- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-03
- Bylos Nr.
- 2A-262-212/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Valiulienė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Ieškovas
- VšĮ Rokiškio pirminės
- Atsakovas
- Rokiškio rajono savivaldybės
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės: Ramunės Čeknienės,
dalyvaujant ieškovei VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro direktorei Z. K. ir jos atstovei advokatei O. D.-U.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro direktorės Z. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal VŠĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro direktorės Z. K. ieškinį, atsakovei Rokiškio rajono savivaldybei, trečiajam asmeniui, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Rokiškio rajono savivaldybės administracijai dėl Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-07-16 įsakymo pripažinimo negaliojančiu
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-07-16 įsakymą Nr. P-398 „Dėl viešosios įstaigos Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro pareigybių sąrašo tvirtinimo“. Nurodė, kad šis įsakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, VšĮ Rokiškio PASPC įstatams bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl yra pripažintinas negaliojančiu CK 2.82 str. 4 d. pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės 7,55 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nustatė, kad ginčas tarp šalių kilęs dėl kompetencijos ribų tarp viešosios įstaigos Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro valdymo organų – visuotinio dalininkų susirinkimo ir vienasmenio valdymo organo – įstaigos vadovo, įstaigos dalininkui (savininkui) priimant sprendimą dėl įstaigos valdymo struktūros ir pareigybių sąrašo tvirtinimo, kaip tai numatyta viešosios įstaigos įstatų, patvirtintų Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-02-26 įsakymu Nr. AV-110, 33.19 punkte. Viešosios įstaigos įstatai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-09-26 nutarimo Nr. 1025 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose" nuostatas.
Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2007-12-07 sprendimu Nr. TS-13.181 „Dėl savivaldybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo akcinėse, uždarosiose akcinėse bendrovėse ir viešosiose įstaigose“ savivaldybės administracijos direktoriui savivaldybės taryba pavedė viešosiose įstaigose atstovauti steigėjui ir įgyvendinti savivaldybės dalininko (savininko) teises ir pareigas. Šio savivaldybės tarybos sprendimo pagrindu, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-03-20 įsakymu Nr. AV-201 patvirtintų atstovavimo Rokiškio rajono savivaldybei viešosiose įstaigose taisyklių 3 punkte numatyta, kad savivaldybės viešųjų įstaigų dalininko teises ir pareigas bei turtines ir neturtines teises įgyvendina savivaldybės administracijos direktorius. Direktorius, atstovaudamas savivaldybei, privalo analizuoti viešosios įstaigos veiklą, veikti savivaldybės ir viešosios įstaigos naudai, laikytis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8(1) straipsnyje išdėstytų principų (taisyklių 4 punktas). Rašytinis savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas (įsakymas) prilygsta viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimui (taisyklių 5 punktas). Nurodė, kad vertinandamas ar ginčijamu Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo peržengtos kompetencijos ribos, ne pažodžiui aiškina 33.19 įstatų punkto nuostatą, bet visuotinio dalininko susirinkimo kompetencijai priskirtų įgaliojimų visumą ir jų svarbą viešosios įstaigos veiklai.
Iš visuotinio dalininko susirinkimo kompetencijai priskirtų spręsti klausimų, ginčo nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumos teismas darė išvadą, kad ginčijamu Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010-07-16 įsakymu Nr.P-398 „Dėl viešosios įstaigos Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro pareigybių sąrašo tvirtinimo“ nebuvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos ar viešosios įstaigos įstatų reikalavimai bei įstaigos dalininko (savininko) kompetencijos ribos, numatytos viešosios įstaigos įstatuose.
Ieškovės 2008-12-31 įsakymu Nr. VK-135 „Dėl VšĮ Rokiškio PASPC dirbančiųjų asmenų pareigybių sąrašo tvirtinimo“ buvo patvirtintas VšĮ Rokiškio PASPC dirbančių asmenų pareigybių sąrašas, kuriame buvo nurodyta direktoriaus pavaduotojo pareigybė. Sveikatos apsaugos ministro 2006-05-04 įsakymo Nr.V-363, 3 punktas numatė, kad viešosios įstaigos vadovas, jei reikia, gali patvirtinti ir kitas pareigybes. Tuo tarpu VšĮ Rokiškio PASPC įstatų 44 punktas, nustatantis įstaigos vadovo kompetencijos ribas, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-06-21 įsakymu Nr.P-336 patvirtintas Viešosios įstaigos Rokiškio PASPC direktoriaus pareigybės aprašymas nesuteikia įstaigos vadovui įgaliojimų nuspręsti dėl vienų ar kitų pareigybių įstaigoje įvedimo, pakeitimo ar panaikinimo. Ieškovei, kaip viešosios įstaigos vadovei suteikti įgaliojimai kreiptis į steigėją, dalininkų susirinkimą visais centro klausimais ir teikti pasiūlymus, tame tarpe ir dėl neefektyvių pareigybių panaikinimo, jų neįvedimo ar esamų pareigybių pakeitimo netikslingumo, turi teisę spręsti visus centro klausimus, teikti pasiūlymus visuotiniam dalininkų susirinkimui. Ieškovė sąžiningai klysta manydama, kad viešosios įstaigos dalininkas (savininkas), savo kompetencijos ribose priimdamas sprendimus, yra besąlygiškai saistomas įstaigos vadovo pateiktų pasiūlymų. Būdama vienasmeniu viešosios įstaigos valdymo organu, ieškovė, esant CK 2.82 str. 4 d. numatytiems pagrindams, turi teisę kreiptis į teismą dėl viešosios įstaigos dalininko (savininko) priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Ieškovė, įgyvendindama jai direktoriaus pareigybės aprašyme nurodytą pareigą organizuoti centro veiklą, sudaryti ir nutraukti darbo sutartis su įstaigos darbuotojais darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais, turi šią pareigą įgyvendinti viešosios įstaigos dalininko (savininko) priimtų sprendimų ribose (direktorės pareigybės aprašymo 6.5 ir 8 punktai, įstatų 44.5 punktas), nes priešingas aiškinimas prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, pažeistų viešosios įstaigos dalininko (savininko) teises ir teisėtus interesus spręsti jo kompetencijai įstatais bei įstatymais priskirtus klausimus. Remiantis savivaldybės administracijos direktoriaus G. R. parodymais nustatė, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas perskirstant vertybių hierarchiją, pagrindinį dėmesį skiriant pagrindinių sveikatos priežiūros funkcijų, gydymo klausimų sprendimui. Ieškovė pripažino, kad apie siūlomus viešosios įstaigos pareigybių sąrašo pakeitimus ji buvo informuota 2010 m. gegužės mėnesį, kad preliminarų – juodraštinį pareigybių sąrašą, kuriame buvo nurodytos neurologo ir slaugos administratoriaus pareigybės, o esama direktoriaus pavaduotojo pareigybė pakeista direktoriaus pavaduotojo bendriesiems klausimams pareigybe, pateikė savivaldybės administracijos direktoriui 2010-07-08, todėl ieškovės argumentai dėl naujų pareigybių įvedimo neefektyvumo teismas laikė nepagrįstais, nes šiems argumentams pagrįsti ieškovė jokių įrodymų nepateikė .
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad dalis funkcijų, kurias atliko šiuo metu direktoriaus pavaduotojas, kurio pareigybei buvo keliamas aukštojo techninio išsilavinimo turėjimas ir kurių negalės atlikti direktoriaus pavaduotojas gydymui, tačiau pripažino šiuo metu atliekamas direktoriaus pareigybėje esančio asmens funkcijas, gali atlikti ir kitose pareigybėse dirbantys darbuotojai. Ieškovė nepateikė jokių konkrečių pasiūlymų, kokios direktoriaus pavaduotojo funkcijos, darant ginčijamus pakeitimus pareigybių sąraše būtų neatliekamos ar kokioms pareigybėms jos turėtų būti paskirtos atlikti. Teismas sutiko su atsakovės nurodytais argumentais, kad esant priimtam viešosios įstaigos dalininko (savininko) sprendimui dėl pareigybių sąrašo vietoje įstaigoje patvirtinimo, kuriuo esama direktoriaus pavaduotojo pareigybė pakeista direktoriaus pavaduotojo gydymui pareigybe, viešosios įstaigos vadovas turi organizuoti darbą viešosios įstaigos dalininko (savininko) priimtų sprendimų bei įstatuose numatytos įstaigos vadovo kompetencijos ribose. Todėl sprendė, jog ginčijamo viešosios įstaigos dalininko (savininko) sprendimo priėmimas nelaikytinas administraciniu kišimusi į įstaigos veiklą ar pažeidžiantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
Atsakovės argumentus, jog 2010-07-08 įvyko viešosios įstaigos kolegialaus organo-stebėtojų tarybos posėdis, kuriame dalyvavo ieškovė ir buvo pateiktas pareigybių sąrašo projektas, teismas laikė nepagrįstais, nes atsakovės pateiktas rašytinis įrodymas - 2010-07-08 stebėtojų tarybos protokolas, prieštarauja kitiems, teisminio nagrinėjimo metu surinktiems įrodymams bei liudytojų parodymams. Be to, liudytojos I. S., Ž. J. patvirtino, kad 2010-05-21 vykusiame stebėtojų tarybos posėdyje ieškovė buvo pateikusi turimą jos patvirtintą 2008 m. pareigybių sąrašą. Dėl šių aplinkybių teismas darė išvadą, kad ieškovės pateiktas preliminarus – juodraštinis pareigybių sąrašas, kuriame ji nurodė naujas neurologo ir slaugos administratoriaus pareigybes, o direktoriaus pavaduotojo pareigybę pakeitė direktoriaus pavaduotojo bendriesiems reikalams pareigybe, kurį pateikė savivaldybės administracijos direktoriui 2010-07-08, stebėtojų tarybos posėdyje svarstytas nebuvo. Nors stebėtojų taryba viešojoje įstaigoje yra patariamasis organas, kurio pareiga teisės aktais užtikrinti viešosios įstaigos veiklos viešumą, suponuoja ir pareigą, kad šio patariamojo organo sprendimai būtų priimami jam priskirtos kompetencijos ribose, laikantis įstatymų, įstatų, kitų teisės aktais nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į viešosios įstaigos stebėtojų tarybos pareigą užtikrinti viešosios įstaigos veiklos viešumą, teismas laikė, kad teisingumo ir protingumo principai reikalauja, kad šio patariamojo organo posėdžiai turi būti protokoluojami, o protokolo nuorašą turi teisę gauti tiek viešosios įstaigos dalininkas (savininkas), tiek vienasmenis valdymo organas - viešosios įstaigos vadovas, pagal analogiją taikant CK 2.90 str. reikalavimus. Nors viešosios įstaigos, kaip juridinio asmens organai, neprivalo besąlygiškai remtis patariamųjų organų, tame tarpe ir stebėtojų tarybos priimtais jų kompetencijos ribose sprendimais, jie yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau laikė, kad patariamųjų organų posėdžiai turi būti įforminami dokumentu – patariamojo organo protokolu, taip užtikrinant viešosios įstaigos organams – viešosios įstaigos dalininkui (savininkui), vienasmeniam valdymo organui – įstaigos vadovui jų teisę remtis minėtais patariamųjų organų sprendimais, priimant sprendimus kompetencijos ribose, jeigu jie mano tai esant reikalinga. Dėl šių aplinkybių, kuriomis konstatuota nevykus VšĮ Rokiškio PASPC stebėtojų tarybos posėdžio 2010-07-08 ir nevykusio posėdžio įforminimo protokolu, dėl nepakankamai aiškaus stebėtojų tarybos posėdžių protokolų saugojimo, kuriais, kaip patariamojo organo priimtais dokumentais, esant reikalui, negali pasinaudoti viešosios įstaigos valdymo organai, įstaigos vadovas, tuo pažeidžiant jų teisę tokio pobūdžio dokumentus gauti, teismas sprendė, jog tai neatitinka įstatymų, viešosios įstaigos įstatų, Sveikatos priežiūros įstatymo reikalavimų. Apie tai teismas informavo Rokiškio rajono savivaldybės tarybą atskirąja nutartimi.
Ginčijamas Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-07-16 įsakymas Nr. P-398, priimtas savivaldybės administracijos direktoriaus G. R., nesiremiant stebėtojų tarybos rekomendacijomis, todėl aukščiau nurodytas aplinkybes, kuriomis konstatuota nevykus VšĮ Rokiškio PASPC stebėtojų tarybos posėdžio 2010-07-08, teismas nelaikė pagrindu ieškiniui tenkinti. Teismas nesutiko su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, kad 2010-02-26 patvirtinus įstaigos įstatus, ankstesnis ieškovės patvirtintas 2008 m. pareigybių sąrašas neteko galios. Viešoji įstaiga yra veikianti, patvirtintose ieškovės 2008-12-31 įsakymu Nr.VK-135 „Dėl VšĮ Rokiškio PASPC dirbančiųjų asmenų pareigybių sąrašo tvirtinimo“, pareigybėse dirba darbuotojai, su kuriais įstatymo nustatyta tvarka sudarytos darbo sutartys, o jų pakeitimą ar nutraukimą, esant įstatymo nustatytiems pagrindams, reglamentuoja Darbo kodekso normos bei kurių turi būti laikomasi ir įgyvendinant ginčijamą savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą.
Atsižvelgiant į suriktus įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog yra CK 2.82 str. 4 d. numatyti pagrindai dėl ginčijamo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-07-16 įsakymo “Dėl viešosios įstaigos Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pripažinimo negaliojančiu, todėl ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Mano, kad teismas netinkamai aiškino Rokiškio PASPC įstatų 33.19 p. nuostatas, nes pagal analogiją turėjo būti vadovaujamasi CK 1. 9 str. suformuotomis teisės normų aiškinimo taisyklėmis, t. y. pirmiausia turėjo būti atsižvelgiama į Įstatų struktūrą ir sistemą, vartojami žodžiai turėjo būti aiškinami pagal jų bendrinę reikšmę, išskyrus atvejus kai iš konteksto matyti, kad žodis vartojamas specialia prasme, o aiškinantis taikomos normos tikrąją prasmę, turėjo būti atsižvelgiama į aiškinamosios normos tikslus bei uždavinius. Teismo motyvacija dėl aiškinimo įstatų 33.19 punkto normos prasmę, iš esmės prieštarauja Įstatų 33.19 p. aiškinimui atsižvelgiant į Įstatų struktūrą ir sistemą, bendrinę naudojamų žodžių reikšmę bei Įstatų reglamentavimu siekiamus tikslus. Sulygindamas vartojamų sąvokų „nustatyti“ ir „tvirtinti“ prasmę, teismas neatsižvelgė į aiškinamų Įstatų struktūrą ir sistemą. Apibrėžiant Rokiškio PASPC organų kompetenciją Įstatuose vartojamos skirtingos sąvokos: „nustato", „priima sprendimą" ir „priima sprendimą dėl tvirtinimo", kas atitinka sąvoką „tvirtina". Lietuvių kalboje žodžiai „nustatyti" ir „tvirtinti" turi skirtingas reikšmes, todėl atsižvelgiant į tai, kad įstaigos organų kompetencijai apibrėžti įstatuose naudojamos skirtingos sąvokos ir šioms sąvokoms priskiriama skirtinga reikšmė. Sulygindamas vartojamų sąvokų „nustatyti“ ir „tvirtinti“ prasmes teismas neatsižvelgė į bendrinę šių sąvokų reikšmę, todėl darė nepagrįstą išvadą, kad ginčijamu sprendimu nebuvo peržengtos visuotinio dalininkų susirinkimo (savininko) kompetencijos ribos. Kalbos požiūriu į žodžio „tvirtinti" reikšmę neįeina požymis „rengti ir nustatyti reglamentuojamą dalyką".
Įstatų 33.19 punktas visuotiniam dalininkų susirinkimui suteikia teisę kontroliuoti įstaigos vadovo sprendimus dėl įstaigos valdymo struktūros ir pareigybių sąrašo, bet nesuteikia teisės nustatyti įstaigai jos pareigybes. Jeigu įstaigos pareigybių sąrašas, priimant sprendimą jį tvirtinti, yra keičiamas ne įstaigos vadovo sprendimu, tokiu būdu įstaigos vadovas netenka galimybės organizuoti įstaigos veiklą, spręsti dėl reikalingų darbuotojų priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo Lietuvos Respublikos Darbo kodekso nustatyta tvarka. Tokie visuotinio dalininko susirinkimo veiksmai pripažintini prieštaraujantys Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. 4 d., sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 str., nes pagal šias teisės normas įstaigos veiklos ir darbo organizavimo funkcija priskirta įstaigos vadovo kompetencijai. Teismas nepagrįstai laikė neįrodytomis aplinkybes, kad ginčijamas įsakymas prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, nes neatitinka racionalaus ir efektyvaus žmogiškųjų išteklių viešojoje įstaigoje panaudojimo. Šią išvadą teismas padarė pažeisdamas CPK 176, 185 str. nuostatas, neteisingai paskirstydamas įrodinėjimo pareigą tarp šalių ir nevisapusiškai įvertindamas byloje surinktų įrodymų visumą ko pasėkoje buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo įvykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-09-26 nutarimo Nr. 1025 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose“ 3 punkto reikalavimai. Ieškovės pateikti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai laikytini pakankamais įrodant, kad ginčijamas įsakymas prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, nes neatitinka racionalaus ir efektyvaus žmogiškųjų išteklių viešojoje įstaigoje panaudojimo. Teismas neįvertino ieškovės ir atsakovės parodymų dėl naujos slaugos administratoriaus ir neurologo pareigybių, todėl nepagrįstai darė išvadą, kad ginčijamas sprendimas neprieštarauja efektyvaus ir racionalaus žmogiškųjų išteklių panaudojimo principams. Teismas nevertino ieškovės ir liudytojų paaiškinimus dėl pavaduotojo gydytojui pareigybių įvedimo neracionalumo, klaidingai nurodė, jog ieškovė pripažino, kad šiuo metu atliekamas direktoriaus pavaduotojo pareigas gali atlikti ir kitose pareigybėse dirbantys darbuotojai. Įstaigoje šiuo metu nėra darbuotojo turinčio aukštąjį techninį išsilavinimą, galinčio vykdyti direktoriaus pavaduotojo šiuo metu atliekamas funkcijas, susijusias su medicininės įrangos specifika, saugos darbe klausimais. Pakeitus direktoriaus pavaduotojo pareigybę į direktoriaus pavaduotojo gydymui pareigybę, turėtų būti steigiamas dar vienas papildomas etatas šioms specialioms funkcijoms atlikti. Tai akivaizdus neracionalus žmogiškųjų išteklių panaudojimas. Teismas pripažino, kad Stebėtojų tarybos 2010-07-08 posėdis neįvyko, tačiau nepagrįstai darė išvadą, kad priimant ginčijamą sprendimą nebuvo vadovautasi Stebėtojų tarybos rekomendacijomis. Ši išvada prieštarauja rašytiniams bylos duomenims, t. y. atsakovė ir tretysis asmuo atsiliepimuose į ieškovės ieškinį nurodė, kad Stebėtojų taryba dėl šių pareigybių įvedimo pritarė, todėl jos ir numatytos ginčijamame sprendime. Mano, jog nustačius aplinkybės, kad Stebėtojų tarybos posėdis, kuriame tariamai buvo pritarta siūlomam pareigybių sąrašo pakeitimui neįvyko, o atsakovui tvirtinant, kad šiuo pritarimu remiantis buvo priimtas ginčijamas įsakymas ir įvestos trys naujos pareigybės, teismas turėjo pripažinti minėtą įsakymą negaliojančiu. Remiantis ieškovės pareigybės aprašymų 6.1, 7.1, 7.5 punktais, teismas padarė nepagrįstą ir nemotyvuotą išvadą, kad ieškovės pareigybės aprašymas nesuteikia įstaigos vadovui įgaliojimų nespręsti dėl vienų ar kitų pareigybių įstaigoje įvedimo. Įstaigos vadovas turi teisę savarankiškai, be administracinio kišimosi organizuoti įstaigos veiklą, kas apima ir teisę nuspręsti dėl vienų ar kitų pareigybių įstaigoje įvedimo ar atsisakymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teisė ir pareiga savivaldybės administracijos direktoriui priimti įsakymą dėl pareigybių sąrašo patvirtinimo yra reglamentuota atitinkamais teisės aktais, kurių įpareigojančios nuostatos yra galiojančios, nėra pakeistos, jų galiojimas nesustabdytas ir neginčijamas. Todėl ieškovei teigti, kad atsakovė priimdama sprendimą dėl pareigybių sąrašo patvirtinimo viršijo kompetenciją nėra jokio teisės aktais pagrįsto pagrindo. Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai teisės aktų pagrindu konstatavo, kad ginčijamu įsakymu nebuvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos ar viešosios įstaigos įstatų reikalavimai bei įstaigos dalininko (savininko) kompetencijos ribos, numatytos viešosios įstaigos įstatuose. Ieškovė apeliaciniame skunde bando pasisavinti dalininko sprendimo priėmimo teisę ir laisvę aiškindama vieno žodžio, paimto iš įstaigos įstatų, prasmę ir reikšmę. Mano, kad toks teisės aktų aiškinimo būdas prieštarauja ne tik atskiriems teisės aktams, protingumo principui, bet ir visiems teisės teorijos pagrindams ir negali būti pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Ieškovė neteisingai suvokia tai, kad įstaigos veiklos organizavimas yra įstaigos vadovo teisė ir pareiga nustatyti įstaigos valdymo struktūrą ir pareigybių sąrašą, nes tai įpareigotas nuspręsti yra visuotinis dalininkų susirinkimas, o ne vadovas. Remiantis VšĮ PASPC įstatų 43, 44.5 str., įstaigos vadovas organizuoja įstaigos veiklą taip, kaip tai nustatė visuotinis dalininkų susirinkimas (savininkas) savo galiojančiais teisės aktais pagrįstu sprendimu. Todėl visuotinio dalininko susirinkimo kompetencijai priskirta funkcija – pareigybių sąrašo tvirtinimas apima ne tik formalų patvirtinimą, bet ir tokio sąrašo sudarymą (parengimą) bei sprendimo priėmimą dėl jo patvirtinimo. Be to, ieškovė 2010-12-22 teismo posėdyje pati patvirtino, jog atsakovės pateiktas pareigybių sąrašas yra parengtas būtent jos. Nors ieškovė ir nurodo, kad ginčijamas sprendimas nesuderinamas su protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tačiau tai niekuo nepagrįstos mintys, o pateikti duomenys apie neva atsakovės kišimąsi į įstaigos veiklą įvedant du naujus etatus yra neatitinkantys tikrovės. Atsakovė yra trijų gydymo įstaigų savininkė, kuriose analogiškais sprendimais yra patvirtinęs įstatus, kuriais remiantis yra patvirtinęs pareigybių sąrašus. Ieškovė siekia įtikinti teismą, kad atsakovė priėmė sprendimą prieš tai neatlikęs ekonominės ar kokios kitos neįvardintos analizės. Mano, kad toks siekis yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės, nes byloje tiek pati ieškovė, tiek sprendimą priėmęs administracijos direktorius patvirtino, jog pareigybių sąrašas ne kartą buvo svarstytas su pačia ieškove įstaigų stebėtojų taryboje, net bendrame įstaigos gydytojų susirinkime. Ieškovės argumentas bei liudytojų parodymai apie tai, kad nereikia vienos ar kitos pareigybės turėtų būti vertintinas itin kritiškai. Iš pateiktų byloje duomenų – įstaigos raštų, kuriuose matyti, jog direktorės pareigas eina kiti gydytojai, tiek iš liudytojų parodymų, akivaizdu, kad įstaigai yra būtinas pavaduotojas gydymui, kuris su visa atsakomybe už visą įstaigą galėtų eiti direktorės pareigas jai nesant. Teismas pagrįstai nustatė aplinkybę, kad ieškovė sąrašą su neurologo ir slaugos administratoriaus pareigybėmis pateikė pati, todėl teigti, jog atsakovė savo valia į sąrašą įtraukė šias pareigybes be pagrindo būtų neteisinga ir neatitiktų tikrovės. Be to, ieškovė nepateikė jokių konkrečiais skaičiavimais ar kitaip pagrįstų duomenų apie tai, kad ginčijamas sprendimas kaip nors neigiamai įtakos įstaigos veiklą. Ieškovė siekia paneigti įstaigos savininko teisę nustatyti įstaigos valdymo struktūrą bei pareigybių sąrašą ir tokią struktūrą nusistatyti pati sau, nors atsakovei tokia teisė ir pareiga suteikta VšĮ PASPC įstatų, kurie nėra užginčyti ar pripažinti neteisėtais, 33.19 str.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Ieškovė, Viešosios įstaigos Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (toliau PASPC) direktorė, ginčija Rokiškio rajono savivaldybės 2010-07-16 įsakymą Nr. P-398 „Dėl viešosios įstaigos Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro pareigybių sąrašo tvirtinimo“ ir prašo pripažinti jį negaliojančiu Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. 4 d., sveikatos priežiūros įstaigų 30 str. 1 d., VšĮ Rokiškio PASPC įstatų 44.1 pinkto pagrindais.
Rokiškio rajono apylinkės teismui 2011-01-06 sprendimu ieškinį atmetus, nesutinka su teismo išvadomis ir argumentais, nes: teismas netinkamai aiškino VšĮ Rokiškio PASPC įstatų 33.19 pinkto nuostatas; nepagrįstai darė išvadą, kad ginčijamas įsakymas neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams; nepagrįstai darė išvadą, kad priimant ginčijamą įsakymą nebuvo vadovautasi Stebėtojų tarybos rekomendacijomis; nepagrįstai ir nemotyvuotai padarė išvadą, kad VšĮ Rokiškio PASPC direktoriaus pareigybės aprašymas nesuteikia įstaigos vadovui įgaliojimų nuspręsti dėl pareigybių įstaigoje įvedimo.
Teisėjų kolegijos nuomone, Rokiškio rajono apylinkės teismas ištyrė svarbias aplinkybes teisingam bylos išsprendimui, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 185, 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su Rokiškio rajono apylinkės teismo argumentais, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų vertinimu, dėl kurių ieškinys atmestas, todėl visų jų nekartoja.
Byloje nustatyta, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-02-26 įsakymu Nr. AV-110 patvirtinti VšĮ Rokiškio PASPC įstatai, o 2010-06-21 įsakymu Nr. P-336 - VšĮ Rokiškio PASPC direktoriaus pareigybės aprašymas (t. 1, b. l. 10-18, 21-23). Viešosios įstaigos organai ir jų kompetencija aptarti įstatų IV skyriuje. Visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijos ribas nustato įstatų 33 straipsnis, o įstaigos vadovo – 44 straipsnis.
Šalies argumentai
Ieškovė nesutinka su teismo argumentais dėl įstatų 33 straipsnio 19 punkto aiškinimo, kur nustatyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą dėl įstaigos valdymo struktūros ir pareigybių sąrašo tvirtinimo. Negalima sutikti su šiais ieškovės argumentais.
Lietuvo Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su viešosios įstaigos darbuotojais. Viešosios įstaigos vadovas atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą, visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą, duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui, pranešimą dalininkams apie įvykius, turinčius esminės reikšmės viešosios įstaigos veiklai, viešosios įstaigos dalininkų registravimą, informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimą visuomenei, viešos informacijos paskelbimą, kitus veiksmus, kurie yra vadovui numatyti teisės aktuose bei viešosios įstaigos įstatuose. Iš esmės įstatyme nustatytos vadovo funkcijos yra perkeltos į viešosios įstaigos įstatų 44 straipsnį, reglamentuojantį ieškovės, kaip įstaigos vadovės kompetenciją ir į jos pareigybės aprašymą. Analogiška yra ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostata (Įstatymo 30 str. 1 d.).
Nei įstaigos įstatai, nei pareigybių aprašymas nesuteikia ieškovei teisės tvirtinti įstaigos pareigybių sąrašą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino Įstatų 33.19 p. ir padarė teisingą išvadą, kad atsakovas neperžengė savo kompetencijos ribų, nes turi teisę tvirtinti įstaigos pareigybių sąrašą. Įstaigos vadovas organizuoja įstaigos veiklą taip, kad įgyvendintų visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimus (įstatų 44 str.1, 3-5 punktai, pareigybių 6 str. 1, 3-5 punktai).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-09-26 nutarimo Nr. 1025 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose“ 2.4 punktas numato, kad atstovaudama valstybei ar savivaldybei, dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo analizuoti viešosios įstaigos veiklą, veikti atitinkamai valstybės ar savivaldybės ir viešosios įstaigos naudai, laikydamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnyje išdėstytų principų. Tų pačių principų privalo laikytis ir valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavesta atstovauti atitinkamai valstybei ar savivaldybei, kaip viešosios įstaigos steigėjai.
Ta aplinkybė, kad viešosios įstaigos pareigybių sąraše patvirtintos dvi naujos pareigybės nepažeidžia minėto Vyriausybės nutarimo. Priešinag, atsakovas tai padarė išanalizavęs įstaigos veiklą ir siekdamas kokybiškesnio gydymo paslaugų teikimo rajono gyventojams. Dėl šių argumentų negalima teigti, kad atsakovo ginčijamas įsakymas prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.
Rokiškio rajono apylinkės teismas sprendime aptarė stebėtojų tarybos veiklą, jos funkcijas ir išsamiai išanalizavęs įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad stebėtojų tarybos posėdis 2010-07-08 nevyko. Teisėjų kolegija sutinka su teismo argumentais, kad 2010-07-08 stebėtojų tarybos posėdžio nebuvimas nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą atsakovo įsakymą negaliojančiu. Kaip minėta, stebėtojų taryba yra patariamasis organas ir jos nutarimai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Be to, šalys pripažino, kad 2010-05-21 įvykęs stebėtojų tarybos posėdis svarstė pareigybių sąrašo pakeitimą.
Apeliacinės instancijos teismas kitus apeliacinio skundo motyvus pripažįsta nepagrįstais ir teisiškai nereikšmingais, todėl plačiau dėl jų nepasisako. Aptarti apelicinio skumdo argumentai nesuteikia pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Nepatenkinus apeliacinio skundo, iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88, 92 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Z. K., (duomenys neskelbtini) 4,15 Lt (keturis litus 15 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.