Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius, sekretoriaujant J. B., dalyvaujant ieškovo J. V. atstovui advokatui Dariui Kurpavičiui, atsakovo UAB „Gargždų geležinkelis“ atstovui A. G., jo atstovui advokatui Laimonui Straukai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovui UAB „Gargždų geležinkelis“ dėl 2016-07-19 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-3257 dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo panaikinti 2016-07-19 Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-3257 darbo byloje Nr. APS-3–11436/2016 ir priimti naują sprendimą – įpareigoti, kad UAB „Gargždų geležinkelis“ išmokėtų priklausančią 2 mėnesių išeitinę išmoką 700 Eurų ir už uždelsimą atsiskaityti ne dėl ieškovo kaltės, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką iki sprendimo priėmimo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog 2016-07-19 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS-3257 jo prašymas tenkintas iš dalies, panaikintas 2016-05-31 UAB „Gargždų geležinkelis“ direktoriaus įsakymas NR. 59, kuriuo J. V. skirta drausminė nuobauda griežtas papeikimas. Reikalavimai atsakovui dėl dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos išieškojimo ir dėl vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo uždelsus atsikaityti darbo sutarties nutraukimo dieną išieškojimo, atmesti. Nurodė, jog nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu, jog atsakovas išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną, neišmokėjo pagrįstai. Motyvavo, kad nesutinka su komisijos konstatavimu, jog atsakovas įrodė visas sąlygas drausminei atsakomybei taikyti (dėl laikytos tuščios taros) yra neteisingas, nes atsakovui buvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių tarą buvo pasiėmęs. Taip pat nesutinka, kad apie jo, kaip darbuotojo sąžiningumą, rūpestingumą, atsakingumą darbe, būtų sprendžiama remiantis žiniasklaidos priemonėmis ir atsakovo pasakojimais, be to, komisijos sprendime nenurodyta, kokiu dokumentu remiantis lokomotyve negalėjo su savimi turėti tuščios taros. Įmonėje dirbo daugiau kaip 20 metų. Ieškovui yra 70 metų, turi lėtinių ligų (sutrikęs širdies ritmas), todėl nebegalėjo dėl sveikatos būklės tęsti darbinės veiklos, nes paskutiniu metu paūmėjus ligai dažnai turėdavo nedarbingumo pažymėjimą. Jo nuomone, komisija remiasi ne Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, kuris įgalioja atleidžiant darbuotoją pagal 127 straipsnio 2 dalį išmokėti 2 mėnesių išeitinę išmoką, o savo asmenine nuomone „nutraukiant tokiomis aplinkybėmis darbo sutartį išeitinės išmokos paskirtis yra ne tiek apsauginė, kiek galėtų būti vertinama kaip piniginė padėka darbuotojui už ilgametį darbą“. Jis 2016-05-30, paskutinę nedarbingumo dieną atvyko į UAB „Gargždų geležinkelis“ ir pateikė direktoriui prašymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2016-05-31. Prašymas buvo patenkintas, atleistas iš darbo 2016-05-31 pagal Lietuvos Respublikos DK 127 straipsnio 2 dalį, tačiau darbdavys atleidimo dieną neišmokėjo visų priklausančių išmokų, t. y. nesumokėjo 2 mėnesių išeitinės išmokos. 2016-05-31 UAB „Gargždų geležinkelis“ administracijoje buvo pateikti dokumentai su kuriais susipažino ir pasirašė, taip pat ir su įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo, buvo padaryti įrašai darbo sutartyje, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Gavęs įmoką į banko sąskaitą iš UAB „Gargždų geležinkelis“ suprato, kad sumokėtos ne visos išmokos, pagal gautą sumą tai buvo tik kompensacija už nepanaudotas atostogas. Pradėjus teirautis apie išeitinę išmoką, buvęs direktorius el. laišku atsakė, kad skirta 2016-05-31 jam skirta nuobauda, kurios skyrimas nebuvo žinomas. Įsakymo kopiją „Dėl nuobaudos skyrimo“ atsiuntė elektroniniu paštu, kurio 2 punkte nurodytas kitas atleidimo straipsnis – Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 1, 2 p.

Atsakovas UAB „Gargždų geležinkelis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodė, kad ieškovui pagrįstai nebuvo priteista išeitinė kompensacija, Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija ginčą išnagrinėjo ne formaliai, bet atsižvelgė į faktinius duomenis, t. y. į UAB „Gargždų geležinkelis" pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, kad atsakovui buvo parengtas įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir jį atsakovas UAB „Gargždų geležinkelis“ ketino atleisti dėl neigiamų motyvų, t. y. pagal DK 136 str. 3 d. 1, 2 p. nuostatas. Nurodė, kad ieškovas dirbo UAB „Gargždų geležinkelis“ šilumvežio mašinisto pareigose ir atleistas iš darbo pagal paties 2016-05-30 prašymą nuo 2016-05-31 pagal du punktus – Lietuvos Respublikos DK 127 straipsnio 2 dalį bei 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus. Ieškovui J. V. 2016-02-03 įsakymu Nr. 16 buvo skirta nuobauda. Už 2016-01-27 padarytą grubų darbo drausmės pažeidimą, surinkus visą informaciją apie įvykį, buvo ruošiamasi paskirti nuobaudą 2016-02-04, tačiau ieškovui 2016-02-03 susirgus, nuobauda paskirta tik traukinių derintojui, kuris tą dieną dirbo kartu su šilumvežio mašinistu ieškovu J. V.. Nurodė, kad J. V., žinodamas apie gresiančią nuobaudą už grubų darbo drausmės pažeidimą, pateikė prašymą apie atleidimą iš darbo 2016-05-30. Nurodė, kad J. V. informavo, jog planuoja tęsti darbinę veiklą kitoje darbovietėje, todėl nutraukiant su ieškovu sudarytą 1996-06-20 darbo sutartį, atleidimas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus neįrašytas, siekiant nesukliudyti ieškovui susirasti naują darbovietę, tačiau atleidžiant jis buvo įspėtas apie jo atleidimą dėl neigiamų motyvų. Mano, kad ieškovas nutyli, jog jo atleidimo pagrindu buvo ir kitas DK straipsnis, tai yra DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktai. Atsakovas nesutinka su ieškovo ieškiniu, dėl jam priklausančios išeitinės kompensacijos ir mano. Nurodė, kad tik iš žmogiškosios pusės sutiko, jog ieškovo atleidimo pagrindas būtų nurodytas DK 127 straipsnio 2 dalis, tačiau ieškovui buvo paaiškinta, kad dėl to, jog jam yra skirtos drausminės nuobaudos, piniginė kompensacija nebus išmokama, nes faktiškai ieškovas buvo atleistas iš darbo ir neigiamais motyvais. Pažymėjo, kad nors Darbo ginčų komisija ir panaikino ieškovui drausminę nuobaudą, skirtą 2016-05-31 įsakymu Nr. 59, tačiau 2016-07-25 įsakymu Nr. 79, ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda - pastaba.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas A. G., jo atstovas advokatas prašė ieškinio netenkinti atsiliepime nurodytais motyvais.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovas nuo 1996-06-20 dirbo UAB „Gargždų geležinkelis“. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2016-05-30 ieškovas parašė prašymą atleisti jį iš darbo 2016-05-31 pagal Lietuvos Respublikos DK 127 straipsnio 2 dalį. Atsakovas prašymą patenkino, 2016-05-31 įsakymu Nr. 16-10 J. V. atleistas iš UAB „Gargždų geležinkelis“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos DK 127 straipsnio 2 dalimi (įgijus teisę į senatvės pensiją), nurodyta J. V. sumokėti už 34,94 kasmetinių atostogų dienų. Darbo sutartyje Nr. 6 padarytas įrašas apie darbo sutarties nutraukimą – darbo sutartis nutraukta nuo 2016 m. gegužės 31 d. pagal Lietuvos Respublikos DK 127 straipsnio 2 dalį (įgijus teisę į senatvės pensiją). Su įsakymu bei darbo sutarties nutraukimu ieškovas supažindintas pasirašytinai.

Į bylą pateiktas ir 2016-05-31 įsakymas Nr. 59 „Dėl nuobaudos skyrimo“, kuriuo J. V. paskirta drausminė nuobauda – griežtas papeikimas, 2 punkte nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais su mašinistu J. V. nutraukiama darbo sutartis. Įsakymo dalis dėl nuobaudos skyrimo panaikinta Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos Nr. DGKS-3257 sprendimu. Su įsakymu ieškovas nesupažindintas, ant jo nėra J. V. parašo. Į bylą taip pat pateiktas UAB „Gargždų geležinkelis“ 2016-06-01 pranešimas Nr. 162, kuriuo ieškovui J. V. pranešama, kad jam, grįžus į darbą po ligos, 2016-05-31 buvo paskirta drausminė nuobauda bei įrašytas papildomas iš darbo atleidimo straipsnis, ir J. V. pageidaujant, kad į darbo sutartį Nr. 6 būtų įrašytas papildomas darbo sutarties nutraukimo straipsnis, pasiūlyta atvykti į UAB „Gargždų geležinkelis“. Taip pat pateiktas 2016-07-25 įsakymas Nr. 79, kuriuo ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba.

Drausminės atsakomybės taikymas bendrąja prasme yra darbdavio teisė, o ne pareiga. Ją taikyti darbdavys gali tik esant DK nustatytiems pagrindams ir laikydamasis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (DK 234, 236, 240 ir kt. straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukus darbo sutartį pasibaigia darbdavio teisė reikalauti iš darbuotojo vykdyti darbo pareigas ir teisė taikyti drausminę atsakomybę už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009). Darbdavys tokį sprendimą – taikyti ar netaikyti drausminę nuobaudą – gali priimti iki darbo santykių su darbuotoju nutraukimo dienos. Darbdavio dispozicija yra imtis veiksmų, kuriais išsiaiškintų visas aplinkybes, turinčias reikšmės atleidžiant darbuotoją iš darbo, ir tokių priemonių nesiėmimas reiškia, kad darbdavys prisiima galimų neigiamų padarinių riziką.

Nagrinėjamoje byloje darbdavys 2016-05-30 gavo darbuotojo prašymą atleisti jį iš darbo pagal Lietuvos Respublikos DK 127 straipsnio 2 dalį. Tuo metu darbdavys jau žinojo apie galimai 2016-01-27 padarytą darbo drausmės pažeidimą, buvo surinkęs informaciją ir, darbdavio teigimu, planavo paskirti nuobaudą 2016-02-04, tačiau ieškovui 2016-02-03 susirgus, nuobauda paskirta nebuvo. 2016-05-31 priėmė įsakymą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo nuo 2016-05-31 pagal Lietuvos Respublikos DK 127 straipsnio 2 dalį, pasirašytinai su juo supažindino darbuotoją. Vadovaujantis DK 35 straipsnyje įtvirtintais darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principais, toks darbdavio elgesys vertintinas kaip atsisakymas skirti drausminę nuobaudą darbuotojui ir sutikimas nutraukti darbo santykius kitu įstatyme nurodytu pagrindu – darbuotojo pareiškimu.

Darbdavio elgesys, kad jis, motyvuodamas žmogiškuoju faktoriumi, nurodo, jog J. V. atleido pagal Lietuvos Respublikos DK 127 straipsnio 2 dalį, siekiant nesukliudyti ieškovui susirasti naują darbovietę, tačiau atleidžiant įspėjo apie nuobaudos paskyrimą bei atleidimą pagal Lietuvos Respublikos DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, tačiau su įsakymu pasirašytinai nesupažindino, o apie priimtą įsakymą informavo tik pranešimu, vertintini kritiškai, kaip siekiamybė nesumokėti darbuotojui priklausančių išmokų. Pažymėtina ir tai, kad 2016-07-25 įsakymu Nr. 79 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba neturi reikšmės nagrinėjamos bylos atveju, kadangi apskritai nėra galimybės taikyti drausminę nuobaudą darbuotojui, su kuriuo darbo santykiai jau yra nutrūkę.

Konstatuotina, kad atsakovas UAB „Gargždų geležinkelis“ nutraukė darbo sutartį ir darbuotoją atleido iš darbo 2016-05-31 pagal Lietuvos Respublikos DK 127 straipsnio 2 dalį (įgijus teisę į senatvės pensiją), dėl ko jam turėjo būti išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Lietuvos Respublikos DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovo atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo jam priklausančios dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos. Taip pat nustatyta, kad darbuotojo kaltės dėl šio neatsiskaitymo nėra. Nesant nustatytos darbuotojo kaltės yra pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje DK 141 straipsnio 3 dalis aiškinama atsižvelgiant į DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus, taip pat į proporcingumą, kaip bendrąjį teisės principą, neatskiriamą nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su pirmiau išvardytais principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje F. B. v. UAB ,,Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. G. v. Lietuvos ir Kanados UAB ,,Pajūrio mediena“ , bylos Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. S. v. UAB „Eurėja“, bylos Nr. 3K-3-179/2012).

Nagrinėjamos bylos individualios aplinkybės lemia, kad darbuotojui pagal DK 141 straipsnio 3 dalį priteistinas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką mažintinas. Darbuotojo neapdairus ir nerūpestingas elgesys, tai, kad jis tik prieš dieną pranešė darbdaviui, kad nori nutraukti darbo sutartį sekančią dieną, nors DK 127 straipsnio 2 dalis numato, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų, jeigu jis įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas toje įmonėje. Įstatyme numatytas 14 dienų terminas yra nustatytas darbdavio naudai, kad per šį laikotarpį darbdavys galėtų susirasti kitą darbuotoją, tačiau darbdavys geranoriškai tenkino jo prašymą, atleido nuo prašyme nurodytos datos. Nors tai nėra pakankamas pagrindas darbuotojo kaltei dėl neatsiskaitymo laiku konstatuoti, tačiau yra aplinkybė, į kurią atsižvelgtina, sprendžiant dėl priteistinos sumos mažinimo. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad darbuotojas J. V. sirgo nuo 2016-02-03 iki 2016-05-30, negalėjo vykdyti savo pareigų, ir darbdaviui teko ieškoti, kas tas pareigas atliks, todėl pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už visą uždelsimo atsiskaityti laiką reikštų disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos.

Bylos duomenimis darbuotojo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 350 Eur, atsakovo uždelsimas atsiskaityti su ieškovu, prasidėjęs 2016-05-31 tęsėsi iki 2017-01-25. Už visą šį laikotarpį pagal DK 141 straipsnio 3 dalį apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydis sudaro – 2800 Eur, kuri mažintina iki 700,00 Eur.

Iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (advokato teisinės paslaugas) (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p., ir 93 str.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Iš atsakovo priteistina 32,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 268 str., 270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016-07-19 sprendimo Nr. DGKS-3257 dalį dėl 2 mėnesinių išmokų išmokėjimo ir už uždelsimą atsiskaityti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Gargždų geležinkelis“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką – 700,00 Eur (septyni šimtai eurų), 700,00 Eur (septyni šimtai eurų) vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką, ir 650,00 Eur (šeši šimtai penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Gargždų geležinkelis“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 32,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.