- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-23
- Bylos Nr.
- 1S-1500-478/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03646-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė (pirm.), Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- M. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. V. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 27 d. priimtą nutarimą Nr. 81/04-1182 taikyti nuteistajam M. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
M. V. nuteistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Bausmės pradžia – 2015 m. sausio 15 d., bausmės pabaiga – 2017 m. balandžio 15 d.2016 m. spalio 27 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-1182 nutarta taikyti nuteistajam M. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi dviem balais, nuteistasis turi tikslų gyvenime ir yra motyvuotas jų siekti. Pataisos namuose dirbo, mokėsi, įgijo tekintojo specialybę. Taigi, M. V. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau tai, kaip nuteistasis elgsis išėjęs iš pataisos namų, priklauso nuo susidariusių aplinkybių bei nuteistojo asmeninių savybių.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nuteistasis sistemingai daro nusikalstamas veikas, yra pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, kas neleidžia daryti išvados, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Paleidus M. V. lygtinai, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.Skunde nuteistasis M. V. prašo išsamiai išnagrinėti jo skundą, panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2016 m. spalio 27 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas buvo šališkas, nes rėmėsi vienpusiškais Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundo teiginiais ir ignoravo Komisijos priimtą sprendimą. Pataisos namų pareigūnai, socialiniai darbuotojai betarpiškai bendrauja su nuteistaisiais, dirba auklėjamąjį darbą, todėl gali objektyviai spręsti apie nuteistojo moralinį pasirengimą išeiti į laisvę bei socializaciją laisvėje. Komisijos nariai, priimdami sprendimą, vadovavosi ne tik savo nuomone, bet ir pareigūnų bei socialinių darbuotojų rekomendacijomis.Nuteistasis pažymi, kad augo vaikų namuose, kur psichologinė atmosfera nėra palanki asmenybės vystymuisi. Daugumos vaikų, augusių vaikų namuose, adaptacija, socializacija visuomenėje, išėjus iš jų, vyksta sunkiau ir lėčiau nei vaikų, augusių šeimose. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nei vienas iš jo padarytų nusikaltimų nėra smurtinis ar nukreiptas prieš žmogaus orumą ir garbę. Bausmės atlikimo metu jis tris nuobaudas gavo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, tačiau pataisos namuose neprasižengė nustatytoms taisyklėms, drausmine tvarka nebuvo baustas. Jo noras pasitaisyti, pritapti visuomenėje yra akivaizdžiai matomas – pataisos namuose jis elgiasi pavyzdingai, įgijo specialybę, siekia įgyti vidurinį išsilavinimą bei darbą gamyboje. Nuteistojo teigimu, žmogaus niekas taip stipriai neįpareigoja kaip parodytas pasitikėjimas.Nuteistojo M. V. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga matyti, jog M. V. koreguoja savo elgesį tinkame linkme labai nežymiai: bausmės atlikimo metu jis dirbo štampavimo ceche, mokėsi ir įgijo tekintojo specialybę, šiuo metu mokosi dešimtoje klasėje, stengiasi palaikyti ryšius su artimaisiais, už gerą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose yra kartą paskatintas. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo tam tikrą nuteistojo elgesio korekciją, tačiau šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.Nagrinėjamu atveju, nuteistajam M. V. nustatyta vidutinė, t. y. 81 balas pagal OASys metodiką, nusikalstamo elgesio rizika. Tokiu atveju turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įvertinęs visą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepadarė šios išvados. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad M. V. yra linkęs nesilaikyti įstatymų imperatyvų nuo pat paauglystės, jo amžius pirmojo teistumo metu buvo septyniolika metų. Šis teistumas M. V. jau penktasis. Nors nuteistasis skunde apygardos teismui dėsto, jog jo nusikaltimas nėra smurtinis, tačiau psichotropinių medžiagų laikymas, gabenimas ir pardavinėjimas (BK 260 straipsnio 1 dalis) yra sunkus nusikaltimas, už kurio padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Šie nuteistojo skundo teiginiai patvirtina Socialinio tyrimo išvados duomenis, kad M. V. yra gynybiškas, dėl nusikaltimo padarymo kaltina susidariusias aplinkybes, pinigų trūkumą. Savo kaltę jis pripažįsta tik iš dalies, kas rodo, jog nuteistasis nepilnai suvokia savo nusikalstamų veiksmų neteisėtumą, jo gailėjimasis nėra visiškai nuoširdus. Todėl paleistas lygtinai nuteistasis vėl gali grįžti prie nusikalstamų veikų vykdymo, klaidingai manydamas, jog elgiasi tinkamai.Teisėjų kolegijos vertinimu, M. V. palaikomos nuostatos, mąstymas bei elgesys šiuo metu neleidžia kalbėti apie sėkmingą probaciją. Nuteistasis yra linkęs pasiduoti kitų įtakai, elgtis impulsyviai, negalvodamas apie pasirinkto elgesio pasekmes. Jo asmenybė nebrandi, stokojanti savikritikos, atsakomybės. Nors M. V. turi tikslų gyvenime ir yra motyvuotas jų siekti, tačiau jo problemų sprendimo įgūdžiai yra silpni, o siekiant konkretaus tikslo visada susiduriama su vienokiomis ar kitokiomis kliūtimis. Be to, nuteistojo santykiai su artimaisiais nėra stiprūs ir palaikantys, socialinius ryšius su artimaisiais jis palaiko tik susirašinėdamas laiškais bei paskambindamas telefonu. Taigi, artimieji jam nėra apsauginis faktorius nuo nusikalstamo gyvenimo būdo. Praeityje jis gyveno pas motiną ir pas pusbrolį, paleistas lygtinai grįžtų gyventi pas pusbrolį, savo nuosavo būsto jis neturi.Aukštesnysis teismas įvertina ir tai, kad oficialaus darbo stažo M. V. beveik neturi, jo darbiniai įgūdžiai silpni. Pataisos namuose jis yra dirbęs štampavimo ceche, tačiau šiuo metu nebedirba, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, M. V. suvokia darbo naudą, tačiau reiškia abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio ar jam prieinamų darbo sąlygų. Duomenų, kodėl nuteistasis nebedirba štampavimo ceche, bylos medžiagoje nėra, tačiau akivaizdu, jog M. V. požiūris į darbą yra paviršutiniškas, nuteistasis darbo nesuvokia kaip pozityvaus užimtumo priemonės, galimybės sąžiningai užsidirbti pragyvenimui. Pateikta medžiaga liudija, kad nuteistasis stokoja gebėjimo tvarkyti savo finansus. Nuolatinio pajamų šaltinio jis niekada neturėjo, pragyvendavo darydamas nusikalstamas veikas, buvo priklausomas nuo pašalpų. Pinigų nuteistajam pakanka tik kasdienėms išlaidoms, tačiau santaupų M. V. neturi, didesnių išlaidų negalėtų apmokėti. Pataisos įstaigoje yra gauta vykdomųjų raštų priteistų ieškinių išieškojimui 566,16 Eur, tačiau savanoriškai nuteistasis ieškinių nedengia. Visa tai rodo, jog nuteistasis nusikalstama veika sukeltų padarinių nesistengia minimizuoti, į jo atžvilgiu pritaikytą baudžiamąjį įstatymą žiūri atsainiai, pastangų taisytis nededa.Bylos duomenimis, M. V. praeityje yra vartojęs amfetaminą, ekstazi, marihuaną, tačiau pataisos įstaigoje nėra fiksuotas jo apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų faktas. Vis dėlto, tai nėra pagrindas išvadai, jog nuteistasis neturi polinkio piktnaudžiauti psichiką veikiančiomis medžiagomis. Jokiose programose, susijusiose su narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo prevencija, M. V. pataisos įstaigoje nedalyvavo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad jis suvokia šių medžiagų žalą tiek sau pačiam, tiek ir aplinkiniams.Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, nors pataisos namuose jis nėra baustas drausmine tvarka, tačiau būdamas tardymo izoliatoriuje nustatytą režimą pažeidė tris kartus, visų nuobaudų galiojimas pasibaigė tik 2016 m. rugsėjo 13 d., taigi, pavyzdingas M. V. elgesys trunka vos kelis mėnesius, kas nesudaro pagrindo išvadai, jog jis savo elgesį bei mąstyseną esmingai pakeitė. Pažymėtina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą, švelnesnės bausmės rūšys jam nebuvo efektyvios. Kartą M. V. buvo taikytas laisvės apribojimas, tačiau teismo paskirtų įpareigojimų jis nesilaikė, todėl ši bausmė buvo pakeista į areštą. Kitais atvejais nuteistasis paskirtas laisvės atėmimo bausmes atliko pilnai, tačiau vos grįžęs į laisvę ir vėl nusikalto. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat atkreipiamas dėmesys, jog M. V. nuolatos pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, jis lengvai pasiduoda kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje.Šiuo metu nuteistajam nustatyti net septyni kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai; nepastovi gyvenamoji vieta; išsilavinimas, silpna darbinė motyvacija; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Šie veiksniai iš esmės nėra šalinami ar minimizuojami. M. V. bausmės atlikimo metu dalyvavo vos keliose socialinės reabilitacijos programose: „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, „Relaksacija“, „Mano kelias2“. Taigi, nuteistasis nėra aktyvus pataisos programų dalyvis, savo iniciatyva jis nesiima jokių socialinės reabilitacijos veiksmų, kas neleidžia aukštesniajam teismui tikėtis sėkmingos nuteistojo probacijos. Be to, ir Komisija savo 2016 m. spalio 27 d. nutarime pažymėjo, jog kaip nuteistasis elgsis išėjęs iš pataisos namų, priklauso nuo susidariusių aplinkybių bei nuteistojo asmeninių savybių. Šiuo metu M. V. dar nesugeba atsiriboti nuo neigiamos aplinkinių įtakos, atsirinkti tinkamus draugus. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog nuteistasis yra augęs vaikų namuose, nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti kokių nors lengvatų. Vaikų namuose yra sudaromos visos sąlygos vaiko asmenybės formavimuisi, kurios neskatina rinktis nusikalstamo gyvenimo būdo. Konstatuotina, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti M. V. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl, nenustačius akivaizdaus siekio mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, pastarajai sumažėjus vos dviem balais, nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. V. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.