Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-04-25 · Byla Nr. ATP-439-628/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-25
Bylos Nr.
ATP-439-628/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sigita Bieliauskienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-439-628/2014Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-11528-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 62.; 39.2.; (S) 45.4.4.; 45.4.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarimo, kuriuo R. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. bei nubausta galutine subendrinta administracine nuobauda - 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu pripažinta kalta už tai, kad ji, 2013 m. rugsėjo 1 d., apie 12:22 val., Verkių g. 29, Vilniuje, vairuodama automobilį „Mazda 3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Taip R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 132 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą. Be to, ji iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdama KET 234 punkto reikalavimus. Tokiu būdu R. M. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. M. prašo pakeisti 2014 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti arba perduoti tirti iš naujo; atsisakius patenkinti pirmąjį prašymą, prašoma sušvelninti jai paskirtą nuobaudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pasišalinimas iš eismo įvykio vietos baudžiamas, jeigu eismo įvykis apskritai buvo, t.y. kitiems asmenims priklausančiam turtui buvo padaryta žalos. Apeliantės teigimu, jai prisiparkavus aikštelėje, netoliese buvę žmonės (jauna šeima) atkreipė jos dėmesį, kad ji galimai kliudė kitą automobilį, ir pasiūlė apsižiūrėti, ar jos automobilis neapgadintas. Teismo posėdžio metu, peržiūrėjusi aikštelę stebinčios kameros vaizdo įrašą, R. M. pripažino, kad jo vairuojamo Mazdos 3 ir Audi A4 kontaktas tikrai buvo, kadangi automobilis Audi A4 sujudėjo. Tačiau automobilių kontaktas pats savaime nereiškia, kad automobiliui Audi A4 buvo padaryta žalos.

Apeliantės vertinimu, automobilio Audi A4 apgadinimų pobūdis keiia didelių abejonių, kadangi jam buvo įdaužtas žibintas, lanku ir stipriai nūbrėžtas galinio bamperio kampas (kelių centimetrų pločio juosta, panašiau į brūkštelėjimą į betoninę sieną). Tam reikalingas rimtas kontaktas. Šiuo atveju vaizdo įraše matoma, kad automobilis pajudėjo iš vietos, tikėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiama R. M. galėjo stuktelėti į bamperį, po ko, neužtrauktu rankiniu stabdžiu paliktas automobilis Audi A4 galėjo pajudėti, tačiau tokiu atveju automobiliui pajudėjus į priekį negalėjo atsirasti byloje nuotraukose užfiksuoto pobūdžio apgadinimų. Byloje esančios automobilių Audi A4 ir Mazda 3 sugretinimo nuotraukos (b. l. 27-29) rodo, kad tikėtinoje kontakto vietoje abiejų automobilių dalys yra skardinės. Jeigu išties kontaktuojant skardinėms automobilių dalims nukentėjusiajam atsirado tokie apgadinimai, apeliantės automobilis tikrai nebūtų galėjęs likti sveikas ir pavalymo skudurėliu tam neužektų. Išskyrus automobilių sugretinimą ir apžiūrą, jokių daugiau tyrimų nebuvo atlikta, todėl neaišku, kuo remdamasi policijos pareigūnė A. S. padarė išvadą ir įrašė (b. l. 29), kad automobilio Audi A4 apgadinimai atsirado kontaktuojant su R. M. vairuota Mazda 3, kuriai jokių apgadinimai nebuvo nustatyti. Esant tokiam skirtumui tarp automobilių apgadinimo (vienam net sudaužytas žibintas ir kelių centimetrų pločio bamperio nubrozdinimas, o kitas visiškai sveikas) ir apeliantei ginčijant neva nukentėjusio automobilio apgadinimus, papildomas tyrimas (ekspertizė) turėjo būti atliktas.

Pabrėžiama, kad pareigūnė A. S. atliko tiek R. M. vairuotos Mazdos 3 apžiūrą 2013-09-24, tiek nukentėjusiojo J. P. vairuoto automobilio Audi A4 apžiūrą 2013-09-06, bei abiejų automobilių sugretinimą 2013-10-07 dieną. Ant apeliantės vairuoto auomobilio pirmos apžiūros metu 2013-09-24 pareigūnė A. S. nerado jokių šio automobilio apgadinimų ir jokios poliravimo pastos ar kitų medžiagų (b. l. 24-25). Tačiau automobilių sugretinimo metu, t.y. 2013-10-07, pareigūnė A. S. padarė įrašą, kad neva matosi akivaizdūs poliravimo pastos likučiai (b. l. 30). Kyla pagrįstas klausimas, kodėl jokie pažeidimai nebuvo aptikti pirmosios apžiūros metu ir ką būtų reikėję poliruoti, jeigu jokie pažeidimai automobiliui nustatyti nebuvo.

Apeliaciniame skunde keliamos abejonės ir dėl ant apgadinto automobilio palikto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens raštelio, nurodant, kad liudininko paliktą raštelį ji pakeitė savo rašteliu, kuriame nurodė savo telefono numerį. Nukentėjusysis J. P. teisme tvirtino, kad rado tuščią lapelį (b. l. 72), tačiau byloje tokio nėra. Teismas nesiaiškino šių neatitikimų, o padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad apeliantė paėmė liudininko paliktą raštelį ir pasišalino nieko nepalikusi. Akivaizdu, kad tokia įvykių eiga nelogiška. Apeliantės vertinimu, nukentėjusysis rado jos raštelį, tačiau galimai tikėjosi palankesnių finansinių sąlygų ir nusprendė tai nuslėpti. Iki pat teismo nukentėjusysis spaudė pastarąją atlyginti visam jo automobilio Audi A4 galui padarytą žalą, nors bet kuriam žmogui akivaizdu, kad tarkim žibinto apgadinimas su analizuojamu automobilių kontaktu negali būti susijęs.

Pabrėžiama, kad vien automobilių kontaktas, jeigu nėra padaryta žalos, nesukelia jokių pasekmių. Vis dėlto jeigu būtų nustatyta, kad eismo įvykis buvo, žala padaryta ir padaryta byloje nurodytomis aplinkybėmis, reikalinga įvertinti, ar buvo apeliantės tyčia pasišalinti iš įvykio vietos, pažeidžiant KET reikalavimus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nagrinėjamas eismo įvykis nutiko prie didelio prekybos centro prekybos miestelyje, kur žmonės paprastai praleidžia daug laiko. Nutarus laukti Audi A4 savininko nebūtų buvę aišku, kiek tai užtruks. Apeliantės tėtis yra neįgalus (nustatyta 100 proc. negalia), negali jo ilgam palikti vieno. Įvykio vietoje ji įsitikino, kad jos automobilis tikrai visiškai sveikas, per tą laiką savininkas negrįžo, o jo automobilio apgadinimai akivaizdžiai neproporcingai dideli (įvertinant, kad labai atidžiai apžiūrėjusi savo automobilį ir net nuvaliusi purvą jokių apgadinimų nepastebėjo, nei įlenkimų, nei įbrėžimų, kaip ir vėliau dvi apžiūras atlikusi policijos pareigūnė), todėl negalėjo suprasti, kad tai galėtų būti kontakto su pastarosios automobiliu pasekmė.

Šalies argumentai

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ant apeliantės automobilio buvo žymių, kurias ji nuvalė. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad pastaroji grįžo pavalyti tris kartus ir neva intensyviai trynė tą pačią vietą. Tokia išvada visiškai nepagrįsta ir neatitinka tikrovės. Ji nežinojo, kuria konkrečiai vieta automobiliai galimai kontaktavo, automobilis buvo seniai plautas ir apdulkėjęs bei apsipurvinęs, todėl vaizdo įraše aiškiai matosi, kad ji nuvalo ir atidžiai apžiūri įvairias dešiniojo galinio sparno/durelių dalis, dešiniojo galinio rato skliautą ir kt. Automobilis nenaujas, jį apeliantė pirko naudotą, todėl natūralu, kad norėjo gerai apžiūrėti ir įsitikinti, kad apgadinimų nėra. Kontaktas buvo nedidelis, jos automobiliui jokia žala nepadaryta, apeliantė nesuprato, kad automobilio Audi A4 galinio bamperio ir žibinio apgadinimai būtų galėję atsirasti dėl kontakto su jos vairuotu automobiliu Mazda 3 (jeigu tai būtų nustatyta ekspertizės metu), žala automobiliui Audi A4 (net jeigu būtų nustatyta, kad apgadinimai atsirado nuo kontakto su Mazda 3) pinigine išraiška nedidelė, jai tai pirmas eismo įvykis per 31 metų vairavimo stažą, vairuotojo pažymėjimą turi ir nuolat vairuoja nuo 1982 mm. rugpjūčio 12 d.

Apeliaciniame skunde, be viso ko, nurodoma, kad byloje yra visos sąlygos, kurių pagrindu galima būtų taiyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Apeliantės tėčiui Kaziui A. Z. yra nustatytas sunkus neįgalumas (100 proc.), jam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, ji pati prižiūri tėtį ir yra vienintelis žmogus, kuris gali jį vežioti pas gydytojus ir juo rūpintis, šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktas susirašinėjimas su Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnais dėl neįgaliesiems skirtos stovėjimo vietos apeliantės gyvenamo daugiabučio kieme prie laiptinės skyrimo, atitinkamų ženklų pastatymo. Tėtis yra 85 metų amžiaus, jis labai silpnas ir jo sveikatos būklė jau nepagerės, todėl poreikis jo vežiojimui į gydymo įstaigas tik didės. Akcentuojama, kad apeliantė tik prieš pusmetį įsidarbino buhaltere nepilnu etatu UAB „Statresta“, kadangi ten jai sudaromos sąlygos derinti darbą su tėčio priežiūra. Siekiant išsaugoti darbą ir suteikti tinkamą priežiūrą tėčiui, privalau turėti vairuotojo pažymėjimą ir turėti galimybę operatyviai reaguoti tiek į darbdavio, tiek į tėčio poreikius.

R. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str., numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. M. padarė jai inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Visos aplinkybės, turinčios reikšmės veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais apeliantės kaltę padarius jai inkriminuojamus teisės pažeidimus. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas R. M. atžvilgiu buvo surašytas už tai, kad ji 2013 m. rugsėjo 1 d., apie 12:22 val., Verkių g. 29, Vilniuje, vairuodama automobilį „Mazda 3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 132, 234 punktų reikalavimus. Tokiais savo veiksmais R. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Kelių eismo taisyklių 132 p. reikalauja, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, laikytųsi tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Pagal Kelių eismo taisyklių 234 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Aptartų Kelių eismo taisyklių nesilaikymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. ATPK 127 str. 2 d. numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia <...>. Tuo tarpu pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė asmeniui kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Vertinant administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas nagrinėjamo įvykio aplinkybes aptartų teisės nuostatų plotmėje, pastebėtina, kad jos visiškai atitinka minėtų Kelių eismo taisyklių bei administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Abejoti R. M. kalte aukštesnysis teismas, neturi teisinio pagrindo.

Apeliantė, apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino, paaiškino, kad rugsėjo 1 d. prie prekybos centro „Norfa“ ji įvažinėjo į aikštelę ir buvo užspausta kito automobilio. Nenorėjo susiliesti su išvažiuojančiais automobiliais, todėl prisispaudė prie dešinės pusės. Pravažiavo labai įsitempusi ir nepajuto, kad užkliudė kitą automobilį. Automobilių kontaktą ji pripažįsta. Pavažiavo visai netoli, 10-15 metrų, ir prisiparkavo. Sustoti šalia nukentėjusio automobilio nebuvo vietos. Kažkokia jauna šeima jai mojavo, kad ji užkliudė. Ji apžiūrėjo savo automobilį ir jai nieko nesimatė, jos automobilis nebuvo apgadintas. Ji apžiūrėjo nukentėjusio automobilį. Jo bamperio kampas buvo nubrauktas, nudraskymas prilygo atsirėmimui į betoninę sieną, buvo apsišerpetojęs. Kadangi jos automobilis apgadintas nebuvo, jai kilo abejonės, ar šie apgadinimai buvo padaryti kontaktuojant su jos automobiliu. Ji užrašė savo telefono numerį ir užkišo už nukentėjusiojo automobilio valytuvo. Tačiau žmogus jai nepaskambino. Ji teiravosi jo, kodėl nepaskambino, tačiau nukentėjusysis kategoriškai atsakė, kad jam apmokės draudimas, o ji tegu tvarkosi su policija. Kelių eismo taisyklių reikalavimai, kaip elgtis po eismo įvykio jai žinomi, tačiau įvykio metu ją labai spaudė, ji išsigando. Be to buvo paliktas jos neįgalus tėvas, ilgai laukti policijos ji negalėjo.

Pažymėtina, kad vieta, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis yra filmuojama. Peržiūrėjus byloje pateiktą vaizdo įrašą (b. l. 31), pastebėtina, kad tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde apeliantės nurodytos aplinkybės visiškai neatitinka vaizdo įraše užfiksuotos įvykių eigos. Iš jo matyti, kaip apeliantė įvažiuoja į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie parduotuvės „Norfa“. Aiškiai matyti, kaip ji, vairuodama automobilį „Mazda 3“, pravažiuodama pro nukentėjusiojo automobilį „Audi A4“, jį užkabina savo automobilio šonine dalimi. Tarp automobilių įvyksta stiprus kontaktas, kadangi nuo susidūrimo nukentėjusiojo automobilis „Audi A4“ pavažiuoja į priekį. Automobilio „Mazda 3“ vairuotoja – R. M. pavažiuoja kiek toliau ir sustoja toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Išlipa iš savo automobilio, jį apžiūri, iš automobilio išsitraukia skudurėlį ir pradeda intensyviai valyti susidūrimo vietą. Nors apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad automobilis buvo visas apdulkėjęs, todėl ji susidūrimo vietą valo skudurėliu, norėdama pamatyti, ar automobiliui padaryti kokie nors apgadinimai, tačiau šis argumentais taip pat neatitinka vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių, kadangi jame matyti, kad tuo metu lijo, kas suponuoja išvadą, jog automobilis tokiomis oro sąlygomis apdulkėjęs negalėjo būti. Toliau analizuojant vaizdo įrašo medžiagą, pastebėtina, kad R. M., baigusi valyti automobilio susidūrimo vietą, grįžta į automobilį ir iš jo pasiima kažkokio skysčio, kuriuo apipurkšdama susidūrimo vietą, ji toliau ją valo skudurėliu. Šie apeliantės veiksmai, atsižvelgiant į vaizdo įraše užfiksuotą laiką, trunka apie 7 min. Vėliau, R. M. užrakina savo automobilį ir eina link parduotuvės „Norfa“. Jai einant pro šalį, liudytojas, matęs eismo įvykį, už nukentėjusio automobilio „Audi A4“ valytuvo užkiša raštelį, su galimai jame nurodyta savo kontaktine informacija. R. M. tai pastebėjusi, lėtai eidama laukia, kol liudytojas nueis nuo nukentėjusio automobilio. Jam pasišalinus, ji grįžta prie „Audi A4“, ištraukia liudytojo paliktą raštelį, įsėda į savo automobilį ir iš aikštelės išvažiuoja.

Šių aplinkybių analizė duoda pagrindo R. M. parodymus vertinti kritiškai. Sugretinus jos parodymus su vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis, pastebėtina, kad jos iš esmės skiriasi. Nors apeliantė nurodė, kad automobilių kontaktas buvo nedidelis, jos automobiliui jokie apgadinimai nustatyti nebuvo, tačiau vaizdo įraše aiškiai matyti, kaip ji, po susidūrimo su automobiliu „Audi A4“ skudurėliu valo savo automobilio susidūrimo vietą, į pagalbą pasitelkdama kažkokį skystį. Priešingai, nei apeliantė nurodė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, prie automobilio „Audi A4“ ji priėjusi nebuvo, tik iš tolo pažiūrėjo, koks šio automobilio apgadinimo lygis. Apeliantės nurodytą faktą, jog ji nukentėjusiajam paliko savo kontaktinius duomenis, užrašiusi juos ant lapelio, taip pat paneigia aptartame vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės – iš jo matyti, kaip administracinėn atsakomybėn traukiama R. M. ištraukia liudytojo palikta raštelį, nepalikusi jokio raštelio, išvažiuoja iš įvykio vietos.

R. M. parodymus paneigia ir jos 2013 m. rugsėjo 24 d. rašytinis paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną ji buvo parduotuvėje „Norfa“, adresu Verkių g. 29, Vilnius, apsipirkti. Aikštelėje radusi laisvą vietą, ji prisiparkavo, tačiau, kad jai besiparkuojant ji būtų kliudžiusį kitą automobilį, ji nejautė, todėl nuėjo į parduotuvę apsipirkti. Grįžusi iš jos, išvažiavo. Sąmoningai iš įvykio vietos ji nepasišalino (b. l. 21).

Šias aplinkybes ji paneigė tik 2013 m. spalio 7 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 22), tuomet, kai buvo parodytas aptartas vaizdo įrašas iš įvykio vietos. Apygardos teismo vertinimu, aplinkybė, kad apeliantė pajuto, suvokė stiprų kontaktą su kitu automobiliu įrodyta. Tai patvirtina jos veiksmai, kai iš kart po automobilių kontakto ji, pavažiavusi kiek toliau nuo apgadinto automobilio, bandė nuvalyti ant savo automobilio likusias susidūrimo žymes.

Tai, kad R. M. apgadino automobilį „Audi A4“ patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. Š., paaiškinęs, kad išvažinėdamas iš „Norfos“ automobilių stovėjimo aikštelės, jis pastebėjo, kaip „Mazda“ automobilis, darydamas posūkį į dešinę, kliudė „Audi A4“. Kontaktavo „Mazdos“ dešinys keleivio šonas ir „Audi“ galinis vairuotojo pusės bamperis. „Mazda“ truputį pavažiavusi sustojo. „Mazdos“ vairuotoja buvo R. M.. Ji apžiūrėjo savo automobilį, skudurėliu bandė nuvalyti jo nubrozdinimus. Ji buvo priėjusi prie nukentėjusio automobilio, pažiūrėjo kas atsitiko. Kad ji būtų rašiusi raštelį ir jį palikusi jis nematė. Gal būt tuo metu buvo nuėjęs prie apsaugos posto. Matė, kad buvo priėję kiti žmonės ir užkišo raštelius. Pamatęs, kad „Mazda“ išvažiuoja, jis užsirašė valstybinius numerius ir pranešė policijai. Nukentėjusio automobilio apgadinimus jis matė, jie užfiksuoti byloje esančiose nuotraukose (b. l. 26, 27).

Šiai įvykių sekai neprieštarauja ir nukentėjusiojo J. P. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad įvykio dieną jis su tėvu atvažiavo prie prekybos centro „Parkas Outlet“, pastatė mašiną ir nuėjo apsipirkti. Apie 12 val. grįžo padėti prekes ir vėl nuėjo į prekybos centrą. Tuo metu automobilis buvo tvarkingas. Kai jie grįžo antrą kartą, buvo apgadintas automobilio kairės pusės priekinis bamperis. Tada jis paskambino policijai. Įvykio liudytojas nurodė, kad išvažinėjanti mašina užkabino jo automobilį, nuvažiavo į kitą aikštelės pusę, nuvalė savo automobilio vietą, kuria užkabino, ir nuvažiavo. Jo automobilį apgadinęs automobilis buvo „Mazda“. Apgadinimus padariusio vairuotojo nebuvo. Su R. M. apie žalos atlyginimą jis nekalbėjo, ji tuo nesidomėjo. Įvykio metu buvo apgadintas jo automobilis „Audi A4“, apgadinimai fiksuoti byloje esančiose nuotraukose. Atėjęs į įvykio vietą jis už valytuvų rado užkištą tuščią popieriaus lapelį.

Kritiškai vertintini ir R. M. argumentai dėl automobiliui „Audi A4“ nustatytų apgadinimų, nurodant, kad smūgis buvo nedidelis, todėl tokio mąsto apgadinimai nagrinėjamo įvykio metu negalėjo būti padaryti. Iš byloje pateiktų automobilio „Audi A4“ fotonuotraukų matyti, kad pažeidimai nebuvo itin žymūs. Pastarajam automobiliui buvo nustatyta: įbrėžtas ir skilęs galinis kairės pusės žibintas bei įbrėžtas galinio bamperio kairės pusės kampas (b. l. 26-27). Jokie žymesni pažeidimai, pvz. įlenkimai, žibintų dūžiai, nebuvo nustatyti, kas prieštarauja apeliacinio skundo argumentams dėl nustatytų žymių apgadinimų. Be to, iš vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių matyti, kad susidūrimas buvo pakankamai stiprus, nuo kurio automobilis „Audi A4“ pavažiavo į priekį. Pabrėžtina ir tai, kad administracinei atsakomybei pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., užtenka nustatyti, kad kontaktas tarp automobilių buvo, o asmuo, susijęs su eismo įvykiu, prie apgadinto automobilio neradęs jo savininko, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio pasišalino.

Ištirti bylos faktiniai duomenys, kurie vieni kitus papildo, patvirtina, jog R. M. 2013 m. rugsėjo 1 d., apie 12:22 val., Verkių g. 29, Vilniuje, vairuodama automobilį „Mazda 3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Taip R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 132 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą. Be to, ji iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdama KET 234 punkto reikalavimus. Taip R. M. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Jos kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra teisinio pagrindo.

Analizuojant R. M. apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo jai paskirtos bausmės individualizavimo, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į padarytų administracinių teisės pažeidimų sunkumą, jų pavojingumą, R. M. baustumą praeityje, jos asmenines savybes, į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, apeliantei skyrė minimalią ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą - 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą, t.y. taikyti ATPK 30¹str. nuostatas, apylinkės teismas nenustatė.

Pagal ATPK 30¹ str. nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Vadovaujantis vieningai formuojama teismų praktika, administracinė nuobauda, remiantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. M. praeityje buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 4) . Nors ši aplinkybė nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kaip sunkinanti, nes už šiuos pažeidimus paskirtų administracinių nuobaudų galiojimas jau pasibaigęs, tačiau tai rodo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens požiūrį į įstatymo saugomas vertybes. Jokių išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, konkrečiu atveju nenustatyta.

Tai, kad apeliantė turi sergantį tėvą, kuriam nustatytas 100 proc. nedarbingumas, turi darbą, kuris jai sudaro palankias sąlygas tiek dirbti, tiek prižiūrėti savo sergantį tėvą, todėl jai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, negali būti laikoma išimtinėmis aplinkybėmis. Kaip numato ATPK 20 str., administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą - taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio administracinį teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu. Iš to seka, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o dėl tam tikros administracinės nuobaudos paskyrimo patiriami asmeniniai nepatogumai, negali būti laikomi pagrindu skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ATPK atsitinkamo straipsnio sankcijoje.

Sprendžiant apeliantei paskirtos administracinės nuobaudos teisėtumo klausimą, pažymėtina, kad R. M. savo kaltės nepripažino. Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ji paaiškino, kad savo kaltę dėl jai inkriminuojamų teisės pažeidimų ji pripažįsta, tačiau tiek posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde nurodytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės, leidžia pagrįstai manyti, kad savo kaltę ji neigia, nurodydama, kad „Audi A4“ apgadinimai nebuvo padaryti jos neteisėtais veiksmais. Tokia R. M. pozicija rodo jos aplaidų požiūrį į atliktus veiksmus, dėl ko, apygardos teismo vertinimu, ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas jos atžvilgiu būtų neteisingas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas R. M. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir, vadovaudamasis ATPK nuostatomis, tinkamai individualizavo administracinę nuobaudą R. M. atžvilgiu. Keisti pirmosios instancijos teismo nutarimą šioje dalyje apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

R. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Sigita Bieliauskienė