM sąskaitos – faktūros matyti, jog ieškovas įsigijo 100,64 tonas nekondicinių pupų iš trečiojo asmens už 34 621,15 Eur ir kainų skirtumą ieškovas apskaičiavo pagal šioje sutartyje nurodytą kainų vidurkį: (345 + 345 + 310 + 280) / 4 = 320 Eur/t. Skirtumas tarp kainų: 320-212,5=107,5 Eur/t; permoka: 107,5 x 102,896 = 11 061,32 Eur papildomų nuostolių, už įsigytas pupas iš trečiojo asmens.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas vietoje atsakovo pagal Sutartį nepristatytų pupų įsigijo iš trečiojo asmens konkrečios rūšies pupas ir sumokėjo konkrečių kainą, t. y. nekondicines pupas už 28 612,52 Eur (be PVM), tai skaičiuojant ieškovo patirtus nuostolius, jie turi būti apskaičiuojami ne pagal skirtingose sutartyse nurodytus skirtingų kainų vidurkius, o pagal realiai ieškovo patirtas išlaidas įsigyjant žemiausio rūšies pupas ir iš jų atimat pagal Sutartį atsakovo pristatymo kiekio žemiausios rūšies pupų kainą, todėl ieškovo patirti nuostoliai sudaro 10 091,24 Eur (28 612,52 Eur – (180 Eur/t x 102,896 t).

Dėl nuostolių ir baudos priteisimo.

Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Teismas pažymi, kad nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Vienas iš šio principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kreditorius negali reikalauti ir netesybų ir nuostolių, todėl netesybos turi būti įskaitomos į nuostolius. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas už nepristatytą Sutartyje nurodytą pupų kiekį prašė priteisti ir netesybas ir nuostolius, todėl netesybos (mažesnioji suma) turi būti įskaitytina į nuostolius.

Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo ieškovo naudai priteistini 10 091,24 Eur nuostoliai, o 5 556,38 Eur bauda (mažesnioji suma) įskaitytina į 10 091,24 Eur nuostolius (CK 6.251 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis, 6.258 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinių palūkanų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. vasario 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas sumokėjo 396,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi ieškovas pareiškė reikalavimus, kurių suma 17 620,94 Eur, o teismas tenkino reikalavimus dalyje dėl 10 091,24 Eur, tai iš atsakovo priteisiamos ieškovo 396,00 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) - 226,78 Eur (396,00 Eur x 10 091,24 Eur / 17 620,94 Eur).

Valstybei nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos, teismo patirtos dėl procesinių dokumentų siuntimo paštu, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis). (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 091,24 Eur nuostolius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 226,78 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Agrosfera“, juridinio asmens kodas 302348275, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėjas Dariuš Lučinski