Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.3; 3.1.7.7; 3.2.3.2; 3.3.4.1; 3.3.4.2.7; 3.3.4.2.9; 3.3.4.3

2016 m. rugsėjo 13 d.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. I. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės Z. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, byla išnagrinėta patvirtinus tarp šalių sudarytą Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Prašo atnaujinti procesą santuokos metu įgyto turto padalijimo dalyje, nes buvo neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, prašo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir Z. V. individualią įmonę. Pakeisti 2014 m. gegužės 29 d. teismo sprendimą civilinėje byloje dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties ir priimti šioje dalyje naują sprendimą. Procesą prašo atnaujinti Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 7 p. arba 366 str. 1 d. 9 p. numatytais pagrindais. Pareiškime nurodo, kad 2016-06-30, gavusi Biržų rajono apylinkės teismo pranešimą ir ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį, kuriuo buvo įtraukta į bylą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakove, suprato, kad R. V. nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes ji sudarydama su R. V. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sutarė, kad Z. V. (I.) padengs Z. V. individualios įmonės skolas, o R. V. sumokės skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią sudarė 13 554,79 Lt, abi skolos buvo bendri pareiškėjų kreditoriniai įsipareigojimai, kurių pareiškėjai savo prašyme nutraukti jų santuoką bendru sutarimu nenurodė. Apie skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojusi nuo 2014 m. balandžio mėnesio ir buvo įsitikinusi, kad R. V. ją atidavė. Mano, kad tai yra svarbi priežastis atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą, nes apie nesumokėtą skolą sužinojo tik 2016 m. birželio 30 d., kadangi priimtas teismo sprendimas yra tiesiogiai susijęs su kreditorių interesais, Z. V. įmonei apie santuokos nutraukimo procesą pranešta nebuvo, toliau byloje pareiškėja atstovaus ir Z. V. įmonę. Kadangi sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptartos ne visos pareiškėjų turtinės teisės ir pareigos, nenurodyta, kodėl vienam pareiškėjui tenka visas nekilnojamasis turtas, tai teismas negalėjo tvirtinti tokios santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, pareiškėja proceso metu pasitikėjo teismu, iš jos neprotinga reikalauti daugiau žinių nei turėjo teismas, o tai yra dar vienas pagrindas procesui atnaujinti.

Iš pareiškėjo R. V. atsiliepimas į pareiškimą negautas.

Terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti neatnaujintinas ir prašymas atnaujinti procesą atmestinas.

Prašymas atnaujinti procesą negali būti paduodamas neterminuotai. CPK 368 str. 1 d. numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Biržų rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu nutraukė R. V. ir Z. V. santuoką, patvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Sutartyje šalys nurodė, kad šalys santuokos metu susidariusių kreditorinių įsipareigojimų, asmeninių skolų neturi. Pradinis prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo rašytas 2014-04-02, teismui pateiktas 2014-05-06. Pareiškėja pareiškime pati pripažįsta, kad sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nutraukdami santuoką susitarė su R. V., kad skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokės R. V., o pareiškėja padengs Z. V. individualios įmonės skolas. Abi skolos buvo bendri pareiškėjų kreditoriniai įsipareigojimai, kurių pareiškėjai savo prašyme nutraukti santuoką bendru susitarimu nenurodė. Todėl trijų mėnesių terminas, per kurį gali būti pateikiamas prašymas atnaujinti procesą, skaičiuotinas nuo tos dienos, kai pareiškėjai pasirašė procesinį dokumentą, pateiktą teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir teismas priėmė sprendimą byloje, t.y. nuo 2014 m. gegužės 29 d. Tą dieną šalys žinojo apie skolinius įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pareiškime šių aplinkybių nenurodė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ši aplinkybė – t.y. skola kreditoriui Z. I. tapo žinoma tik 2016 m. birželio 30 d. gavus teismo procesinius dokumentus kitoje byloje. Pareiškėja šio proceso metu nėra sąžininga. Prašymas atnaujinti procesą buvo pateiktas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iškeltoje pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį (po ieškinio patikslinimo) atsakovams R. V. ir Z. I. bei trečiajam asmeniui Z. V. individualiai įmonei dėl to paties kreditorinio įsiskolinimo, dėl kurio prašoma atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje. Atsiliepime į patikslintą ieškinį Z. I. nurodo, kad ji pati niekada nei per atstovą nėra sudariusi jokio sandorio su UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl negalėjo būti įtraukta atsakove šioje byloje.

Teisėja, susipažinusi su civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iškeltoje pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį (po ieškinio patikslinimo) atsakovams R. V. ir Z. I. bei trečiajam asmeniui Z. V. individualiai įmonei 2016 m. gegužės 25 d. garso įrašu nustatė, kad pareiškėja paaiškino, kad santuokos nutraukimo proceso metu su R. V. visą laiką tarėsi dėl skolų pasidalijimo. Visos šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, vykdoma tik konkrečiai apibrėžtais pagrindais tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka. Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo procesinė galimybė, atliekama CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti, proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti.

Pareiškėja prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 7 p. arba 9 p. pagrindais, t.y. jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (7 p.) arba jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (9 p.).

Biržų rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo, nenusprendė dėl jokių kitų asmenų teisių ir pareigų, nes pareiškėjai R. V. ir Z. V. tokių asmenų pateikdami prašymą nenurodė, teismas patvirtino pareiškėjų pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir nutraukė jų abiejų santuoką bendru sutikimu. Todėl prašymas atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu nepagrįstas ir atmestinas.

Pareiškėja prašydama atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu nurodo, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių neaptartos visos pareiškėjų turtinės teisės ir pareigos, nenurodyta, kodėl vienam sutuoktiniui tenka visas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas, todėl teismas negalėjo tvirtinti tokios pateiktos sutarties. Tokia sutartis pažeidžia kreditorių interesus ir procesas turėtų būti atnaujinamas.

Lietuvos Respublikos CK 3.53 str. 3 d. nustatyta, kad teismas, sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Nors sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal Lietuvos Respublikos CK 3.53 str. 3 d. turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Lietuvos Respublikos CK 3.53 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Teismas, gavęs sutuoktinių prašymą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria siekiama pakeisti prievolės pobūdį, turi pareigą išsiaiškinti ne tik, ar yra įvykdytos Lietuvos Respublikos CK 3.126 str. 2 d. sąlygos, t.y. sutuoktiniai, pateikę pareiškimą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, pareiškime privalo nurodyti bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo kopiją. Pareiškėjai pateikę pareiškimą teismui, taip pat pateikdami patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, patvirtino, kad „Santuokos metu susidariusių kreditorinių įsipareigojimų neturime, todėl pranešimas Lietuvos Respublikos CK 3.126 str. numatyta tvarka bereikalingas. Asmeninių skolų neturime.“ Teismas neturėjo pagrindo netikėti šiuo pareiškimu. Teismas daro išvadą, kad abu pareiškėjai pateikdami pareiškimą teismui dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu buvo nesąžiningi, nes aukščiau aptartu nustatyta, kad kreditoriai buvo, tačiau pareiškėjai patys jų nenurodė.

Teismo priimtas sprendimas santuokos nutraukimo byloje turi privalomas pasekmes proceso šalims. Asmenys, kurie nebuvo įtraukti į konkrečios bylos nagrinėjimą, gali kitose bylose ginčyti teismo nustatytus faktus. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 7 p.) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (Lietuvos Respublikos CPK 279 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos CPK 279 str. 4 d. nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Biržų rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iškeltoje pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį (po patikslinimo) atsakovams R. V. ir Z. I. bei trečiajam asmeniui Z. V. individualiai įmonei, ieškinys pareikštas prievolių normų pagrindu dėl prievolės nevykdymo, šis ginčas neišspręstas santuokos nutraukimo byloje. Kreditorius pasirinko tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą, jo teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, negali būti dirbtinai suvaržyta, negali būti apsunkintas jo įgyvendinimas, ji yra procesinio pobūdžio garantija, suponuojanti asmens teisę į tinkamą (teisingą) procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-173/2010). Nagrinėjamoje byloje svarbi aplinkybė, kad patys sutuoktiniai neįvykdė pareigos pranešti kreditoriui apie santuokos nutraukimo procesą, ir tai neužkerta kelio kreiptis kreditoriui į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo. Kreditorius pasirinko tokį kelią savo pažeistoms teisės ginti ir dalyvavimas dar viename teismo procese dėl to paties reikalavimo apsunkintų kreditoriaus padėtį.

Atsisakius atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo ir jo neatnaujinus, iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 225, 226, 370 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos Z. I. prašymo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo paduoti neatnaujinti ir prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.

Priteisti iš Z. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,57 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.