Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Vaidai Banišauskienei, Laurai Jarušaitei, dalyvaujant:

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D.C., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama vieta ten pat, neteistas:

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. C. 2014 m. liepos 28 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), t.y. viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų iškoliojo Ž. M. įvairiais necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais: „Bjaurybe, šiukšle, žiurke, sūka, šavalka, prostitute“, priėjęs prie Ž. M. ją savo rankų delnais pastūmė vieną kartą į krūtinę, dėl ko Ž. M. dešinės kojos šlaunimi atsitrenkė į prekystalį, tuo sukeldamas Ž. M. fizinį skausmą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo prekystalio paėmė maišelyje supakuotas spurgas, metė jas į Ž. M., pataikydamas jas Ž. M. į veidą, po to savo seilėmis vieną kartą apspjovė Ž. M. ant veido, t.y. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis D. C. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2014 m. liepos pabaigoje, apie 19 val. (duomenys neskelbtini) atėjo į parduotuvę su drauge Viktorija, pažaisti žaidimo aparatais. Parduotuvėje tuo metu buvo kelios pardavėjos, jo pažystamas Vaidas, pašaliniai žmonės. Žaidžiant gal stuktelėjo stipriau per žaidimo aparato mygtuką, dėl to jam pardavėja (nukentėjusioji) kažką pasakė. Parduotuvėje jį pradėjo kolioti ir jis koliojo, nes jį išvedė iš kantrybės. Neatsimena kokiais necenzūriniais žodžiais iškoliojo nukentėjusiąją, tačiau pripažįsta, kad necenzūriniai žodžiai buvo vartojami. Jo draugė buvo laukę, kai prasidėjo žodinis konfliktas. Pardavėja buvo už prekystalio. Jis nukentėjusiosios nestūmė, spurgas galėjo mesti, spjovė, bet nežino kur pataikė, t.y. neįsivaizduoja ar pataikė nukentėjusiajai į veidą. Jis nesutinka su civiliniu ieškiniu, nes jis yra nedirbantis, moksleivis, mokosi stacionare, 3000 Lt per daug, nukentėjusiosios elgesys irgi buvo nešventas. Jis nukentėjusiosios neatsiprašė ir neatsiprašys, nes ji irgi jo turi atsiprašyti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, davė teisingus parodymus, tačiau prisipažino, jog pastūmė nukentėjisiąją, tik dėl to, kad greičiau baigtusi procesas.

Kaltinamojo D. C. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2014-10-27 apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, kad 2014-07-28 apie 19.00 val. jis su drauge V. D. ir su iš matymo pažįstamu Vaidas, atvyko į (duomenys neskelbtini), esančią parduotuvę, pažaisti ten esančiais žaidimų aparatais. Parduotuvėje buvo šios parduotuvės pardavėjos Ž. M. ir jos sesuo Aida, bei pirkėjai. Parduotuvėje jis žaidė su vienu iš žaidimo aparatų. Jam pradėjus žaisti tarp jo ir Ž. M. kilo žodinis konfliktas, po ko Ž. M. išjungė žaidimo aparatą. Dėl to jis ant Ž. M. supyko, ją iškoliojo įvairiais necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais. Jo draugė Viktorija su pažįstamu pamatę, kad vyksta konfliktas iš parduotuvės išėjo. Tuo metu jis priėjo prie Ž. M., kuri buvo už prekystalio, ir rankomis ją vieną kartą pastūmė, po to jis paėmė nuo prekystalio maišelyje supakuotas spurgas, jas metė Ž. M. į veidą, po ko spjovė Ž. M. į veidą. Jis dėl savo įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. (35 b. l.)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė visiškai įrodyta:

Nukentėjusiosios Ž. M. parodymais, kad dirba pardavėja, parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną ji dirbo parduotuvėje. Parduotuvėje taip pat buvo jos sesuo A. M. su vaiku, kuriam 5 metai, keli vaikinai, kurie žaidė žaidimo aparatais, pirkėjas, kai į parduotuvę atėjo D. C. su mergina. D. C. atėjęs irgi žaidė, bežaisdamas pradėjo daužyti žaidimo aparato kampą. Ji priėjo, išjungė žaidimų aparatą, bei pasakė, kad jam (D. C.) čia ne vieta, nepakluso liepus išeiti. Taip viskas ir prasidėjo, gal ir pasakė necenzūrinį žodį D. C. atžvilgiu. Ji buvo D. C. vadinama „suka“, „ku...“, „prostitutė“, „šiukšlė“, bei tokie žodžiai tęsėsi viso konflikto eigoje. Išjungus aparatą, D. C. atėjo prie prekystalio, o ji pasitraukė į tą pusę, kad jos negalėtų pasiekti, tačiau D. C. priėjęs stuktelėjo ją į krūtinę, dėl ko ji neišlaikė pusiausvyros ir atsirėmė į kampą šlaunimi, pajuto skausmą. Kai D. C. pastūmė, jo žodžiai tęsėsi, kad ji „suka“, „šiukšlė“, grasino, kad kažką padarys, ji visko neatsimena, nes buvo streso apimta. Po to metė spurgas jai į veidą, ji išsigando, pakėlė spurgas. Tuo metu jos sesuo pradėjo šaukti, kad tai maistas, žmonės pirks. D. C. jau buvo beišeisiantis iš parduotuvės, kai grįžęs persisvėrė per vitriną ir spjovė jai į veidą. Jos sesuo taip pat D. C. buvo iškeikta, sesuo ją ginė. Ji atsisuko į seserį ir pasakė kviesti apsaugą. Komanda atvažiavo, praėjusios 4-5 min., kai D. C. jau buvo išėjęs. Taip pat parduotuvėje buvę 10-12 metų vaikai viską matė, jie buvo guminukų nusipirkti, tačiau pabėgo nieko nepirkę. Tą vakarą ji nebedirbo, jos sesuo atsistojo dirbti vietoj jos. Po įvykio norėjo išeiti iš darbo, po konflikto verkė, psichologiškai buvo sunku, ir dabar sunku. D. C. jos neatsiprašė, tik buvo jo mama, pasiūlė atsiprašyti, susitarti, tačiau jai ji pasakė, kad tegu jis pats atsiprašo. Palaiko savo ieškinį 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojos A. M. parodymais, kad viskas vyko vasarą, liepos mėn. jos darbo vietoje, t.y. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), kur ji dirba pardavėja, adresu (duomenys neskelbtini). Ji ir jos sesuo Ž. M. bendradarbės. Vakare atvažiavo D. C. pažaisti žaidimo aparatais. Bežaisdamas pradėjo trankyti žaidimų aparatą, todėl Žilvinė sudrausmino D. C.. D. C. išplūdo Žilvinę necenzūriniais žodžiais – „žiurkė“, „žertva“. Tuo metu D. C. priėjo, metė kažkokį produktą į Ž. M., apspjovė Ž. M. ant veido. Tuo metu parduotuvėje buvo jos 6 metų sūnus, kuris viską matė, išsigando, klausinėjo, jos kodėl negražiai kalba apie Ž. M., kodėl ją apspjovė. Taip pat buvo atėję du vaikai apsipirkti, tačiau vaikai iš karto pasišalino. Kai D. C. pardėjo daužyti žaidimų aparatą jos sesuo priėjusi liepė netrankykit, nes bus išjungti aparatai. D. C. atsakė „tylėk žiurke“, Ž. M. jam liepė išeiti arba kviečia tarnybą. Ž. M. stovėjo prie terminalo ant praėjimo, kai D. C. ją stūmė, kuri susilaikė už stalo, buvo mestos į ją (Ž. M.) spurgos bei spjovė jai į veidą. D. C. mesdamas spurgas į Ž. M., gal ir pataikė, tiksliai nematė, nes ji į D. C. žiūrėjo. D. C. stovėjo prie automato, ji priėjusi paklausė, kokią tu teisę turi spaudytis, dėl to jis taip pat ir ją išplūdo necenzūriniais žodžiais. Buvo iškviesta apsaugos komandą, kuri atvykus D. C. neberado. Taip pat D. C. sakė, kad palauks prie stotelės, žino, kur einam po darbo, matė ašaras Ž. M. akyse, ji norėjo iš darbo išeiti, nes jai primindavo darbas tą įvykį, vaikai atėję pasityčiodavo. Po to įvykio ji keitė Ž. M. darbe, už ją dirbo.

Liudytojo K. S. parodymais, kad 2014-07-28 (duomenys neskelbtini) parduotuvėje įvyko konfliktas dėl lošimo aparatų. Nuėjo į parduotuvę, atėjo D. C., panelė. Tą dieną parduotuvėje dirbo pardavėja Ž. M., tačiau buvo ir jos sesuo. Pardavėja ir D. C. konfliktavo dėl aparatų, matė, kad D. C. atlėkė ir apspjovė Ž. M. veidą. Ž. M. stovėjo prie prekystalio, ir D. C. lygtai ją stumtelėjo, susinervinęs buvo ir stumtelėjo. D. C. keikėsi, vadino pardavėją „žiurke“, ši klausė, kaip čia elgiesi, liepė išeiti. Kaltinamasis tik apspjovęs Ž. M. išėjo. Jis irgi pasakė „geras, už bele ką spjauna“. Ž. M. buvo įžeista, išsigandusi, pasimetusi, drebanti, jis ir pats jaustūsi taip pat. Įvykio metu parduotuvėje buvo vaikų.

Ž. M. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2014-07-28 ji dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę atvyko D. C., kuriam paprašius, ji įjungė žaidimo aparatą. D. C. bežaisdamas pradėjo jį daužyti. Ji D. C. įspėjo, kad nedaužytų, tačiau jis ją iškoneveikę necenzūriniais žodžiai, bei toliau žaisdamas daužė aparatą. Išjungus aparatą, ji vėl buvo išvadinta necenzūriniais žodžiais, liepė jam išeiti. Po to, D. C., jai stovint šalia prekystalio priėjo prie jos ir stūmė rankomis krūtinės srityje, po ko ji atsitrenkusi į prekystalį pajuto skausmą, paėmęs nuo prekystalio metė spurgas jai į veidą bei spjovė seilėmis jai ant veido. Tiek ji, tiek jos sesuo, klientai bei žaidžiantys vaikai buvo šoke. D. C. išeinant jos sesuo A. M. pasakė „Kaip tu elgiesi, kokią teisę turi taip elgtis prieš vaikus, kas jinai tau, kad tu ją spjaudai. (2 b.l.)

Įvykio vietos apžiūros protokolu, schema, kad įvykio vieta yra parduotuvė, adresu (duomenys neskelbtini). (10-15 b.l.).

Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kad liudytoja A. M. atpažino D. C., kaip jos seserį Ž. M. iškeikusį ir ją pastūmusį bei apspjovusį asmenį. (24-27 b.l.)

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis D. C. elgdamasis įžūliai, viešoje vietoje, tai yra parduotuvėje, dėl mažareikšmės dingsties, t.y. jog nukentėjusioji sudrausmino jį dėl netinkamo naudojimosi su žaidimo aparatais, bei jį išjungus ir prašant išeiti iš parduotuvės, matant parduotuvėje buvusiems klientams, vaikams, išplūdo nukentėjusiąją necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, t.y. priėjęs prie nukentėjusiosios pardavėjos Ž. M. stumtelėjo ją krūtinės srityje, dėl ko ši neišlaikiusi pusiausvyros, atsirėmė į kampą šlaunimi, pajuto skausmą, taip sukeldamas fizinį skausmą, po ko paėmė nuo prekystalio spurgas metė nukentėjusiajai į veidą bei spjovė šiai į veidą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaip matyti konfliktas vyko parduotuvėje - žmonių lankomoje vietoje, kurioje tuo metu buvo pirkėjai, vaikai, tai patvirtino tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, bei posėdžio metu apklausti liudytojai. Šio įvyko metu pardavėja iškvietė apsaugos komandą. Tokio kaltinamojo elgesio, veiksmų išsigando ne tik pardavėja, tačiau ir tuo metu pardavėjai padėti dirbti atėjusi kita pardavėja su savo mažamečiu vaiku, taip pat ir vaikai atėję apsipirkti, kurie pamatę įvykį išbėgo iš parduotuvės. Taip pat vienas iš pirkėjų, t.y. liudytojas K. S., šokiruotas tokiu kaltinamojo D. C. elgesiu, pasakė „geras, už bele ką spjauna“. Dėl tokių kaltinamojo įžūlių veiksmų aplinkiniai asmenys pasijuto nejaukiai, buvo kviečiama apsauga, buvo sutrikdytas pardavėjos darbas, atėjusių apsipirkti asmenų poreikiai, kurie nenusipirko norimų prekių. Kaltinamasis neigia stūmęs pardavėją, t.y. nukentėjusiają Ž. M. į krutinę, dėl ko ši šlaunimi trenkėsi į kampą. Tai, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo naudotas fizinis smurtas, viso proceso metu nuosekliai nurodė pati nukentėjusioji, bei jos parodymus patvirtino liudytoja A. M., nurodydama, kad Ž. M. stovėjo prie terminalo ant praėjimo, kai D. C. ją stūmė, liudytojas K. S. nurodydamas, kad Ž. M. stovėjo prie prekystalio, ir D. C. lygtai ją stumtelėjo, susinervinęs buvo ir stumtelėjo. Teismas neturi pagrindo manyti, kad nukentėjusiosios parodymai išgalvoti, nes viso proceso metu nuosekliai pasakojo įvykio aplinkybes bei nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir aukščiau nurodyta bylos rašytinė medžiaga bei liudytojų parodymai. Taigi, kaltinamojo D. C. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties būtinus požymius ir kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo D. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltinamasis D. C. ikiteisminio tyrimo metu pilnai prisipažino padaręs veikią, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad prisipažįsta tik iš dalies, dėl pardavėjos stumimo į krūtinę ko pasėkoje ji atsitrenkė šlaunimi į kampą, ir jai buvo sukeltas fizinis skausmas, šios aplinkybės nepripažįsta. Be to, kaltinamojo pasakyti žodžiai teisiamojo posėdžio metu, kad „nukentėjusiosios neatsiprašė ir neatsiprašys, nes ji ir gi turi atsiprašyt“, darytina išvada, kad nėra ir nuoširdaus gailėjimosi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam D. C. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas,pasikėsinta į kito asmens sveikatą. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – yra studentas, mokosi stacionare, neteistas (41 b.l.), nedirbantis (42 b.l.), darbo biržoje neregistruotas (43 b.l.), VšĮ Pakaunės PSPC psichiatro – priklausomybių ligų gydytojo įskaitoje neužregistruotas (47 b.l.), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (49 b.l.), priklausomybės ligų kabinete neregistruotas (51b.l.), nėra jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vieną kartą baustas administracine tvarka (40 b.l.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus.Teismas vietoj vieno ar kelių BK 48 str. 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų gali paskirti ir kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus. Nors prokurorė baigiamojoje kalboje prašė teismo skirti kaltinamajam įpareigojimą neatlygintinai išdirbti tam tikrą valandų skaičių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, kaltinamasis naudojo smurtą, necenzūrinius žodžius vaikų, klientų akivaizdoje, kaltinamasis mokosi stacionare, teismo manymu tikslingesnė poveikio priemonė būtų dalyvavimas elgesio pataisos programoje, ir manytina, kad tai darys teigiamą įtaką D. C. elgesiui. Taip pat tikslinga skirti ir įpareigojimus bei draudimus: nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su mokslu ar darbu bei uždrausti lankytis parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nes kaltinamojo, šioje parduotuvėje, jau ne kartą necenzūriniais žodžiai buvo išvadintos parduotuvėje dirbančios pardavėjos, į jas mėtomos parduotuvei priklausančios prekės, be to, kaip matyti, kaltinamasis į parduotuvę ateina ne apsipirkti prekių, o pažaisti žaidimo aparatais.

Dėl civilinio ieškinio.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jai iš kaltinamojo 868,86 eurų (3000 litų) neturtinę žalą, motyvuojant tuo, kad patyrė didelį stresą, išgąstį, pažeminimą, gėda prieš žmones, kurie ateina ir primena šį įvykį, klausia kodėl jis taip pasielgė, ji iki šiol jaučia baimę, kad D. C. su ja nesusidorotų (20 b.l.) Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ieškinį dėl neturtinės žalos palaiko ir prašo jį tenkinti, nurodo, kad ieškinys reiškiamas dėl to, kad buvo iškoliota necenzūriniai žodžiais, jos atžvilgiu naudotas fizinis smurtas, apmėtyta spurgomis, spjauta į veidą, darbo metu, matant vaikams, pirkėjams, jos seseriai, už tai, kad ji išjungė D. C. žaidžiant žaidimo aparatą, nes šis jį trankė, tą vakarą nebegalėjo dirbti, buvo sukeltas šokas, ir šiai dienai pasekmės yra likę. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Teismo nustatyta, jog prieš nukentėjusiąją buvo padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, buvo sukeltas nukentėjusiajai fizinis skausmas, ir jis turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos, padarytos Ž. M., dydį, atsižvelgia į tai, jog buvo sukeltas fizinis skausmas darant nesunkų nusikaltimą – viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, tame tarpe ir vaikams, darbo vietoje, parduotuvėje nukentėjusiosios atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, t.y. nukentėjusioji buvo pastumta (stuktelint ) krūtinės srityje, ko pasėkoje ji atsirėmė šlaunimi į kampą, pajuto skausmą, buvo paimtos nuo prekystalio spurgos ir mestos jai į veidą, po to buvo spjauta jai į veidą, dėl ko nukentėjusioji patyrė emocinius išgyvenimus, buvo pažeminta, jautė išgąstį, stresą, skausmą, dėl to kaltinamajam atsiranda pareiga atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikaltimo padarinius, į tai, jog žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais D. C. veiksmais, dėl šio įvykio į medikus nukentėjusioji nesikreipė, į žalą padariusio asmens turtinę padėtį (nedirba, mokosi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre, pirmame kure, yra jauno amžiaus), taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus ir daro išvadą, kad nukentėjusiosios–civilinės ieškovės Ž. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl 868,86 eurų (3 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis, todėl mažintinas iki 173,77 eurų (600 Lt). (CK 6.250 str., BPK 115 str. 1 d.).

Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-305, 307-308 str.

nusprendė:

D. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam 7 (septynių ) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per bausmės atlikimo terminą:

- būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslais ar darbu.

- nesilankyti parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 48 str. 7 d., įpareigoti D. C. per 5 (penkis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

Išaiškinti D. C., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios Ž. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš D. C. 173,77 eurų (600 Lt) neturtinės žalos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.