Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos atstovei D. U.,

asmeniui, kuriam surašytas administracinio nusižengimo protokolas V. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) direktoriumi, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. pagal 2019-07-11 nelegalaus darbo tyrimo aktą, 2019-07-11 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 95 str. 1 d. pagrindu, t.y., kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, 2018-9-06-20 neužtikrino darbuotojos G. J., dirbusios (duomenys neskelbtini) poilsiavietėje kambarine (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatyto darbo santykių įforminimo, t.y. apie priimtą į darbą darbuotoją nepranešta. Nurodyta, kad V. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 42 str. 2 d., 43 str. 1 d., Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatas ir tai atitinka nelegalaus darbo pažeidimo sudėtį, nurodytą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 str. 1 d.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo teisės pažeidimo protokolą, atstovė D. U. palaiko institucijos poziciją, kad V. R. padarė pažeidimą, numatytą ANK 95 str. 1 d., todėl už padarytą pažeidimą prašo skirti nuobaudą sankcijos ribose, teismui parenkant teisingą nuobaudos dydį savo nuožiūra.

V. R. su pažeidimu sutinka, prašo skirti švelnesnę nuobaudą.

Teismas, įvertinęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, rašytinę šios bylos medžiagą nustatė, kad V. R. būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, leido dirbti darbuotojai G. J. (duomenys neskelbtini) stovyklavietėje (duomenys neskelbtini) kambarine (duomenys neskelbtini), ir apie šio asmens įdarbinimą neinformavo Sodros. Iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019-06-20 darbuotoja G. J. dirbo (duomenys neskelbtini) kambarine nuo 2019-06-08, tačiau Sodra apie šio asmens įdarbinimą informuota 2019-06-21.

Paminėto pagrindu darytina išvada, kad V. R. būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu ir atsakingu už asmenų įdarbinimą asmeniu, neįvykdęs pareigos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais apie darbo santykius informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių, pažeidė įstatyminės darbo santykių formos nuostatas, numatytas DK 42 str. 2 d., 43 str. 1 d., Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatuose ir tokiais veiksmais ir neveikimu padarė pažeidimą dėl nelegalaus darbo, numatytą ANK 95 str. 1 d. Minėtos Darbo kodekso nuostatos reglamentuoja darbo santykių įforminimo tvarką, kurią pažeidė V. R., būdamas atsakingu asmuo ir turinčiu pareigą užtikrinti įstatymų laikymąsi. ANK 95 str. 1 d. nelegalaus darbo turinį, kuris iš esmės atitinka pažeidėjo padarytus veiksmus (ar neveikimą), todėl šiuos veiksmus yra pagrindas vertinti nelegaliu darbu.

Paminėto pagrindu nustačius pažeidimo padarymo faktą ir sudėtį, yra pagrindas pripažinti, kad V. R. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimą dėl nelegalaus darbo, numatytą ANK 95 str. 1 d., todėl už padarytą pažeidimą jam skirtina administracinė nuobauda. Individualizuojant V. R. skiriamos nuobaudos dydį, teismas įvertina padarytų pažeidimų rūšį, padarymo aplinkybes ir pasekmes. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013).

Atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką, įvertinus visumą administracinės teisės pažeidimų padarymo aplinkybių ir pasekmių, atsižvelgus į aplinkybę, kad nustačius pažeidimą, apie darbo santykius informuota Sodra, kaltininkas pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, nėra duomenų apie padarytą žalą (ANK 35 str. 1 d. 1 p., 2 d.), bei nenustačius V. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų, numatytų ANK 36 str., taip pat įvertinus aplinkybę, kad nėra duomenų, kad V. R. anksčiau baustas už tokios pat rūšies ir kitus pažeidimus, yra pagrindas V. R. skiriamai nuobaudai taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir paskirti mažesnę, nei ANK 95 str. 1 d. sankcijoje numatytas minimalus baudos dydis. Paminėto pagrindu, V. R. paskirtina pusė minimalios baudos, numatytos už padarytą administracinį nusižengimą, darant išvadą, kad už padarytą pažeidimą numatytas minimalus baudos dydis yra didelis, neproporcingas padarytam pažeidimui ir pasekmėms, be to, laikytina, kad paskirtos nuobaudos rūšis ir dydis gali užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinių nusižengimų kodekso paskirtį, numatytą ANK 1 str. 1 d. ir pasiekti ANK 22 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 str., 34 str. 5 d., 95 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., 646 str. 1, 2 d., 675 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. R. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje paskirti 500 (penkių šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti V. R., jog paskirtą baudą jis turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK: 19103373684.

Nesumokėjus baudos ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.