Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2021-05-27 · Baudžiamoji byla Nr. e1-639-504/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-05-27
Bylos Nr.
e1-639-504/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08918-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ledina Šinkūnienė
Kaltinamasis
M. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-639-504/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08918-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.2; 2.1.16.1.13; 2.12.1.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 27 d.Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės V. K. pareiškimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-08918-21, kurioje M. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) administratore, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje (3 epizodai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. 2021 m. sausio 8 d., apie 11 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), sudavė du kartus metaliniu šluotos kotu savo mažametei dukrai R. M. į kojas, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. M. fizinį skausmą.

Be to, M. M. 2021 m. kovo 1 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, bute, adresu (duomenys neskelbtini), sudavė metaliniu šluotos kotu 5 kartus savo mažametei dukrai R. M. į kojas, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. M. fizinį skausmą.

Be to, M. M. 2021 m. kovo 21 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, bute, adresu (duomenys neskelbtini), sudavė vieną smūgį delnu savo mažametei dukrai R. M. į galvą, tęsdama nusikalstamus veiksmus, sugriebusi R. M. už plaukų tempė ją iš kambario iki vonios, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. M. fizinį skausmą.

M. M. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje (trys epizodai), ir ją apklausus kaip įtariamąją, ji kalta prisipažino visiškai (b. l. 160-161).

Kaltinimas M. M., padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje (trys epizodai), grindžiamas šiais duomenimis:

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui (BK 140 straipsnio 3 dalis), 2021 m. sausio 8 d. epizodas.

Kaltinamosios M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad R. ir R. M. yra jos dukros, kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno kita dukra M., kuri 2020 m. rudenį grįžo iš užsienio. Ji pilnametė. Su mergaičių tėvu išsiskyrę, tačiau sutaria gerai, bendrauja ir mergaites auklėja kartu. 2021 m. sausio 8 d. dirbo nuotoliu namuose, dukros R. ir R. mokėsi taip pat nuotoliu. Kiek tiksliai laiko buvo, nepamena, pirmoje dienos pusėje, apie 11 val. R. dalyvavo pamokose prie kompiuterio vaikų kambaryje, R. dalyvavo pamokose virtuvėje. Tuo metu jai paskambino R. auklėtoja I. N., pasakė, kad mergaitė R. neprisijungia prie pamokos. Baigus pokalbį su auklėtoja, nuėjo pas R., paklausti, kodėl neprisijungia prie pamokos, kodėl nedaro namų darbų. Mergaitė tylėjo ir nieko neatsakė. Tuo metu buvo labai įsitempusi, kadangi ir jai darbas vyko nuotoliu. Bandė su R. aiškintis, tačiau ši neklausė. Susinervinusi paėmė, kas papuolė po ranka, tuo metu buvo šluotos kotas, kuris stovėjo virtuvėje, ir R. stovinčiai sudavė tuo šluotos kotu per kojas, sudavė du kartus. Mergaitė pradėjo šaukti. Iš kito kambario atbėgo sesuo R., tačiau jai liepė eiti atgal ir dalyvauti pamokoje. R. labai šaukė, suprato, kad jai skaudėjo. Tada susinervinusi išėjo į kitą kambarį nusiraminti. Supratusi, kad negali susitvarkyti su savo dukromis, kadangi jos yra sunkaus charakterio, neklauso, yra padykusios, kreipėsi pagalbos. Šiuo metu lanko pozityvios tėvystės kursus, lankosi pas psichologą. Stengiasi taisytis ir rasti būdą kaip auklėti mergaites nesipykstant. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio. Taip pat nenori, kad dukros būtų apklausiamos teisme. Mergaitės labai išgyvena dėl to, kas atsitiko, nori grįžti. Bendrauja su Vaikų teisių tarnyba, ir toliau stengiasi bendradarbiauti, kad daugiau tokių įvykių nepasikartotų. Nuoširdžiai gailisi dėl to, kas atsitiko. Jai tai yra gera pamoka ir nebenori, kad mergaitės būtų atskirtos nuo jos, nes kiek yra žinoma, mergaitės labai pergyvena ir nori grįžti į namus (b. l. 160-161).

Liudytojos R. M. parodymais, kad ji yra klasės, kurioje mokosi R. M., auklėtoja. Gali paaiškinti, kad mergaitės į mokyklą ateina švariais drabužiais, pamokoms yra pasiruošusi, atrodo prižiūrėta. Jos mama M. M. dalyvauja tėvų susirinkimuose, dalyvauja aktyviai, jei kyla klausimų klasės reikalais padeda organizuoti renginius. Niekada neįtarė, kad M. galėtų smurtauti prieš savo dukrą R. ar jos sesę R.. Niekada neteko matyti ant R. kūno smurto žymių. Taip pat ir mergaitė niekada nėra jai sakiusi, kad mama prieš ją ar jos seserį R. smurtauja. R. charakteris yra gana sunkus, dažnai neatlieka jai pavestų užduočių, namų darbų, jos elgesys būna nenuspėjamas - gadina sau priklausančius daiktus, neklauso, neatsineša pamokoms skirtų daiktų. Šiuo metu, kai pamokos vyksta nuotoliniu būdu, per vieną pamoką, tai buvo vasario mėnesį, tikslios dienos nepamena, pamatė, kad R. mama yra kambaryje ir paprašė, kad R. prie kompiuterio pakviestų mamą, nes norėjo pakalbėti apie R. elgesį (kadangi R. neatlieka namų darbų, išsiblaškiusi per pamokas). Prie kompiuterio priėjo R. mama M., jai pasakė apie tai, kad R. neatlieka namų darbų, per pamokas būna išsiblaškiusi. Tuomet M., prie jos puolė plūsti R. necenzūriniais žodžiais. Tai išgirdusi suskubo išjungti R. kamerą ir garsą, kadangi buvo prisijungę ir kiti vaikai, kurie visa tai girdėjo. Po šio incidento vakare paskambino telefonu R. mamai pakalbėti apie šį įvykį. M. atsiprašė, paaiškino, kad labai susinervino ir pratrūko. Po šio įvykio, rytojaus dieną, vėl vyko pamoka su klasės vaikais. Tuo metu dalinosi savo ekrano vaizdu ir dėstė pamoką vaikams ir nematė R. per kamerą, kadangi, kai dalinasi vaizdu, nebuvo galimybės jos matyti, tačiau ji buvo prisijungusi. Vesdama pamoką, išgirdo vėl M. necenzūrinius žodžius R. atžvilgiu, ją vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tai išgirdusi suskubo išjungti R. vaizdą ir garsą, kad kiti vaikai to negirdėtų ir nematytų. Suskubo pamoką nutraukti, M. plūdo savo dukrą necenzūriniais žodžiais, išgirdo pliaukštelėjimą ir po to R. verkimą. Kamerą, atrodo, tuo metu jau buvo išjungusi, todėl nematė, kaip tai įvyko. Tas pliaukštelėjimas buvo toks lyg būtų delnu trenka per pliką odą, garsas nebuvo duslus, o skardus. Kai išgirdo R. verksmą, ji jau iškart atjungė ją nuo pamokos. Pati vaizdo nematė, kas ten vyko, nes buvo susikoncentravusi greičiau išjungti R., kad kiti klasės vaikai negirdėtų ir nematytų, kas ten vyksta. Vaikai, kurie buvo pamokoje, buvo išsigandę, kai kurie tą įvykį matė, jai sakė, kad R. mušė mama. Kurią dieną vyko šis incidentas, grįžusi po šios apklausos, pasižiūri dienyne, kadangi tai buvo pažymėjusi. Kai pasitikslins, tyrėjai praneš telefonu. Po šio incidento pranešė apie tai mokyklos pavaduotojai, taip pat pakalbėjo telefonu su M.. M. atsiprašė, paaiškino, kad buvo susinervavusi, neneigė, kad sudavė mergaitei. Taip pat po kurio laiko kalbėjosi su R. apie tai, kas vyksta namuose. R. pasakojo, kad mama mušė ją ir sesę su lazda, kaip ji sakė, šluota ir viską yra nufilmavusi jos ir R. vyresnioji sesė. R. sakė, kad su ta lazda mama sudavė jai per kojas – blauzdas. Pati R. pasakė, kad ,,jos ne aukso gabalėliai“, mamą jos prinervina ir mama dėl to taip pasielgia. Po įvykio, kada Vaikų teisės reagavo į įvykį dėl smurto prieš mergaites, pamokose R. labai išgyvena, kelias dienas pamokų metu verkdavo, išgyveno, kad ją su sese išveš į vaikų namus (b. l. 43-45).

2021 m. kovo 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu – fotolentele, kuriame nurodoma, kad įvykio vieta trijų kambarių bute daugiabučio penkių aukštų namo pirmame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini). Į dešinę nuo virtuvės durų kampe šalia plautuvės matomas į sieną atremtas apie 1,5 m ilgio aplankstytas šluotos kotas, pagamintą iš aliuminio vamzdžio. Šluotkotis paimtas (b. l. 15-16; 18-20).

2021 m. gegužės 7 d. daiktų apžiūros protokolu ir jo priedu – fotolentele, kuriame užfiksuota šluotos koto apžiūra. Apžiūrimas šluotos kotas, paimtas 2021 m. kovo 24 d. įvykio vietos apžiūros metu. Metalinis šluotos kotas yra šviesios spalvos, jo ilgis 89 cm. Metalinis šluotos kotas sulankstytas, tuščiaviduris. Ant koto yra dvi plastikinės, mėlynos spalvos rankenos, uždėtos aplink kotą (b. l. 56-57; 59-60).

Išdėstyti įrodymai, teismo nuomone, visiškai įrodo, kad M. M. 2021 m. sausio 8 d., apie 11 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), sudavė du kartus metaliniu šluotos kotu savo mažametei dukrai R. M. į kojas, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. M. fizinį skausmą, todėl jos veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui (BK 140 straipsnio 3 dalis), 2021 m. kovo 1 d. epizodas.

Kaltinamosios M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2021 m. kovo 1 d., kurią valandą buvo, nepamena, R. blogai elgėsi, pykosi su seserimi R.. R. užgavo R.. Tai vyko namuose, virtuvėje, tada R. sudavė su tuo metaliniu strypu (šluotos kotu) per kojas. Galėjo būti 5 smūgiai, jų neneigia. Mergaitė verkė. Nuoširdžiai gailisi dėl to, kas atsitiko (b. l. 160-161).

Liudytojos M. P. parodymais, kad jau apie pusmetį grįžusi iš užsienio gyvena su mama M. M. ir sesėmis R. 9 m. ir R. 11 m. mamos bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 1 d. sesuo R. užsidariusi vonios kambaryje bandė pakartoti soc. tinkle „TikTok“ matytą vaizdo įrašą. Mama pyko, klausė, ką ji ten daro vonioje. R., išėjusi iš vonios, bandė paaiškinti, bet mama nesiklausė, šaukė ant jos. Galiausiai pagriebė metalinį strypą (šluotos kotą) ir kokius penkis kartus trenkė sesei. Ji buvo savo kambaryje ir nesikišo, tik girdėjo, kaip sesuo isteriškai spiegė. Įjungė „SnapChat“ programėlę telefone ir įrašė garsą. Kai mama baigė mušti seserį, patyliukais nuėjo į jos kambarį. Sesuo parodė rankas, ant kurių matėsi nubrozdinimai. Nubrozdinimus nufilmavo. Jaunesnė sesuo R. mušti gauna rečiau (b. l. 24-25).

2021 m. kovo 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu – fotolentele, kuriame nurodoma, kad įvykio vieta – trijų kambarių bute daugiabučio penkių aukštų namo pirmame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-16; 18-20).

2021 m. gegužės 5 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota. kaip apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos pateikė liudytoja M. P. (prie 2021 m. kovo 24 d. apklausos protokolo). Apžiūrėta 10 vaizdo įrašų.

Pirmasis apžiūrimas vaizdo įrašas įvardintas ,,Snapchat-276215948“, vaizdo įrašo trukmė 9 sekundės. Atidarius vaizdo įrašą, matyti kambario grindys ir pravirų durų apatinė dalis, vaizdas viso įrašo metu nesikeičia, girdisi triukšmas - moters ir mergaitės balsai, kalba garsiai, šaukiant. Girdisi, kaip mergaitė sako: ,,šitie“, moteriškas balsas: ,,kas tokie“, mergaitės balsas: ,,aš gi nežinau“, girdisi mergaitės verksmas, moteriškas balsas: ,,kas yra (necenzurinis žodis ), kas tau čia išdraskytas snukys, ku darai su snukiu klausiu tavi“, fone girdisi verksmas. Vaizdo įrašo pabaiga.

Kito vaizdo įrašo, kuris įvardintas ,,Snapchat-864290894“, trukmė 10 sekundžių. |Atidarius vaizdo įrašą, matyti kambario grindys ir pravirų durų apatinė dalis, vaizdas viso įrašo metu nesikeičia, girdisi triukšmas - moters ir mergaitės balsai, kalba garsiai, šaukiant. Girdisi mergaitės verksmas, kukčiojimas, mergaitė kažką sako, tačiau garso įraše sunkiai suprantama. Girdisi moteriškas balsas, kalbama pakeltu tonu, šaukiant viso vaizdo įrašo metu: ,,kas?“, mergaitė: ,,kas?“, mergaitė verkdama, kūkčiodama (taip kalba viso vaizdo įrašo metu): ,,ką žinau, kas čia įvyko“, moteris: ,,kur yra?“, mergaitė: ,, nu va čia“, moteris: ,,prie ką čia dabar (necenzurinis žodis ) šitas, kur tu kišiai“. Vaizdo įrašas nutrūksta nebaigus sakinio, vaizdo įrašo pabaiga.

Vaizdo įrašo, kuris įvardintas ,,Snapchat-973494184“, trukmė 10 sekundžių. Atidarius vaizdo įrašą matyti kambario grindys ir pravirų durų apatinė dalis, vaizdas viso įrašo metu nesikeičia, girdisi triukšmas – moters ir mergaitės balsai, kalba garsiai, šaukiant. Girdisi mergaitės verksmas, kukčiojimas, kaip ir ankstesniuose, apžiūrėtuose vaizdo įrašuose. Girdisi mergaitės balsas, mergaitė verkdama, kūkčiodama (taip kalba viso vaizdo įrašo metu): ,,taigi va va šitaip dariau, kad šitie po biški dingtų“, girdisi moteriškas balsas, kalbama pakeltu tonu, šaukiant viso vaizdo įrašo metu: ,,kas dingtų (keiksmažodis )?“, mergaitė: ,,va šitie va?“, moteriškas balsas: ,,čia ( keismažodis ) pribraižyta ( keiksmažodis ), kuo braižei?“. Vaizdo įrašo pabaiga.

Vaizdo įrašo, kuris įvardintas ,,Snapchat-1270780001“, trukmė 3 sekundės. Atidarius vaizdo įrašą matyti tas pats vaizdas, kaip ir ankstesniuose vaizdo įrašuose, girdisi, kaip mergaitė verkdama kažką pasakoja, tačiau nėra galimybės nustatyti, kokie žodžiai. Įrašo pabaiga.

Vaizdo įrašo, kuris įvardintas ,,Snapchat-1332262209“, trukmė 9 sekundės. Atidarius vaizdo įrašą matyti tas pats vaizdas, kaip ir ankstesniuose vaizdo įrašuose, girdisi tie patys balsai (moteris kalbanti pakeltu tonu, šaukdama, mergaitė verkdama, kūkčiodama), mergaitė verkdama kažką pasakoja, tačiau nėra galimybės nustatyti, kokie žodžiai, moteriškas balsas: ,,kas dingsta (keiksmažodis) ?“.

Vaizdo įrašo, kuris įvardintas ,,Snapchat-1866511832“, vaizdo įrašo trukmė 10 sekundžių. Atidarius vaizdo įrašą matyti tas pats vaizdas, kaip ir ankstesniuose, apžiūrėtuose vaizdo įrašuose. Girdisi moteriškas balsas, šaukdama sako: ,,klausiu viskas? čia ( keiksmažodis ) taip turi būti sudėta, (keiksmažodis) visų dienų, ką? paryt jau nepamiršai“ nutrūksta vaizdo įrašas, kalbant moteriai girdisi fone tekantis vanduo ir mergaitės verksmas. Vaizdo įrašo pabaiga.

Vaizdo įrašo, kuris įvardintas ,,Snapchat-1606725384“, trukmė 40 sekundžių. Atidarius vaizdo įrašą matyti tas pats vaizdas, kaip ir ankstesniuose vaizdo įrašuose, girdisi moteris kalbanti pakeltu tonu, šaukdama, girdisi mergaitės verksmas, tekantis vanduo. Pradžioje vaizdo įrašo girdėti triukšmas, bildesys. Moteris sako: pirmo žodžio nėra galimybės nustatyti, toliau - ,,tinka viskas? viskas tinka ( keiksmažodis )? tau tinka, klausiu, viskas? čia taip turi būt sudėta, ( keiksmažodis ) visų dienų, ką? paryt jau nepamiršti, susitvarkyt pamiršti, čia (keiksmažodžiai ) kas visam paviršiuj daras, sustvarkiau ( keiksmažodis ), išėjau, atėjot, prišikėt (keiksmažodis ). Staigiai ( keiksmažodis ) viskų sutvarkai, aini ( keiksmažodis ) sava stalą susitvarkyt, aini pamakas daryt ( keiksmažodis ), atsineši čia, ( keiksmažodis ) darysi, kol padarysi. (keiksmažodis ) plaksiu tavi lazdu tol, kol ( keiksmažodis ) atsipeikėsi ( keiksmažodis ) man vienų kart“. Vaizdo įrašo pabaiga.

Vaizdo įrašo, kuris įvardintas ,,Snapchat-1779754005“, trukmė 9 sekundės. Atidarius vaizdo įrašą matyti grindys, parketas. Girdisi moteriškas balsas, kaip ankstesniuose, apžiūrėtuose vaizdo įrašuose: ,,aš išgirstu ( keiksmažodis ) atainu ir duodu ( keiksmažodis ), šeriu tol, kol ( keiksmažodis ) įsikalsi savo (necenzūrinis žodis ) galvon“, vaizdo įrašo pabaiga.

Vaizdo įrašo, kuris įvardintas ,,Snapchat-1684970362“, trukmė 5 sekundės. Atidarius vaizdo įrašą matyti kambario vaizdas, kairėje matyti medinis stalas, tiesiai - langas, užvertas žaliuzėmis, matyti asmuo, kurio nustatyti nėra galimybės, ištiesęs ranką, laikantis lazdą, kurios apatinė dalis įlinkusi. Įrašo pabaiga.

Vaizdo įrašo, kuris įvardintas ,,Snapchat-1066087622“, trukmė 3 sekundės. Atidarius vaizdo įrašą matyti ranka, ant rankos, ties alkūne, matyti rusvos spalvos dėmė, panaši į įdrėskimą. Girdisi šnabždesys, tačiau nėra galimybės nustatyti žodžių. Įrašo pabaiga (b. l. 68-71).

2021 m. gegužės 7 d. daiktų apžiūros protokolu ir jo priedu – fotolentele, kuriame užfiksuota šluotos koto apžiūra (b. l. 56-57; 59-60).

Išdėstyti įrodymai, teismo nuomone, visiškai įrodo, kad M. M. 2021 m. kovo 1 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, bute, adresu (duomenys neskelbtini), sudavė metaliniu šluotos kotu 5 kartus savo mažametei dukrai R. M. į kojas, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. M. fizinį skausmą, todėl jos veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui (BK 140 straipsnio 3 dalis), 2021 m. kovo 21 d. epizodas.

Kaltinamosios M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2021 m. kovo 21 d. R. uždarė katiną į vonią ir jis pridirbo ant kilimo. Ji tai pamačiusi, pasakė R., kad ji susitvarkytų, ką pridirbo katinas. R. nesitvarkė ir neklausė. Abi ginčijosi virtuvėje. Supykusi sudavė delnu vieną kartą per galvą R. ir suėmusi už plaukų, turbūt juos tempė, ir nuvedė R. iki vonios ir liepė tvarkyti, ką pridirbo katinas. Nuoširdžiai gailisi dėl to, kas atsitiko (b. l. 160-161).

Liudytoja V. J. parodė, kad 2021 m. kovo 23 d. apie 16.45 val. į VVTAĮT prie SADM Panevėžio apsk. VTAS Rokiškio VTAS kreipėsi anonimu pageidaujantis likti asmuo ir pranešė, kad M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 21 d. aktyviais fiziniais veiksmais smurtavo savo dviejų dukterų R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. R. M. bijo grįžti namo. Reaguojant į pranešimą VVTAĮT prie SADM Panevėžio apsk. VTAS kartu su vyresniąja specialiste I. T. 20.36 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini). R. M. papasakojo, kad 2021 m. kovo 21 d., sekmadienį, mama M. M. vieną kartą rankos delnu trenkė į galvą sesei R. M., nes ji neišvalė katino išmatų. Iš sesės būsenos R. teigia supratusi, kad R. skaudėjo. Po šio incidento mama iš abiejų seserų atėmė telefonus. R. teigė, kad mama ją ir sesę R. muša nebe pirmą kartą. Muša per rankas, į kojas, galvą. R. teigia, kad mama ją muša mažiau negu R., nes ji yra mažesnė. Tačiau kai mama muša jai skauda. Mama rėkia beveik kiekvieną dieną. R. apie mušimą niekam nėra pasakojusi, nes bijo. R. norėtų, kad mama niekada neberėktų ir nebemuštų. Mergaitė buvo susikausčiusi, kalbėjo mažai. R. M. patvirtino, kad sekmadienį kilo konfliktas dėl neišvalytų katino išmatų. Jai ramiai sėdint savo kambaryje atėjo mama ir grasino šlepete. R. nereaguojant mama atsinešė metalinį strypą. R. sėdėjo ramiai ir nereagavo. Tuomet mama sugriebė už plaukų ir nutempė iš kambario iki vonios. Grasino, kad jei nesutvarkys katino išmatų, subjauros veidą. Mergaitė sunkiai galėjo apibūdinti, ką tuo metu jautė, tačiau teigė, kad labai išsigando ir jai skaudėjo. Išvaliusi išmatas R. užsidarė savo kambaryje ir kalbėjosi su savimi bei galvojo pakenkti sau arba mamai, nebenorėjo tą naktį likti savo namuose. R. teigia, kad mama seserį R. muša rečiau, tačiau yra trenkusi metaliniu strypu per kojas. R. mama yra trenkusi per veidą, kelis kartus trenkusi metaliniu strypu per nugarą. Mama nuolat ją ir sesę įžeidinėja, žemina, vadina „žiurkėmis“, sako, kad „nuraus galvas“. R. teigia, kad niekam nepasakojo apie smurtą todėl, kad mama „pažįsta visą Rokiškį“ ir ji nežino, kam pasipasakoti. Mama draudžia bendrauti su drauge N., R. daugiau draugų neturi (b. l. 28-30).

Liudytoja S. M. parodė, kad M. M. yra jos buvusi marti, ji buvo susituokusi su jos sūnumi R. M. (jis šiuo metu dirba Norvegijoje). Jau 4 metai jie yra išsiskyrę. Sūnaus ir M. yra du vaikai – R. ir R. M.. Apie šį įvykį gali paaiškinti, kad 2021 m. kovo 23 d. vakare, apie 21 val., į jos namus atėjo R., buvo nusiminusi, pasakė: ,,močiut, paklausyk, kas čia yra“ ir iš paskos, nepraėjus ilgam laiko tarpui, pasibeldė Vaikų teisių specialistės ir pranešė, kad buvusi marti M. M. galimai smurtavo prieš savo dukras R. ir R. ir jos paklausė, ar mergaitės gali pas ją laikinai gyventi. Jos buvo kartu su anūke R.. Ji sutiko. Po to jai anūkė R. pasakė, kad ji sekmadienį buvo pas savo draugę G. N., kuri gyvena toje pačioje gatvėje, gretimame name. R., būnant pas draugę G., paskambino į Vaikų teisių tarnybą ir pasisakė, kad prieš ją mama smurtavo sekmadienį. Ji paklausė R., kodėl ji taip pasielgė, R. nieko neatsakė. Taip pat anūkė nesakė, kur tiksliai ir kaip ją ir sesę R. mušė. Po to, jau pirmadienį, kada anūkes pakėlė į mokyklą, jos prausėsi vonioje, apžiūrėjo abi mergaites, jokių sužalojimų ant jų kūno nepastebėjo, tik nubrozdintą R. kairiosios kojos kelį, kuris buvo nubrozdintas kai ji važinėjosi su riedučiais namų kieme, tą įvykį pati matė. Tai įvyko prieš kokią savaitę. Kai buvo pas medicinos ekspertą, R. daktarui pasakė (girdėjo, kadangi ten dalyvavo), kad mama metaliniu šepečio kotu sudavė jai per kojas. Nesakė, kada tiksliai. O R. daktarui pasakojo, kad tuo pačiu šluotos kotu mama jai yra sušėrusi ne vieną kartą - per pečius, per kojas, tik nepasakė, kada tiksliai, bent jau ji negirdėjo. Taip pat prie daktaro R. pasakojo, kad vyresnioji sesuo M. yra nufilmavusi ir nufotografavusi įvykį, kada mama smurtavo prieš R. ir sesuo M. yra nufotografavusi jos sužalojimus, kuriuos sukėlė mama. Vieną kartą, tai buvo prieš metus laiko, R. pasakė, kad mama smarkai barėsi ir ją mušė, tačiau nepamena, nei kada tai buvo ir kaip mušė, tik tiek yra įstrigę atmintyje. Tokį atvejį, kad M. smurtautų prieš dukras, žino vienintelį (b. l. 33-34).

Liudytoja L. J. parodė, kad su M. M. nėra draugės, tiesiog žino ją iš matymo. Nesusipykę. Jos dukra N. N. bendrauja su M. dukra R. M.. Bendrauja jos jau seniai, gal kokie 6 metai, kadangi lanko bendrą mokyklą. 2021 m. kovo 23 d. apie 14.00 val. savo dukrą N. nusiuntė į parduotuvę nupirkti maisto produktų, ji grįžo su drauge R. M.. Jai būnant virtuvėje girdėjo, kad mergaitės kalbasi kitame kambaryje ir vienu metu išgirdo verksmą. V. R., ji paklausė, kas atsitiko, ji pasakė, kad nori gyventi kitoje šeimoje, nes mama ją skriaudžia, muša ir šiuo metu nori skambinti į policiją. Mergaitėms pasiūlė nueiti į savivaldybę, kad suteiktų R. V. teisių tarnybos telefono numerį ir ji galėtų pasiskambinti Vaikų teisėms. R. su N. nuėjo, grįžo pas ją į namus ir turėjo telefono numerį. Prie jos R. paskambino Vaikų teisių tarnybai, pasakė, kad ji nori gyventi kitoje šeimoje, kad ją mama muša su šluotos kotu. Po kurio laiko atvyko Vaikų teisių tarnybos atstovės, pabendravo su jos dukra, su ja. Joms pasakė tą patį, ką ir dabar sako apklausos metu (b. l. 38-39).

2021 m. kovo 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu – fotolentele, kuriame nurodoma, kad įvykio vieta - trijų kambarių bute daugiabučio penkių aukštų namo pirmame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-16; 18-20).

Specialisto išvada Nr. G 249/2021 (05), kurioje išdėstyta, kad R. M. kūne išorinių sužalojimų nerasta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. Įvykio aplinkybėse nurodyti veiksmai galėjo sukelti R. M. fizinį skausmą (b. l. 118).

Išdėstyti įrodymai, teismo nuomone, visiškai įrodo, kad M. M. 2021 m. kovo 21 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, bute, adresu (duomenys neskelbtini), sudavė vieną smūgį delnu savo mažametei dukrai R. M. į galvą, tęsdama nusikalstamus veiksmus, sugriebusi R. M. už plaukų tempė ją iš kambario iki vonios, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. M. fizinį skausmą, todėl jos veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Bausmės skyrimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl visų nusikalstamų veikų yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Prokurorė prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, M. M., pripažinti kalta, padarius veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, paskirti 20 parų arešto bausmę. M. M. pripažinti kalta, padarius veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 20 parų arešto bausmę. M. M. pripažinti kalta, padarius veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 20 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtąsias bausmes iš dalies sudėti ir paskirti 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. 5 d. 4 p., M. M. paskirtos 30 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams ir jai paskirti intensyvią priežiūrą – buvimo vietos adresu – (duomenys neskelbtini), nustatytu laiku - nuo 24 val. iki 6 val. dėl kontrolės elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat įpareigoti auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą M. M., panaikinti. Šluotos kotą, paimtą 2021 m. kovo 24 d. apžiūrint įvykio vietą ir saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų saugykloje, sunaikinti.

Kaltinamoji sutinka su prokurorės sprendimu, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomų skirti bausmių rūšimi ir jų dydžiu (b. l. 171-173; 175).

Byloje yra visos įstatyme numatytos sąlygos užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis).

Už šias nusikalstamas veikas, kaip viena iš alternatyvių bausmių rūšių, kaltinamajam gali būti skiriama arešto bausmė.

Parenkant bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad M. M. padarė tris tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus, jos atžvilgiu yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, ji neteista (b. l. 125), praeityje bausta administracine tvarka (b. l. 127-128), dirbanti (duomenys neskelbtini) administratore (b. l. 130). Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, laikytina, kad prokurorės siūlomų bausmių rūšys ir jų dydžiai atitinka padarytų veikų pavojingumą, kas padės pasiekti BK nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvatūs bei neprieštaraujantys teisingumo principui.

Kadangi M. M. padarė tris nusikalstamas veikas, bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu, paskirtas bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes.

Atsižvelgiant į tai, kad procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, M. M. savo kaltę pripažįsta, jai skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl bausmės dydžio bei atsižvelgdamas į kaltinamosios M. M. asmenybę, turi pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jos nuo visuomenės, nepertraukiant turimų socialinių ryšių, bei darbo santykių, o bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant intensyvią priežiūrą bei įpareigojimus – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant M. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos.

Kaltinamajai M. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 162-163), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusikaltimo padarymo įrankis – šluotos kotas, paimtas 2021 m. kovo 24 d. apžiūrint įvykio vietą, saugomas Panevėžio apskrities VPK daiktų saugykloje (b. l. 62, 66), sunaikintinas kaip menkavertis daiktas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. M. pripažinti kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

BK 140 straipsnio 3 dalyje (2021 m. sausio 8 d. epizodas) ir skirti jai 20 parų arešto bausmę;

BK 140 straipsnio 3 dalyje (2021 m. kovo 1 d. epizodas) ir skirti jai 20 parų arešto bausmę.

BK 140 straipsnio 3 dalyje (2021 m. kovo 21 d. epizodas) ir skirti jai 20 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir M. M. paskirti subendrintą bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. M. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jai galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 4 punktu, 7 punktu, 6 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant M. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., išskyrus, jei nebuvimas nustatytu laiku susijęs su darbu ar mokslu;

- auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos.

M. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusikaltimo padarymo įrankį – šluotos kotą, saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų saugykloje, sunaikinti kaip menkavertį daiktą.

Pranešti M. M., kad ji turi galimybę prisijungti prie Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) posistemio interneto svetainėse www.e.teismas.lt ir www.epaslaugos.lt, kuriame galima gauti bei pateikti elektroninius dokumentus baudžiamojoje byloje, susipažinti su bylos eiga.

Išaiškinti M. M., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jai dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamosios reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti ir kitos rūšies ar dydžio (taip pat ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teisėja Ledina Šinkūnienė