Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Miliuvienės, dalyvaujant atsakovės atstovei A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. V. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas I. P. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilniaus miesto plėtros departamento 2016 m. gegužės 31 d. raštą Nr. A51-42581-(2.14.2.12-MP8) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gegužės 5 d. pateiktą prašymą (b. l. 1–33, 74–82).

Pareiškėjas skunde nurodė nesutinkantis su savivaldybės administracijos pateikto atsakymo turiniu. Teigė, kad jam nebuvo atsakyta į 16 suformuluotų klausimų. Pasak pareiškėjo, 2016 m. gegužės 5 d. prašyme aiškiai išdėstyti reikalavimai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punkte įtvirtintą prašymo sąvoką. Teigė, kad atsakovė turėjo nagrinėti pateiktą prašymą ir priimti vieną Taisyklių 41.2 punkte nustatytą atsakymo būdą. Atsakovės atsisakymą pareiškėjui suteikti informaciją laikė neteisėtu. Akcentavo, kad pareiškėjo prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas dėl atsakovės nepateisinamų ir subjektyvių priežasčių. Teigė, kad atsakovė pažeidė Taisyklių 41.2 punktą bei gero administravimo principą.

Pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, nežinomos neatvykimo priežastys, byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Nusprendus bylą nagrinėti, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą

Atsakovė nurodė, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių nesutikimo su Raštu motyvų. Pažymėjo, kad pareiškėjo 2016 m. gegužės 5 d. prašyme (rašte) buvo pateikiami įvairūs faktai, pareiškėjo paaiškinimai, susiję su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), bei jame esančiais pastatais, tačiau nekeliamos konkrečios problemos ar konkretūs klausimai į kuriuos būtų prašoma atsakyti ar paaiškinti, jo prašymas buvo laikomas kreipimusi pagal Taisyklių 47.4 papunktį ir į jį turi būti atsakoma laisvos formos raštu. Atsakovės teigimu, ji atsakė tinkamai.

Pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodyti 16 klausimų nebuvo pateikti su pareiškėjo 2016 m. gegužės 5 d. prašymu. Be to, klausimai yra nekonkretūs ir neaiškūs. Taip pat neaišku, kokie dokumentai turi būti grąžinti.

Atsakovės teigimu, ginčijamas Raštas yra laisvos formos informacinio pobūdžio atsakymas, kuris pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniam teisme objektu.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, kad Raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių.

Skundas tenkintinas.

Byloje kilęs ginčas dėl atsakovės Rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 5 d. prašymu kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), savivaldžiaujančių asmenų valdoje (b. l. 105–119)

Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas ginčijamu Raštu pareiškėjo prašymą išnagrinėjo ir informavo jį, kad Žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre. Kadangi Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, tai nėra teisinio pagrindo keisti Žemės sklypo ribų. Taip pat rašte nurodė, kad valstybinės žemės pardavimas bei žemės sklypo dalių, tenkančių bendraturčiams, nustatymas nepriskirtinas atsakovės kompetencijai. Dėl valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo pareiškėjui pasiūlė kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Be to, pareiškėjui priminė, kad jo prašymai ir pretenzijos bei raštuose išdėstyta nuomonė apie nuo 1976 m. institucijų priimtus sprendimus ne kartą nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybėje ir kitose institucijose. Taip pat atsakovė padarė išvadą, kad negali tinkamai išnagrinėti pareiškėjo skundo, kadangi jo turinys yra nekonkretus ir nesuprantamas. Tuo pačiu Raštu pareiškėją informavo, kad jei jis nori gauti informaciją ar dokumentų kopijas iš atsakovės, tai prašė aiškiai suformuluoti rūpimus klausimus į kuriuos pagal kompetenciją ir priskirtas funkcijas atsakovė galėtų atsakyti (b. l. 35–36).

Pareiškėjas nesutinka su Raštu ir teigia, kad atsakovė netinkamai išnagrinėjo jo prašymą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. VAĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

Asmenų prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose reglamentuoja Taisyklės.

Pareiškėjo teigimu, atsakovė, nagrinėdama jo prašymą turėjo priimti Taisyklių 41.2 papunktyje nustatytą galimą atsakymo būdą. Remiantis Taisyklių 47.2 papunkčiu, atsakymai parengiami, atsižvelgiant į prašymo turinį, t. y. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis remiasi būtent minėtu Taisyklių 47.2 papunkčiu, o skunde nurodomas 41.2 papunktis laikytinas rašymo apsirikimu. Byloje taikytina Taisyklių redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. (2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 913 redakcija).

Remiantis VAĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos viešojo administravimo subjekto teikiamos administracinės paslaugos, 5 punkte nurodoma viena iš teikiamų paslaugų – įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Asmens prašymas suteikti VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, dėl to yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas VAĮ 19–36 straipsniuose, bet pagal Taisykles. Šiuo atveju teismas pareiškėjo teiginius, kad buvo pažeista VAĮ nustatyta skundų nagrinėjimo procedūra atmeta kaip nepagrįstus, kadangi pareiškėjo prašymas turėjo būti nagrinėjamas Taisyklėse nustatyta tvarka.

Taisyklių 4.1 punkte nustatyta, kad asmens prašymo nagrinėjimas yra institucijos veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą ir atsakymo asmeniui parengimą, o pagal 4.2 punktą – atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. Taisyklių 47 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį; pagal Taisyklių 47.2. punktą, į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Remiantis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnio 2 dalimi, šis įstatymas sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, jog šio įstatymo prasme informacija yra žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas suteikti informaciją turėjo būti nagrinėjamas parengiant į jį atsakymą, atsižvelgus į pareiškėjo prašymo turinį, vadovaujantis Taisyklėmis, Įstatymu pagal atsakovei suteiktą kompetenciją.

Atsakovė Rašte nurodė, kad pareiškėjo 2016 m. gegužės 5 d. prašymą išnagrinėjo, informavo jį, jog neturi teisinio pagrindo keisti Žemės sklypo ribų, išaiškino apie valstybinio žemės sklypo įsigijimo galimybę ir tame pačiame Rašte nurodė, kad pareiškėjo skundo turinys yra nekonkretus ir nesuprantamas, todėl pareiškėjo skundo negali išnagrinėti.

Teismo vertinimu, atsakovė ginčijamu Raštu ir išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, ir nurodė, kad negali jo išnagrinėti. Teismas tokį prieštaringą Rašto turinį vertina kritiškai. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 5 d. pateikė prašymą kaip vientisą dokumentą. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme nesuformulavo jo skunde teismui nurodytų klausimų. Taigi, atsakovė neturėjo pareigos į juos atsakyti. Nagrinėjamu atveju pati atsakovė, identifikuodama dalį prašymo ir į jį pareiškėjui suteikdama informaciją, dėl likusios prašymo dalies, turėjo konkrečiai ir aiškiai nurodyti, kokia konkreti prašymo dalis nenagrinėjama bei pagrįsti prašomo informacijos nesuteikimo priežastis. Teismo vertinimu, atsakovė pagal jai suteiktą kompetenciją, atsakydama į pareiškėjo prašymą, arba jį turėjo išnagrinėti iš esmės kaip vientisą dokumentą, arba atitinkamai, nustačiusi, kad prašymo turinys yra nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to atsakovė negali tokio prašymo išnagrinėti, vadovaudamasi Taisyklių 38 punktu, turėjo teisę prašymo nagrinėjimą nutraukti. Be to, jei atsakovė negalėjo prašymo išnagrinėti dėl to, jog ji yra nekompetentinga, tai turėjo šį prašymą ar jo dalį persiųsti kompetentingai institucijai nagrinėti (Taisyklių 44.3 papunktis). Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 36 punktą, jei prašymui išnagrinėti būtina papildoma informacija, kurią privalo pateikti prašymą atsiuntęs asmuo, ir institucija tokių duomenų pati gauti negali, atsakovė per 5 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo turėjo teisę kreiptis į pareiškėją raštu, prašydama pateikti papildomą informaciją. Atsakovė į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo nesikreipė.

Teismo vertinimu, atsakovės prieštaringas atsakymas iš esmės pažeidžia pareiškėjo teisę gauti informaciją arba motyvuotą atsisakymą tokią informaciją pateikti. Pažymėtina, kad atsakovė konkrečiai ir aiškiai turėjo atsakyti į prašymą ir parengti atsakymą, kuris būtų ne tik pačiai institucijai suprantamas. Taisyklės įpareigoja atsakovę nustatyti prašymo esmę ir parengti asmeniui informatyvų, išsamų bei motyvuotą atsakymą.

Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje (b. l. 65–67) nurodė, kad akto, kuriuo asmeniui suteikiama neišsami informacija, teisėtumas gali būti patikros administraciniame teisme dalyku.

Nagrinėjamu atveju atsakovės pozicija yra dviprasmiška ir negali būti vertinama kaip teisėta. Teismas konstatuoja, kad atsakovė netinkamai taikė Taisyklių nuostatas ir Rašte padarė prieštaringas išvadas dėl pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo. Jo dalį išnagrinėjo, o kitos dalies pareiškėjo neprašė patikslinti ar pateikti papildomų duomenų ir formaliai padarė išvadą, kad skundo turinys nekonkretus, nesuprantamas, todėl negali jo tinkamai išnagrinėti. Tokie atsakovės veiksmai pažeidė pareiškėjo teisę gauti išsamią informaciją į jo pateiktą prašymą.

Pažymėtina, kad administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Pažymėtina, kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi, viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-385/2014).

Teismo vertinimu, atsakovės Raštas negali būti laikomas tinkamu pareiškėjo prašymo išnagrinėjimu. Akcentuotina, kad atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, nagrinėdamas suinteresuotų asmenų prašymus, be kita ko, turi vadovautis ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintais viešojo administravimo bendraisiais principais bei gero administravimo principu, įpareigojančiu viešojo administravimo subjektą nurodyti faktinių aplinkybių bei teisės normų, kurių pagrindu priimtas sprendimas, visumą.

Įvertinus anksčiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, Raštas yra prieštaringas, nepagrįstas jokiomis teisės aktų nuostatomis, nenurodyta, kokia prašymo dalis neišnagrinėta, todėl yra pagrindas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gegužės 5 d. prašymą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą, užtikrinant pareiškėjo teisę gauti išsamią informaciją į prašymą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo I. P. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilniaus miesto plėtros departamento 2016 m. gegužės 31 d. raštą Nr. A51-42581-(2.14.2.12-MP8) „Dėl informacijos pateikimo“ ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gegužės 5 d. pateiktą prašymą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.