- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-30
- Bylos Nr.
- 1-118-363/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-78-1-00180-2011-01
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Šeškauskienė
- Kaltinamasis
- V. S., S. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Plungės m., Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį;
S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Plungės m., Lietuvos Respublikos pilietis, 4 klasių išsilavinimo, nevedęs, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamieji pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą.
Tai yra kaltinamieji V. S. ir S. S. 2011 m. kovo 30 d. apie 23 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, nuėję į J. D. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), Plungės r., iš neužrakinto ūkinio pastato pagrobė noragą (arklinį), kurio vertė 100 litų ir akėčias (arklines), kurių vertė 50 litų, tuo padarė nukentėjusiajai J. D. turtinę 150 litų žalą.
Kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad jie du mėnesius dirbo pas nukentėjusiosios motiną sodyboje ir I. D. jiems liko 100 litų skoloje. Kai I. D. jiems pasakė, kad nieko nemokės, jie nuėjo į ūkinį pastatą ir iš ten kaip darbo užmokestį pasiėmė plūgą ir akėčias. Šiuos daiktus nuvežė į metalo supirkimo įmonę ir pardavė. Gavo apie 40- 50 litų, kuriuos išleido. Nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio.
Kaltinamasis S. S. taip pat kaltu prisipažino ir davė iš esmės tokius pat parodymus kaip ir kaltinamasis V. S..
Motyvuojamoji dalis
Savo parodymus kaltinamieji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (b.l. 30-32, 53-55)
Liudytojas A. P. parodė, kad į jo vadovaujamą metalo supirkimo įmonę yra buvę kaltinamieji atvežę noragą ir akėčias. Kad šie daiktai yra vogti, kaltinamieji nesakė. Kiek sumokėjo kaltinamiesiems, nepamena.
Iš J. D. 2011-04-02 pareiškimo matyti, kad 2011 m. kovo 30 ar 31 dienomis pastebėjo, kad iš jai priklausančio neužrakinto ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Plungės r., pavogta: noragas ( arklinis) - 100 Lt vertės ir akėčios ( arklinės) – 50 Lt vertės. Žala – 150 Lt. ( b.l. 6 )
Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra Plungės r., (duomenys neskelbtini) kieme, ūkinio pastato malkinėje. ( b.l. 7-11)
Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 str. reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamieji 2011 m. kovo 30 d. apie 23 val., įsibrovę į J. D. ūkinį pastatą iš jo pagrobė svetimą turtą, todėl ši jų abiejų veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Nors kaltinamieji nurodo, kad jie nukentėjusiosios daiktus pasiėmė todėl, kad nukentėjusiosios motina jiems nesumokėjo 100 Lt darbo užmokesčio, ši jų veika negali būti vertinama kaip savavaldžiavimas, nes atitinka vagystės požymius, kadangi jokios tikros ar tariamos ginčijamos ar pripažįstamos teisės į grobiamą turtą kaltinamieji neturėjo.
Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.
Pagal BK 294 straipsnį, savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas. Kvalifikuojant veiką (turto grobimą) kaip savavaldžiavimą, visų pirma, reikia nustatyti, kad egzistuoja tikra ar tariama nerealizuota teisė, priklausanti kaltininkui ar kitam asmeniui. Tuo tarpu, jeigu kaltininkas neturi jokios tikros ar tariamos ginčijamos ar pripažįstamos teisės į grobiamą turtą, toks turto užvaldymas pripažįstamas neteisėtu ir negali būti kvalifikuojamas pagal BK 294 straipsnį kaip savavaldžiavimas.
Kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta į svetimo turto pagrobimą, o ne į savo tariamos teisės įgyvendinimą, į tai nurodo visi kaltinamųjų veiksmai.
Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes būdami blaivūs nukentėjusiosios daiktų neėmė.
Skiriant bausmes kaltinamiesiems teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. 1 ir 2 d., ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji padarė apysunkį nusikaltimą, į jų atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į jų asmenybes, kad nusikalto pirmą kartą, žada daugiau nebenusikalsti, S. S. turi intelekto defektų, psichikos sutrikimų, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant abiems kaltinamiesiems viešųjų darbų bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę-4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
S. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę-4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.