- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-29
- Bylos Nr.
- 2A-460-567/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Algirdas Auruškevičius, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- UAB „Tanagra“
- Advokatai
- Remigijaus Pilkis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-13461-656/2008 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovui UAB „Tanagra“ dėl darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. L. 2008-07-22 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį iki darbo sutarties nutraukimo, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir vidutinį darbo užmokestį iki visiško atsiskaitymo, 10.000 Lt neturtinei žalai kompensuoti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pagal darbo sutartį nuo 2007-05-28 dirbo pas atsakovą vairuotoju. Ieškovo darbo užmokestis buvo 900 Lt per mėnesį. 2008-06-20 atsakovas nutraukė darbo sutartį su ieškovu pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. – dėl darbo drausmės pažeidimo. Ieškovas nepažeidė jokių darbo funkcijų, kadangi nuo 2008-05-31 iki 2008-06-18 bei nuo 2008-06-19 iki 2008-06-30 sirgo ir turėjo medicininės įstaigos išduotą nedarbingumo pažymėjimą. Apie ligą ieškovas buvo pranešęs atsakovui. Atsakovas, žinodamas, jog ieškovas serga, neteisėtai nutraukė darbo sutartį. Savo veiksmais atsakovas pažeidė teisėtus ieškovo interesus, tuo padarydamas neturtinę žalą. Ieškovas netikėtai buvo atleistas iš darbo. Ligos metu neturėjo jokių pajamų, kadangi atsakovas atsisakė užpildyti ieškovo jam pateiktus nedarbingumo pažymėjimus, todėl ieškovas negavo su nedarbingumu susijusių išmokų iš VSDFV Vilniaus skyriaus. Ieškovas patyrė sunkių pergyvenimų. Jam tenka skolintis pinigų pragyvenimui iki ras naują darbą, kadangi grįžti pas atsakovą ieškovas nemato galimybės. Atsakovas neišmokėjo ieškovui darbo užmokesčio už dvi darbo dienas ligos metu ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, todėl iš atsakovo turėtų būti priteistas ieškovui jo vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laiką (LR DK 141 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Tanagra“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas neatliko savo darbo funkcijų dorai ir sąžiningai, netausojo jam patikėtos darbo priemonės – techninės pagalbos automobilio MAN 8153 v/n (duomenys neskelbtini). Tai patvirtino atsakovo 2008-02-06, 2008-05-29 ir 2008-06-18 surašyti aktai. Pirmą kartą ieškovas buvo įspėtas žodžiu, surašius 2008-02-06 aktą. 2008-05-30 įsakymu ieškovui skirta drausminė nuobauda - papeikimas. Ieškovas atsisakė pasirašyti, kad susipažino ir gavo šį įsakymą. 2008-05-30 ieškovas pateikė atsakovui prašymą perkelti atostogas ir atsakovas suteikė ieškovui atostogas laikotarpiui nuo 2008-06-03 iki 2008-06-16. Ieškovui buvo išmokėta 409,14 Lt už kasmetines atostogas. 2008-06-17 ieškovas grįžo į darbą po atostogų ir pradėjo dirbti bei dirbo iki 2008-06-20. Tai patvirtina darbo laiko apskaitos žiniaraštis. 2008-06-18 ieškovas vėl apgadino jam patikėtą automobilį. Nustačius techninės pagalbos automobilio apgadinimus, buvo surašytas 2008-06-18 aktas. Ieškovas atsisakė pateikti pasiaiškinimą. Atsakovo 2008-06-20 įsakymu P-238 su ieškovu be išankstinio įspėjimo nutraukta darbo sutartis pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p., nes prieš tai per dvyliką mėnesių ieškovui buvo taikyta drausminė nuobauda. Kadangi ieškovas buvo padaręs 600 Lt dydžio žalą, padaryta žala buvo išskaičiuota iš ieškovui mokėtinų sumų. Dėl šios priežasties atsakovas neturėjo pareigos mokėti ieškovui jokių piniginių lėšų. Ieškovas su įsakymu buvo supažindintas, tačiau pasirašyti atsisakė. Minėto įsakymo ieškovas neapskundė ir neginčijo atleidimo iš darbo pagrindo. 2008-06-30 ieškovas pateikė atsakovui nedarbingumo pažymėjimus, kurių originalus atsisakė palikti atsakovui, motyvuodamas, kad originalai reikalingi kitoje darbovietėje. Pažymėjimuose nurodyti nedarbingumo laikotarpiai nuo 2008-05-31 iki 2008-06-18 ir nuo 2008-06-19 iki 2008-06-30. Kadangi laikotarpiu nuo 2008-06-17 iki 2008-06-20 ieškovas dirbo, atsakovui kilo įtarimų, ar pateikti nedarbingumo pažymėjimai yra teisėti. Užklausus VSDFV Vilniaus filialo skyrių ir Vilniaus rajono centrinę polikliniką, buvo gauti atsakymai, jog nedarbingumo pažymėjimo išdavimo pažeidimų nenustatyta. Dėl šios priežasties ieškovo darbo sutarties nutraukimo data 2008-07-01 įsakymu Nr.P-249 iš 2008-06-20 buvo perkelta į 2008-07-01. Ieškovui skiriant drausminę nuobaudą, buvo atsižvelgta į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis ši pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau, į tai, kaip dažnai kartojosi darbo drausmės pažeidimai, nuolat nebuvo saugomas įmonės turtas. Darbuotojo padaryta žala, neviršijanti jo vidutinio vieno mėnesio darbo užmokesčio, gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Kadangi ieškovas buvo padaręs atsakovui 600 Lt žalą, tai atsakovo 2008-06-20 įsakymu P-238 atsakovui padaryta žala ir buvo išskaičiuota iš ieškovui išmokamų piniginių sumų (DK 141 str., 228 str., 245 str., 246 str., 253 str., 254 str., 255 str., 257 str., 258 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-12-19 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui UAB „Tanagra“ iš ieškovo R. L. 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs atsakovo, kaip darbdavio paaiškinimus bei liudytojos A. P. parodymus, nustatė, kad, išeinant atostogų, ieškovui buvo išmokėtas 409,19 Lt darbo užmokestis už kasmetines atostogas. Teismas nustatė, jog, atleidžiant ieškovą, atskaičius mokesčius, jam turėjo būti išmokėta 219,63 Lt darbo užmokesčio bei 758,35 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas, iš viso 977,98 Lt. Teismas nustatė, jog ieškovas po atostogų suteikimo pateikė nedarbingumo pažymėjimą už atostogų laikotarpį, galiojantį atgaline data, todėl ieškovui prieš išeinant atostogų avansu išmokėtas 409,19 Lt darbo užmokestis buvo užskaitytas kaip atleidimo metu išmokama kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Teismas nustatė, jog atsakovui liko išmokėti 568,84 Lt (977,98 Lt – 409,14 Lt ). Teismas konstatavo, jog atsakovas 2008-06-20 įsakymu Nr.P-238 nurodė atskaityti 600 Lt žalai atlyginti, todėl visa išmokėtina 568,84 Lt suma užskaityta žalai atlyginti. Teismas pažymėjo, jog atsakovas (darbdavys) turėjo teisę be ieškovo (darbuotojo) sutikimo DK nustatyta tvarka išieškoti visą 728,29 Lt žalą, kuri neviršija vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio sumos, tačiau faktiškai išieškojo 568,84 Lt žalą. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas, santykyje dėl darbdaviui padarytos žalos atlyginimo būdamas ieškovo kreditoriumi, turi teisę spręsti, kokią žalos dalį išieškoti iš darbuotojo, o nuo kokios dalies atleisti. Teismas, nustatęs, jog vidutinis ieškovo mėnesio darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, buvo 737,64 Lt, padarė išvadą, kad atsakovas, vienašališkai nuspręsdamas išieškoti žalos atlyginimui 600 Lt, neviršijo vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio sumos.
Teismas pažymėjo, jog ieškovas neneigė automobilio sugadinimo fakto, bet ir neįrodinėjo, kad sugadinimai padaryti ne dėl ieškovo kaltės. Ieškovas neginčijo atsakovo įsakymų dėl atleidimo ir žalos išskaičiavimo, o teismas ex officio patikrino darbdavio aktų teisėtumą. Teismas pažymėjo, jog DK imperatyviai nustatyta, jog neleidžiama daryti išskaitų iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma. Teismas konstatavo, jog ieškovui neišmokėtos sumos nėra nei išeitinė išmoka, nei kompensacinė ar kitokia išmoka, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma, todėl atsakovas turėjo teisę išieškoti žalą iš ieškovui išmokamų išmokų, t.y. vienašaliu pareiškimu įskaityti priešpriešinius mokėjimus. Teismas atkreipė dėmesį, jog darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytą žalą, atsiradusią dėl turto sugadinimo (sužalojimo) nepriklausomai nuo to, ar su darbuotoju sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Teismas nustatė, jog ieškovas pagal pareiginius nuostatus buvo atsakingas už jam patikėtą automobilį. Teismas pažymėjo, jog byloje apklausti liudytojai S. Š., V. S., A. J. patvirtino atsakovo surašytų 2008-02-06, 2008-05-29 ir 2008-06-18 aktų, kuriais konstatuota dėl ieškovo kaltės padaryta atsakovo turtui žala pagrįstumą. Teismas konstatavo, jog liudytojas V. S. patvirtino, kad ieškovas atsisakė pasirašyti aktus, nurodydamas, kad nieko nepasirašinės, ir kad iš viso buvo padaryta 728,29 Lt žala. Teismas nustatė, jog atsakovas reikalavo iš ieškovo pasiaiškinti, tačiau ieškovas atsisakė. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas nevykdė bendradarbiavimo su atsakovu (darbdaviu) pareigos, o žalos sumą patvirtino remonto darbų atlikimo aktai.
Atsiliepimas
Teismas, priteisdamas iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė į tai, kad ieškovas nedirba ir negauna darbo užmokesčio, atsakovas yra didelė bendrovė, atsakovo atstovas paruošė vieną motyvuotą procesinį dokumentą – atsiliepimą, byla nėra itin sudėtinga teisinės argumentacijos ir teismų praktikos panaudojimo aspektu, iš viso buvo trys posėdžiai, kad atsakovo atstovas nepateikė detalizuotos užmokesčio paskaičiavimo pažymos (nenurodytas paslaugų valandinis įkainis ir valandų skaičius). Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas atsakovui priteisti 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo (CK 6.129 str., DK 140 str., 258 str. 1 d., 2 d., 226 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas R. L. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-12-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovui atleidimo iš darbo dieną atsakovas sumokėjo visą darbo užmokestį, todėl neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbdavio pareigą išmokėti visą darbo užmokestį atleidimo iš darbo dieną.
2) Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovas pateikė atsakovui nedarbingumo pažymėjimą atbuline data, po atostogų suteikimo. Apie tai, kad ieškovas susirgo, prieš išeidamas eilinių apmokamų atostogų, ieškovas pranešė atsakovui. Ieškovo atleidimo iš darbo datą, po to, kai atsakovui buvo pateikti nedarbingumo pažymėjimai, atsakovas perkėlė į vėlesnį laiką. Dėl šios priežasties atsakovas turėjo paskaičiuoti darbo užmokestį už papildomas apmokamų atostogų dienas. Nors ieškovas ir nurodė teismo posėdžio metu, atsakovas nepateikė duomenų už kiek papildomų apmokamų atostogų dienų ieškovui turėjo būti paskaičiuota ir išmokėta kompensacija, o teismas padarė klaidingas išvadas, neatsižvelgęs, jog ieškovui nepilnai sumokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas ieškinį turėjo tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Tanagra“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas nustatė, kad išieškoti žalą darbdavio nurodymu galima, kai:
1) atlygintina žala neviršija darbuotojo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio;
2) darbdavys, duodamas rašytinį nurodymą išieškoti žalą, nepraleido vieno mėnesio termino nuo žalos paaiškėjimo dienos;
3) žalą padariusiam darbuotojui yra apskaičiuoto ir neišmokėto darbo užmokesčio. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, nes ieškovo atleidimo iš darbo dieną buvo ieškovui apskaičiuoto ir neišmokėto darbo užmokesčio, o atlygintinos žalos dydis neviršijo ieškovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir nuo 2008-06-18 akto, kuriuo konstatuota ieškovo padaryta žala darbdaviui, nepraėjo vieno mėnesio terminas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad buvo visų aplinkybių visuma, sudaranti teisinį pagrindą darbdaviui pagal DK 258 str. rašytiniu nurodymu iš atleidžiamo iš darbo ieškovui apskaičiuoto ir neišmokėto darbo užmokesčio išieškoti žalą, neviršijančią ieškovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.
Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nes teismas byloje esančius įrodymus įvertino visapusiškai ir objektyviai pagal vidinį savo įsitikinimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą keisti pirmosios instancijos teismo argumentus dėl įrodymų vertinimo. Tai, kad apeliantui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad įrodymai įvertinti neobjektyviai ir teismo sprendimas yra neteisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad pats ieškovo ieškinys teismui ir ieškovo, kaip darbuotojo, pozicija ir argumentai, patys savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismui ieškovo pateikta dokumento kopija (b.l. 175 ) nesudaro teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes ieškovo pateiktame dokumente nėra bylos nagrinėjimo dalykui teisiškai reikšmingų duomenų.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų nekartoja. Pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų S. Š., V. S., A. J., A. P. parodymai yra nuoseklūs ir logiški, atitinkantys byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo jais abejoti ir rėmėsi.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas pateikė atsakovui nedarbingumo pažymėjimą atbuline data, po atostogų suteikimo. Ieškovas neįrodė, kad prieš išeidamas eilinių apmokamų atostogų, ieškovas pranešė atsakovui apie tai, kad jis susirgo. Aplinkybės, kad ieškovo atleidimo iš darbo datą, po to, kai atsakovui buvo pateikti nedarbingumo pažymėjimai, atsakovas perkėlė į vėlesnį laiką, patvirtina, kad ieškovas darbdavį apie nedarbingumo pažymėjimus informavo tik 2008-06-30. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo užklausimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Vilniaus rajono centrinei poliklinikai.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad atsakovas turėjo paskaičiuoti darbo užmokestį už papildomas apmokamų atostogų dienas, nes atsakovas teisingai paskaičiavo kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2007-05-28 iki 2008-07-01 928,37 Lt sumai (21,53 d. x 43,12 Lt). Už 5 darbo dienas pagal 2008 m. birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį ieškovui paskaičiuota 226,42 Lt, iš kurių išskaičiuota 6,79 Lt socialinio draudimo įmokų. Iš 928,37 Lt sumos atėmus 142,17 Lt pajamų mokesčio, atėmus 27,85 Lt socialinio draudimo įmokų, gaunama 758,35 Lt. Nutraukiant darbo sutartį su ieškovu, išmokėtinos sumos dydis 977,98 Lt (219,63 Lt + 758,35 Lt), iš kurios atėmus 409,14 Lt avansu išmokėtą darbo užmokestį, gaunama 568,84 Lt suma, kuri darbdavio rašytiniu nurodymu pagrįstai buvo užskaityta žalai atlyginti.
Šiuo atveju byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti apeliacinį skundą, nes atsakovas nepažeidė ieškovo teisių ir teisėtų interesų. Tai, kad ieškovas neginčijo nustatyta tvarka jam paskirtų drausminių nuobaudų, sukūrė teisines pasekmes ir darbdavio teisę duoti rašytinį nurodymą išieškoti žalą. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kurie yra bendro pobūdžio samprotavimai ir yra teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti ieškinį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., DK 2 str., 228 str., 245 str., 246 str., 253 str. 1 p., CPK 5 str. - 8 str., 177 str.- 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 414 str., 417 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovui nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos, vedant šią bylą, todėl atsakovui nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 88 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimą nepakeistą.