Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2012-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-159-850/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-06-13
Bylos Nr.
1-159-850/2012
Teisminio proceso Nr.
1-85-1-00774-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Egidijus Mockaitis
Nukentėjusysis
D. I.
Kaltinamasis
D. I., Lietuvos Respublikos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-159-850/2012Teisminio proceso Nr.1-85-1-00774-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5.; (S) 2.3.6.4.5.
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 13 d.Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mockaitis,sekretoriaujant Irenai Žumajevienei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Žyliui,nukentėjusiajam D. I.,kaltinamajam D. I.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim., Raseinių m., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. Tauragės r., teistas Tauragės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 235 str. 1 d., 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu, ir

Aprašomoji dalis

n u statė:

D. I. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

jis 2011 m. spalio 8 d., apie 23.00 val., Tauragės rajone, Pagramančio miestelyje, Piliakalnio g. kieme kilusio asmeninio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas D. I., ko pasekoje jam lūžo žandikaulis. Šiais veiksmais D. I. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. I. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2011-10-08 vakare grįžęs į namus su bendrabarbiais vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems pasibaigus, apie 22 val. A. P. paskambino D. I., kad šis ateitų ir juos pavežtų iki Tauragės dar nusipirkti alkoholio. D. I. atėjo neblaivus, todėl jis neleido jam vairuoti, dėl to ir kilo konfliktas. Lauke prie namo Piliakalnio g. 6, Pagramantyje, jie susimušė. Buvo tamsus metas, todėl nematė ir nepamena kur sudavė nukentėjusiajam. Teigia nukentėjusįjį sumušęs vienas, nes jo draugai, su kuriais kartu girtavo – A buvo visiškai girtas, o P tuo metu mušėsi su T. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį laiko pagrįstu, o nukentėjusiojo D. I. ieškinį laiko per dideliu. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jam pateiktų kaltinimų pagrįstumą patvirtina kiti byloje esantys ir teismo posėdyje ištirti įrodymai:

Nukentėjusysis D. I. parodė, kad 2011-10-08 vakare apie 22 val. jam paskambino A. P. ir paprašė ateiti. Pasakė, kad ateis su žmona, jos dukra ir jos pusbroliu. Nuėjus, su juo atėjusieji pasiliko laukti prie kiemo vartų, o jis įėjo į kiemą. Ten buvę asmenys vaišinosi, išgėrė ir jis. Vėliau pasikvietė su juo atėjusiuosius asmenis. Jo žmonos pusbrolis A. T. kažką pasakė ant kažkurios iš moterų ir prasidėjo muštynės. Visi trys buvę vyrai puolė mušti Tamošaitį, o jis šoko jo gelbėti. Kas jį sumušė pasakyti negali, buvo girtas, bet kas jį mušė matė jo žmonos duktė. Muštynių metu jam buvo sulaužytas žandikaulis, dėl ko jis jautė skausmą, dvi savaites gydėsi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, jam buvo leidžiami vaistai, po to daugiau nei mėnesį turėjo nedarbingumo pažymą. Dėl to prarado darbą, jam nebuvo išmokėta nedarbingumo pašalpa.

Liudytoja K. I. parodė, kad 2011-10-08 jos vyras kartu su A. T., grįžę iš miško, vartojo alkoholinius gėrimus. Skambino A. P. ir prašė ateiti. Po antro skambučio visi pas jį nuėjo – vyras įėjo į kiemą o kiti liko laukti prie vartų. Po kiek laiko pasikvietė ir juos. Ten buvę vyrai vartojo alkoholinius gėrimus, davė jų ir jos vyrui. A. T. kažką negražaus pasakė ant moterų, dėl ko prasidėjo muštynės. Buvo užpultas T, o vyrui puolus jo gelbėti – ir jis. Vyrus išskirti bandė ir ji. Ji buvo vartojusi alkoholinių gėrimų, tačiau viską prisimena. Nors buvo tamsus metas, koridoriuje degė šviesa, todėl ji matė, kaip kaltinamasis mušė jos vyrą, jam talkino ir kiti asmenys.

Liudytoja E. T. parodė, kad muštynės vyko pas kaltinamąjį kieme. Ten buvo ji su mama, taip pat patėvis D. I., dėdė A. T.. Vyrai susipyko ir prasidėjo muštynės, nes visi buvo girti. Ji buvo šalia, tačiau buvo tamsu, todėl neprisimena ar kaltinamasis mušė nukentėjusįjį.

Liudytojas A. T. parodė, kad 2011-10-08, atėjus pas kaltinamąjį į kiemą. Jis kažką pasakė ir prasidėjo muštynės. Jis buvo primuštas ten buvusių vaikinų, todėl nieko neprisimena, taip pat neprisimena ir to, ar kaltinamasis mušė D. I..

Liudytoja D. Č. parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis. 2011-10-08 pasikvietė D. I., kad jis pavairuotų mašiną, tačiau jis buvo neblaivus. Išgirdusi triukšmą nuėjo prie durų ir paprašė, kad jis išeitų iš kiemo, tačiau D. I. pradėjo ją kolioti, todėl ji iškvietė policiją. A. P. stojo jos ginti, o D. I. puolė ant jos sugyventinio. Prasidėjo muštynės. Buvo tamsu, todėl ji nematė, kas ką mušė.

Liudytojas A. P. parodė, kad 2011-10-08 jis paskambino D. I., kad šis pavairuotų automobilį. Šis atėjo neblaivus, iškoliojo kaltinamojo sugyventinę, dėl ko prasidėjo konfliktas. Jis buvo už 15-20 metrų nuo muštynių vietos ir nieko nematė, nes buvo tamsu. Muštynės truko tik keletą sekundžių.

Liudytojas E. A. parodė, kad 2011-10-08 buvo labai girtas. Pamena, kad P paskambino nukentėjusiajam, tačiau šis atėjo girtas, pradėjo „šakotis“, kad jam neleidžiama vairuoti automobilio, iškoliojo kaltinamojo sugyventinę, o daugiau nieko neprisimena, teigia pats nieko nemušęs dėl girtumo.

Iš specialisto išvados Nr. G361/11(11) matyti, kad D. I. nustatytas apatinio žandikaulio lūžis, dešinės šakos apatiniame 1/3 su poslinkiu. Tuo D. I. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 parų laiko. Sužalojimas D. I. padarytas ne mažiau kaip vieno smūgio pasekoje, jis galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku (b.l. 20).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kaltinamojo visišką prisipažinimą, yra pakankamas pagrindas išvadai daryti, kad D. I. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.

BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju, jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju – nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tyčia gali būti ir neapibrėžta, nekonkretizuota. Tais atvejais, kai kaltininkas pavartoja smurtą neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia padarinių atžvilgiu, atsakomybė jam iškyla už faktiškai padarytą žalą. Tokiu būdu, nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju jis atsako pagal BK 138 straipsnį.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis, suduodamas nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas D. I., suprato, kad kelia pavojų jo sveikatai, numatė, kad tokiais veiksmais gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ir nors galbūt nenorėjo jo sužaloti, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia). Tokie kaltinamojo veiksmai buvo valingi, sąmoningi bei uždrausti įstatymo. Kaltinamojo tyčia padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta ir nekonkretizuota, todėl jis turi atsakyti už faktiškai padarytą žalą – už nesunkų nukentėjusiojo D. I. sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Tokiu būdu, įvertinus byloje esančius įrodymus bei išdėstytus motyvus, kaltinamojo D. I. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai ir jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė neblaivus (b.l. 69) ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). D. I. neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 98), nėra įrašytas į psichiatrinę ir narkologinę įskaitą (b.l. 100). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (b.l. 142-144), kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant teismo įpareigojimus (BK 48 str.). Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2012 m. vasario 3 d. Tauragės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą viešųjų darbų bausmę, keičiant viešųjų darbų bausmę į laisvės apribojimo bausmę (BK 65 str. 1 d. 3 p. a papunktis).

Kaltinamajam D. I. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 75) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 6 p.).

P. B. proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam (įtariamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas 3057,24 Lt dydžio civilinis ieškinys (b.l. 121-122) tenkintinas visiškai, kadangi kaltinamasis šį ieškinį pripažįsta bei jis yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais ((duomenys neskelbtini) str., 113 str. 2 d., (duomenys neskelbtini) str. 5 d., CK 6.249 str.).

Nukentėjusiojo D. I. civilinis ieškinys (b.l. 16) tenkintinas iš dalies.

P. C. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Atkreipiamas dėmesys, kad CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo 10000 litų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad dėl padaryto sveikatos sutrikdymo laikinai buvo nedarbingas, dėl atliktos operacijos kentėjo fizinį skausmą, patyrė nepatogumų, nes negalėjo normaliai kramtyti. Nurodytus argumentus teismas laiko pagrįstais, todėl sprendžia, kad yra pagrindas iš kaltinamojo priteisti tam tikrą sumą nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis buvo sumuštas pašalinių asmenų bei jo artimųjų akivaizdoje, todėl patyrė didelius dvasinius nepatogumus ir pažeminimą. Dėl patirtų sužalojimų gydėsi VŠĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – ten jam buvo atlikta operacija, po to buvo stacionariai gydytas, vėliau lankėsi konsultacijoms pas kitus gydytojus (b.l. 123). Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų ir atliekamų medicininių procedūrų jis kentė didelį fizinį skausmą, turėjo problemų valgymo proceso metu. Teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad kaltinamasis nedirba, jis augina tris mažamečius vaikus, ikiteisminio tyrimo metu vykdant nutarimą laikinai apriboti nuosavybės teises, pas kaltinamąjį turto nerasta (b.l. 105-106), taigi jo turtinė padėtis nėra gera. Sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam momentu jis ir pats buvo neblaivus (b.l. 8), taigi tuo momentu jis galėjo elgtis neadekvačiai, provokuoti kaltinamąjį imtis jo atžvilgiu smurto. Nurodytų aplinkybių pagrindu civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintina iš dalies – iš kaltinamojo D. I. priteistina nukentėjusiajam D. I. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 302-305 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

D. I. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., 65 str., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti viešųjų darbų bausmę, paskirtą Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu, ją pakeičiant į laisvės apribojimo bausmę, bei skirti D. I. galutinę subendrintą 1 m. 1 mėn. (vienerių metų ir vieno mėnesio) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:

per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šešių mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti.

D. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš D. I. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 3057,24 Lt (tris tūkstančius penkiasdešimt septynis litus ir 24 ct) už nukentėjusiojo gydymą.

Priteisti iš D. I. nukentėjusiajam D. I. 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje D. I. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Egidijus Mockaitis