Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-25806-20, kurioje

K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas:

1) 2013-12-31 Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

2) 2015-09-04 Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis K. P. 2020 m. birželio 30 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme vieną kartą kumščiu sudavė į galvą, vieną kartą delnu sudavė į veidą, vieną kartą kumščiu sudavė į nugarą ir keturis kartus spyrė į sėdmenis V. K., taip sukėlė nukentėjusiajai V. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. P. (e. b. l. 55-56) kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad metus laiko jie su V. K. yra pora, tačiau kol kas gyvena atskirai, nes jiems taip patogiau, planuoja susituokti. Su V. matosi kasdien. 2020 m. birželio 30 d. jis buvo savo namuose, dirbo buitinius darbus, apie 18 val. išgėrė litrą alaus ir nuėjo pas V., kadangi pamatė ją grįžtančią į namus. Jis paklausė V. K., kur ji valkiojasi, tačiau ji jam nieko neatsakė. Pamatęs V. namuose ant stalo alaus butelį, jis jį paėmė. V. K. dėl to supyko, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis delnu sudavė jai į veidą, iš kumščio trenkė kažkur į sprandą, bet nežino, kur pataikė, galėjo pataikyti ir į galvą, pripažįsta, kad galėjo suduoti ir į nugarą, ir į galvą. V. K. nuo smūgio nugriuvo ant žemės, gulinčiai jis jai įspyrė. Kur pataikė, nepamena, galėjo kliūti į nugarą ar į sėdmenis. Kiek kartų įspyrė, tiksliai negali pasakyti, bet galėjo būti tiek spyrių, kiek nurodyta įtarime. Pripažįsta, kad jo suduoti smūgiai sukėlė V. K. fizinį skausmą. Kai ji gulėjo ant žemės, pamatęs, kad rankoje ji laiko telefoną, jis jį atėmė. Griūdama ant žemės V. galėjo susitrenkti ranką, jis jai smūgių į ranką nesudavė. Paėmęs jos telefoną jis išėjo į savo namus. Praėjus trims valandoms į jo namus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dėl šio įvykio jis prisipažįsta ir labai gailisi, kad smurtavo prieš V. K..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. P. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji V. K. parodė, kad 2020 m. birželio 30 d. apie 18 val. 30 min į jos namus atėjo jos draugas K. P., su kuriuo draugauja, susitinka kasdien, ketino susituokti, tačiau bendro ūkio neveda ir kartu negyvena. K. jai priekaištavo dėl pinigų, kuriuos jis paskolino draugei. Kai K. atėjo į jos namus, atrodė neblaivus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kadangi ji ir pati buvo neblaivi, buvo išgėrusi šiek tiek alaus. Konflikto metu K. P. vieną kartą kumščiu sudavė jai į nugarą, vieną kartą kumščiu galvą, delnu sudavė į veidą, dėl ko ji nugriuvo ant žemės. Nuo smūgių į galvą ir veidą ji jautė fizinį skausmą. Jai nugriuvus ant žemės K. P. apie keturis kartus įspyrė jai į sėdmenis. Kiek tiksliai kartų įspyrė, pasakyti negali, neskaičiavo, bet galėjo būti keturi kartai. Dėl spyrių į sėdmenis ji jautė fizinį skausmą. Ji rankoje turėjo telefoną, bet K. jį iš jos atėmė. Atsikėlusi nuo žemės ji nuėjo į miestelį ir, pasiskolinusi mobiliojo ryšio telefoną iš kaimynų, iškvietė policiją. Sužalojimų jai nepadaryta, ant rankos liko kraujosruva, kuri susidarė dėl to, kad ji griūdama ranką susitrenkė į šalia stovėjusį kibirą. Ji nepageidavo, kad ją apžiūrėtų medikai, pas medicinos ekspertus vykti atsisako, civilinio ieškinio nereikš (e. b. l. 24-25).

Iš telefoninių pranešimų informacijos (e. b. l. 12), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (e. b. l. 6-8), Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo dėl blaivumo tikrinimo (e. b. l. 71) matyti, kad 2020 m. birželio 30 d. 20 val. 33 min bendruoju pagalbos cento telefonu paskambinusi V. K. pranešė, kad ją sumušė sugyventinis. Po telefoninio pranešimo į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini) – vyko (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai, kuriems nukentėjusioji V. K. nurodė, kad konflikto metu jos draugas K. P. sudavė jai į kumščiu į galvos sritį ir nugarą, delnu į veidą, nuo smūgių ji nugriuvusi ant žemės, gulinčiai keturis kartus spyrė į sėdmenis, abu buvo neblaivūs, medikų pagalba jai nereikalinga, dėl jai sukelto fizinio skausmo prašo nubausti K. P. įstatymo nustatyta tvarka. Alkotesteriu V. K. nustatytas 1,28 promilių girtumas, K. P. pasitikrinti blaivumą atsisakė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Įvertinus nukentėjusiosios parodymus, paties kaltinamojo paaiškinimus, rašytinių įrodymų visumą, darytina išvada, kad K. P. konflikto metu sudavė smūgius savo draugei V. K. į galvos sritį, veidą, nugarą, įspyrė į sėdmenis, dėl ko V. K. patyrė fizinį skausmą. Iš kaltinamojo paaiškinimų ir nukentėjusiosios parodymų matyti, kad jie kartu negyvena, neveda bendro ūkio, gyvena skirtinguose namuose, todėl kaltinamojo K. P. smurtiniai veiksmai V. K. atžvilgiu sudaro nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (e. b. l. 93).

Kaltinamojo K. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors kaltinamasis ir atsisakė pasitikrinti girtumą, tačiau jis pripažino, kad prieš ateidamas į V. K. namus, kur įvyko konfliktas, išgėrė litrą stipraus alaus, V. K. patvirtino, kad konflikto metu jie abu buvo neblaivūs, kas neabejotinai turėjo įtakos kaltinamojo neteisėtam smurtiniam elgesiui, todėl girtumas laikytinas kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis K. P. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, nukentėjusiajai ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukėlė, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia. Tačiau K. P. praeityje du kartus buvo teistas už analogiškas veikas – smurtą artimoje aplinkoje (e. b. l. 76-78, 80-82). Bausmes jis atlikęs, teistumai išnykę, tačiau jo pasikartojantys smurtiniai veiksmai suteikia pagrindo manyti, kad K. P. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog jis nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, o itin švelniomis bausmėmis, kurios buvo skiriamos už ankstesnius analogiškus nusikaltimus, bausmių tikslai nepasiekiami, todėl ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus, proporcingas K. P. asmenybei, jo daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo. Jam skirtina prokurorės siūloma bausmė – laisvės apribojimas, tačiau įvertinus tai, kad laisvės apribojimo bausmės buvo skiriamos ir už ankstesnius nusikaltimus, ši bausmė skiriama ilgesnės nei vidutinės trukmės, kuri numatyta BK 48 straipsnio 2 dalyje. Kadangi kaltinamasis niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja (e. b. l. 86, 87), todėl jam skirtinas įpareigojimas neatlygintinai dirbti (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas). Kadangi K. P. padarė smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, su kuriuo kaltinamasis ketina gyventi kartu, todėl, prokurorei prašant, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 48 straipsnio 7 dalis). Tiek kaltinamasis, tiek nuketėjusioji ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad jie ketina susituokti, kartu gyventi ateityje, nukentėjusioji neprašo riboti kaltinamojo apsilankymą jos namuose, uždrausti kaltinamajam bendrauti su ja, todėl draudimas bendrauti su nukentėjusiąja, kurį prašo skirti prokurorė K. P., yra netikslingas, nukentėjusiajai neprašant tokio draudimo taikyti, faktiškai sunkiai įgyvendinamas, todėl šio draudimo teismas netaiko.

K. P. prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitomas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. birželio 30 d. 23 val. 56 min (e. b. l. 39) iki 2020 m. liepos 1 d. 11 val. 45 min (e. b. l. 41), t. y. vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam K. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (e. b. l. 60-61) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, 7 dalimi, 72² straipsniu, K. P. įpareigoti:

neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – vieną dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti K. P., kad laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje ((duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka.

Išaiškinti K. P., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento kopijos įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.