Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-06-06 · Administracinė byla Nr. I-1852-171/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-06
Bylos Nr.
I-1852-171/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03395-2012-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
A. T.
Atsakovas
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1852-171/2013Proceso Nr. 3-61-3-03395-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. T. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), kurį patikslino (b. l. 14–16), prašydamas:

1) pripažinti netekusiu galios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2012-12-27 sprendimą Nr. 7S-768, kuriuo atsisakyta grąžinti visą valstybinės pensijos nepriemoką nuo 2010 m. sausio mėnesio;

2) įpareigoti atsakovą išmokėti neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 3 724,02 laikotarpiu nuo 2010-01-01.

3) priteisti iš atsakovo palūkanas ir delspinigius.

Skunde paaiškino, kad Kalėjimų departamentas 2010-01-04 sprendimu Nr. (433)NV-3 nuo 2009-12-08 jam paskyrė 1 051,26 Lt pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Seimas 2009-12-09 priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (toliau – Laikinasis įstatymas), kuris įsigaliojo nuo 2010-01-01 (su tam tikromis išimtimis), pagal kurio 5 straipsnį jo pensija buvo perskaičiuota. 2012-12-20 pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kaip į instituciją, kuri skaičiuoja ir išmoka pareigūnų ir karių valstybines pensijas, prašydamas išmokėti neišmokėtą pensijos dalį – 3724,02 Lt, tačiau Kalėjimų departamentas 2012-12-27 sprendimu Nr. 7S-768 prašymo netenkino ir nurodė, kad neišmokėta pensijos dalis nebus grąžinta.

Nurodo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse buvo nustatyta, kad tam tikrą darbą dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems asmenims, draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu, vien dėl to, kad jie dirba ar užsiima verslu, valstybinės pensijos sumažinamos daugiau nei nedirbantiems.

Vadovaujasi 2012-02-06 Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriame konstatuota, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1 d., taigi pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Nurodo, kad, taikant Konstitucijai prieštaraujančias įstatymo nuostatas, jam 2010 m. sausio–rugsėjo mėnesiais neišmokėta 3 724,02 Lt pensijos vien dėl to, kad šiuo laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų.

Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Atsakovas, mažindamas pareigūnų valstybines pensijas neteisėtu teisiniu pagrindu ir atsisakydamas grąžinti neteisėtai sumažintą pensijos dalį, pažeidė teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principus, ignoruoja Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą, todėl Kalėjimų departamento sprendimas turėtų būti panaikintas.

Pareiškėjas neprieštarauja, kad pareigūnų ir karių pensijos dalis jam buvo neišmokėta ne dėl Kalėjimų departamento kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks reglamentavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir mano, kad neišmokėtos pensijos dalis turėtų būti priteista iš Lietuvos valstybės. Pagal analogiją taikant Civilinio kodekso nuostatas, byloje dėl atsakomybės taikymo tinkamu atsakovu gali būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės.

Nurodo, kad Laikinojo įstatymo nuostatų pagrindu Kalėjimų departamentui kilo pareiga mokėti sumažintas pareigūnų valstybines pensijas, Kalėjimų departamentas veikė pagal kompetenciją ir vadovavosi tuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu. Mano, kad Kalėjimų departamentas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti jo 2012-12-20 prašymą, tačiau sprendimo teisėtumas neturėtų daryti įtakos jo teisių gynybai šioje byloje.

Remiasi Civilinio kodekso 6.247 str. ir 6.249 str. 1 d. ir teigia, kad neatsargūs valstybės veiksmai tiesiogiai nulėmė tai, kad jis patyrė nuostolius, kurių dydis yra lygus negautoms pajamoms – neišmokėtai valstybinės pareigūnų pensijos daliai. Pažymi, kad yra visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b. l. 38).

Atsiliepimas

Atsakovai Kalėjimų departamentas ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 21–23) pažymi, kad Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, jog išimtiniais atvejais, kai valstybėje yra susidariusi ypatinga padėtis (ekonomikos krizė, gaivalinė nelaimė ir pan.), kai neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina išmokoms mokėti, išmokų santykių teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas ir laikinai, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga padėtis, išmokos mažinamos tokiu mastu, kokiu būtina gyvybiškai svarbiems visuomenės interesams užtikrinti ir kitoms konstitucinėms vertybėms apsaugoti.

Kalėjimų departamentas yra tik vykdomoji institucija ir nesprendžia priimtų įstatymų bei kitų teisės aktų konstitucingumo klausimų. Nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytais motyvais dėl pensijos nepriemokos priteisimo, nes, perskaičiuojant jam priklausantį pareigūnų ir karių pensijos dydį, buvo taikytos galiojančio Laikinojo įstatymo nuostatos, taigi nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktai. Taip pat tuo metu Konstitucinio Teismo sprendimo dėl Laikinojo įstatymo atitikties Konstitucijai nebuvo, taigi, kol nebuvo nustatyta ir pripažinta, kad 2009-12-09 Laikinojo įstatymo Nr. XI-537 atitinkamos nuostatos prieštarauja Konstitucijai, jos buvo teisėtos ir valstybės institucijos privalėjo jomis remtis apskaičiuodamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį.

Akcentuoja, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas oficialiai paskelbtas 2012-09-21, taigi jis nuo šios datos įsigaliojo ir Laikinojo įstatymo nuostatos, kurios minėtu nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, neteko galios.

Teismo posėdyje atsakovų atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 39–40).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis byloje esančiais dokumentais, nustatyta, kad 2010-01-04 Kalėjimų departamento sprendimu Nr. (433)NV-3 pareiškėjui nuo 2009-12-08 paskirta 1 051,26 Lt valstybinė pareigūnų ir karių pensija už tarnybą (b. l. 26).

Pareiškėjas 2012-10-29 kreipėsi į Kalėjimų departamentą su prašymu pateikti duomenis apie pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir nurodyti, kokia suma kas mėnesį jam buvo nesumokėta (b. l. 27). Kalėjimų departamentas į pareiškėjo prašymą atsakė 2012-11-05 raštu Nr. 7S-641 (b. l. 28), kuriame nurodė įstatymo nustatytus pensijos sumažinimo pagrindus, pateikė pensijos apskaičiavimą, nurodė neišmokėtos pensijos sumą bei pridėjo pažymą apie paskirtą, perskaičiuotą ir nesumokėtą pareigūnų ir karių pensiją.

Pareiškėjas 2012-12-20 dar kartą kreipėsi į Kalėjimų departamentą su prašymu išmokėti neišmokėtą pensijos dalį, kuri susidarė 2009-12-08–2012-11-01 pritaikius Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas.

Kalėjimų departamentas 2012-12-27 sprendime Nr. 7S-768 pareiškėjui nurodė, kad neišmokėta pensijos dalis jam nebus grąžinta (b. l. 32).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui A. T. paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo nuo 2010-01-01 teisėtumo.

Pagal 1994-12-22 Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 (1995-07-04 įstatymo Nr. I-1012, 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1013, 2006-12-12 įstatymo Nr. X-978 redakcija) 1 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos: 1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; 2) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos; 3) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; 4) mokslininkų valstybinės pensijos; 5) teisėjų valstybinės pensijos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.

2009-12-09 buvo priimtas Laikinasis įstatymas Nr. XI-537, kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., jis taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas. Pareiškėjui pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą Nr. X-212 paskirta pensija buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. (b. l. 6–7, 29–30).

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.

Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. buvo nustatyta, kad jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas, buvo taikomos iki 2012-09-01.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“; Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtame nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui konstatavo, kad pagal Konstituciją, jos 23, 29, 52 str., konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga nustatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 str. 1 d. nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nustatytas valstybinių pensijų mažinimas dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties valstybėje susidarius ypatingai situacijai buvo netolygus, nes juo pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos valstybinių pensijų dydžių proporcijos, todėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009 m. gruodžio 8 d. ir 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) tiek, kiek apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui.

Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, jog pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Į bylą pateikta Kalėjimų departamento 2012-11-05 pažyma Nr. LV-1368 (b. l. 29–30) patvirtina, kad pareiškėjas 2010 m. sausio–rugsėjo mėnesiais turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatomis ir nurodytu laikotarpiu neišmokėta 3 724,02 Lt pensijos. Pažymos duomenimis teismas neturi pagrindo abejoti, nes institucijos atsakingi darbuotojai pateiktų duomenų teisingumą patvirtino savo parašais, o pareiškėjas jų neginčija.

Taigi darytina išvada, kad pareiškėjui A. T. laikotarpiu, kai jis turėjo draudžiamųjų pajamų (nuo 2010-01-01 iki 2010-09-01), nepagrįstai neišmokėta 3 724,02 Lt valstybinės pareigūnų ir karių pensijos (pažymos 6 stulpelis, b. l. 29–30) (b. l. 22).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenustato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą nustatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka, ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (žr., pvz., adm. bylas Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004, Nr. A7-55-04).

Pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia, susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, konstatavo, kad sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (2011-11-14 nutartis adm. byloje Nr. A575-1831/2011).

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kuri yra iš esmės analogiška su nagrinėjama byla, pažymėjo, kad nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra reguliuojamas neišmokėtos valstybinės pensijos (jos dalies) išmokėjimo klausimas, todėl taikė įstatymo analogiją, t. y. vadovavosi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normomis, ir pažymėjo, kad sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.

Pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. sausio mėnesį (b. l. 29–30), pareiškėjo prašymas dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo Kalėjimų departamentui pateiktas 2012-12-20 (b. l. 31), o skundas teismui pateiktas 2012-12-28 (b. l. 1).

Taigi pareiškėjas į teismą kreipėsi nepažeidęs pagal analogiją taikytino trejų metų termino, nustatyto tokiems reikalavimams pareikšti, todėl, laikydamasis iš Konstitucijos, inter alia, jos 30 straipsnio 1 dalies nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas turi teisę teisme reikalauti pašalinti jo teisių pažeidimą, susijusį su visa neišmokėtos valstybinės pensijos nepriemoka.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes ji teisėtai taikė galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčas yra kilęs dėl pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turėjo būti pritaikytos valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos (2012-07-23 nutartis adm. byloje Nr. A552-2747/2012). Asmens teisių pažeidimas kyla dėl to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjo turtinius interesus pažeidė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo nuostatos. Atsižvelgus į tai, atsakovas byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).

Teismas daro išvadą, kad toks teismo aiškinimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui A. T. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Kalėjimų departamento kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis (3 724,02 Lt) pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento.

Kalėjimų departamento 2012-12-27 sprendime Nr. 7S-768, kurį prašo panaikinti pareiškėjas, yra išreikšta ir atsakovo valia atsisakyti išmokėti pareiškėjui susidariusią pensijos nepriemoką.

Kaip buvo konstatuota, remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija, Kalėjimų departamentas, priimdamas 2012-12-27 sprendimą Nr. 7S-768, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Vis dėlto teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos.

Kaip minėta, pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo. Atsižvelgus į tai, yra pagrindas panaikinti tik tą Kalėjimų departamento 2012-12-27 sprendimo Nr. 7S-768 dalį, kuria atsisakyta grąžinti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Konstitucijai prieštaraujančia pripažinto Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo (žr., pvz., LVAT 2013-03-12 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).

CK 1.1 straipsnyje apibrėžti šio teisės akto reglamentuojami teisiniai santykiai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo teisinius santykius reglamentuoja viešosios teisės normos – Valstybinių pensijų įstatymas bei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas. Šiuose teisės aktuose yra išdėstytos taisyklės, kokia tvarka skiriamos bei mokamos valstybinės pensijos, nurodytas jų mokėjimo šaltinis, aptarti valstybinių pensijų permokų išieškojimo bei nepriemokų išmokėjimo klausimai, ginčų, kylančių dėl valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo, sprendimo tvarka.

Kadangi egzistuoja įstatymo garantuotas teisinis mechanizmas pažeistoms pareiškėjo teisėms į pensiją ginti ir jis šiuo mechanizmu naudojosi, darytina išvada, kad jo teisės į pensiją bus apgintos išmokėjus visą priklausančią valstybinės pensijos nepriemoką už praeitą laikotarpį. Viešosios teisės normos, reglamentuojančios valstybinių pensijų mokėjimo santykius, dėl pensijų neišmokėjimo nenustato kitokių teisinių pasekmių – procesinių palūkanų, delspinigių, netesybų ar pan., todėl jos negali būti priteisiamos (žr. LVAT 2012-07-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. T. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012-12-27 sprendimo Nr. 7S-768 dalį, kurioje atsisakyta grąžinti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.

Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, išmokėti A. T. 3 724,02 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus dvidešimt keturis litus ir du centus) dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas DirvonasIrena PaulauskienėMilda Vainienė