- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-20
- Bylos Nr.
- I-2507-406/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00189-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Čekanauskas, Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- UAB „Henda“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei Mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Henda“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei Mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismui pateiktame patikslintame skunde (b.l. 32, 35) prašo teismo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. S12-49.
Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vedėja 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu patvirtino UAB „Henda“ surašytą 2015 m. lapkričio 4 d. patikrinimo aktą Nr. MAKP-50. UAB „Henda“ buvo įpareigota ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos sumokėti 3380 Eur sumą į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mano, kad skundžiamas sprendimas yra naikintinas dėl pritaikyto per didelio mokesčio – 3380 Eur už tariamai nuslėptą mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nepagrįstai taikyto didesnio mokesčio tarifo už akivaizdžiai netyčines klaidas. Nurodo, kad mokesčių administratorius atliko UAB „Henda“ mokestinį planinį mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių ir pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2010 m. - 2014 m. mokestinius laikotarpius ir 2015 m. lapkričio 4 d. surašė patikrinimo aktą Nr. MAKP-50, kuriame nurodoma, kad UAB „Henda“ nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už atskirus mokestinius laikotarpius: 2011 m. – 0.406 t popierinės/kartoninės; 2012 m. - 0,365 t plastikinės; 2013 m. - 0,618 t plastikinės ir 3,883 t popierinės/kartoninės; 2014 m. - 0,818 t plastikinės ir 3,961 t - popierinės/kartoninės. Atsakovas, įvertinęs UAB „Henda“ 2015 m. gruodžio 7 d. pateiktas pastabas, priėmė skundžiamą 2015 m. gruodžio 29 d. spendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. S12-49, kuriame nurodė, kad įmonė pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 str. 3 d. 4 str. 3 d., 8 str. 4 d., 5 d., todėl vadovaujantis Įstatymo 8 str. 5 d. ir 9 str. 4 d. 3 p. Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 10 p., Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo mokėjimo tvarkos aprašo 12 p. buvo paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu už nuslėptos apmokestinamosios pakuotės kiekį - 3380 Eur (11671 Lt). Toks teisės taikymas, kurį sprendimu pateikė atsakovas, yra išskirtinai formalaus pobūdžio, neatitinka mokestinės sankcijos esmės ir paskirties, taip pat teisingumo, teisėtumo principų. Akcentuoja, kad UAB „Henda“ visą mokestinio patikrinimo laikotarpį bendradarbiaudama su Mokesčių administratoriumi, patikrinimo metu teikė visą būtiną dokumentaciją, vykdė nurodymus perskaičiuoti mokestį 2010 - 2014 metais, taip pat nedelsiant, dar net nepasibaigus mokestiniam patikrinimui, 2015 m. spalio 26 d. sumokėjo 1690 Eur mokestinę nepriemoką. Atsakovas šių įmonės pastangų kuo greičiau taikiu būdu išspręsti mokestinės prievolės ginčą nevertino, sumokėto perskaičiuoto mokesčio sumų į patikrinimo aktą neįtraukė. Teigia, kad įmonė vertino 2011 m.- 2014 m. mokestiniais laikotarpiais plastikinės pakuotės rūšį (įvertino plastikinę pakuotę kaip plastikinę PET pakuotę) pagal medžiagas, dėl ko ir padarė klaidas deklaracijose sąžiningai klysdama, t.y. nesiekė tyčia nuslėpti mokesčio. Pripažįsta, kad įmonė 2013 metų deklaracijos nepateikė, tačiau teigia, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 7 dalimi, įmonė vertino, kad 2013 metais į Lietuvos vidaus rinką išleido ne daugiau kaip 0,5 t pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitą tvarkė pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus, t.y. įmonėje buvo sudarytas prekinių vienetų sąrašas pagal pirminę ir antrinę, tretinę pakuotę. Įmonė sutinka, kad laiku nedeklaruotas pakuotės kiekis ir, atitinkamai, mokesčio nesumokėjimas gali būti vertinami kaip mokesčio nuslėpimas, tačiau mano, kad mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui, būtent - mokesčio mokėtojo elgesio modelio - apmokestinamosios pakuotės kiekio nuslėpimo fakto konstatavimui, būtina taip pat nustatyti, jog mokesčių mokėtojas sąmoningai tyčia siekė konkretaus neteisėto rezultato – apmokestinamosios pakuotės kiekio nuslėpimo. Tokias aplinkybes, be laiku neatliktos pareigos deklaruoti apmokestinamosios pakuotės kiekius, patvirtintų apgaulingas apskaitos tvarkymas, apskaitos dokumentų klastojimas, trukdymas mokesčių administratoriui atlikti įstatyme nustatytas pareigas pan. Akcentuoja, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 25 d. nutartyje administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. ATP-94-498/2016 nurodė, kad įmonėje iš esmės apskaita vedama, tačiau rasta tik nežymūs neatitikimai, nutartyje taip pat pažymėta, kad H. L., būdamas UAB „Henda“ vadovu, rūpinosi ir kontroliavo kaip vedama pakuočių apskaita, o pažeidimą padarė klystant ir neteisingai interpretuojant pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus. Taigi, visos aplinkybės patvirtina, kad įmonė nesiekė tyčia nuslėpti į vidaus rinką išleistos pakuotės kiekio, todėl, pareiškėjo nuomone, neteisinga taikyti ekonominę sankciją, kuri yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimu. Atstovas taip pat mano, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų ir pažeidžia UAB „Henda“ teisę gintis dėl nepagrįstų mokesčių administratoriaus reikalavimų.
Atsakovo atstovės su pareiškėjos skundu nesutinka. Nurodė, kad Kauno RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyrius nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d. atliko UAB „Henda“ planinį patikrinimą, kurio tikslas - mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių ir pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas už 2010 m. - 2014 m. mokestinius laikotarpius. 2015 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Henda“ pateiktu pranešimu Nr. (MAKS)-D2-151 buvo nurodyta, kad pradėtas aplinkosauginių mokesčių apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo bei gamintojams ir importuotojams nustatytų reikalavimų vykdymo patikrinimas ir prašyta pateikti 2015 m. ir 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m. pakuočių apskaitos dokumentus (vadovo patvirtinta pakuočių apskaitos tvarka, prekinių vienetų (gaminių) pirminės, antrinės ir tretinės pakuočių sąrašus, pakuočių judėjimo registracijos žurnalą, pakuočių svėrimo aktus, pakuočių pirkimo dokumentus), UAB „Henda“ įsigyjamų bei parduodamų prekių (žaliavų, pagamintų produktų) buhalterinės apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, priėmimo - perdavimo aktus). Analizuojant 2010 m. - 2014 m. importuotos ir išleistos į vidaus rinką bei eksportuotos pakuotės apskaitą buvo nustatyta, kad UAB „Henda“ neapskaitė įsigytos tuščios pakuotės kiekių (tušti maišeliai, lipni juosta ir kt.), taip pat neteisingai vertino kai kuriems gaminiams pakuoti panaudotos plastikinės pakuotės rūšį pagal medžiagas, apskaitydama ją kaip polietilenterftalato (toliau - PET). Teigia, kad pakuotės svorio įvertinimo metodiką UAB „Henda“ turėjo parinkti taip, kad būtų nustatytas tikslus, faktinis į vidaus rinką tiektas apmokestinamosios pakuotės svoris, t. y. sudarytas patvirtintas prekinių vienetų sąrašas, apskaitoje nurodyti vidaus rinkai tiekti pirminių, antrinių/tretinių pakuočių svoriai. Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 4 dalį mokestis mokamas pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį tiektą vidaus rinkai apmokestinamosios pakuotės kiekį. Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 8 punkto nuostatas, mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis teisingumas tikrinamas lyginant pakuočių apskaitos ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai iki mokestinio patikrinimo pradžios, t. y. 2015 m. rugpjūčio 10 d., duomenis. Akcentuoja, kad patikrinimo metu išanalizavus pateiktus dokumentus, buvo nustatyta, jog neapskaityti gaminiams pakuoti įsigyti pakuotės kiekiai, taip pat netinkamai vertinti plastikiniai pakuotės kiekiai pagal pakuotės medžiagą. Nustačius, kad UAB „Henda“ netinkamai vedama apskaita, nustatyti neapskaityti ir deklaruoti mažesni apmokestinamųjų pakuočių kiekiai, 2010 m. - 2014 m. mokestinių laikotarpių iki patikrinimo pradžios UAB „Henda“ VMI deklaracijose pateikti kiekiai buvo įvertinti neteisingais, o nedeklaruoti kiekiai - neteisingai, netinkamai apskaitytais, nuslėptais. Pabrėžia, kad aiškindamas apmokestinamosios pakuotės nuslėpimo sampratą, įtvirtintą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkte, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo tikslas yra ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą, neviršyti nustatytų teršalų išmetimo į aplinką normatyvų, taip pat iš mokesčio kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti. Siekiami tikslai suponuoja būtinybę ypatingam teisiniam režimui, užtikrinančiam aplinkosaugos priemonių (mažinti aplinkos teršimą, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą), efektyvumą. Deklaravimas nustatyta tvarka ir terminais pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą yra pakankamas teisinis pagrindas taikyti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą mokesčio apskaičiavimo tvarką. Mokesčio nedeklaravimas reiškia kenksmingos veiklos masto ir su ja susijusių prievolių valstybei slėpimą, neviešinimą, o tai kelia didesnį pavojų įstatymu saugomiems interesams ir sąlygoja didesnių piniginių prievolių valstybei atsiradimą. Todėl šiuo atveju nuslėptas apmokestinamosios pakuotės kiekis yra visas apmokestinamosios pakuotės kiekis, kurį mokesčio mokėtojas išleido į vidaus rinką, bet įstatymo nustatyta tvarka nedeklaravo ir už kurį nesumokėjo mokesčio. Atsakovo atstovės remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika ir mano, kad deklaracijos nepateikimas ir mokesčio nesumokėjimas įstatyme nustatyta tvarka ir terminais kvalifikuotinas kaip apmokestinamosios pakuotės nuslėpimas. Taip pat teigia, kad nėra būtina nustatyti, jog mokesčių mokėtojas sąmoningai tyčia siekė konkretaus neteisėto rezultato - apmokestinamos pakuotės kiekio nuslėpimo, nes UAB „Henda“ teiginiai dėl tikslo nuslėpti apmokestinamos pakuotės kiekį neturėjimo, negali paneigti tos aplinkybės, jog kiekis buvo nuslėptas, dėl ko buvo pagrįstai apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu. Nurodo, kad mokestinio patikrinimo rezultatai buvo įforminti 2015 m. lapkričio 4 d. patikrinimo aktu Nr. MAKP-50, kuris buvo patvirtintas ginčijamu 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. S12-49. Patikrinimo metu pagrįstai nustatyta, kad UAB „Henda“ nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už atskirus mokestinius laikotarpius: 2011 m. - 0,406 t popierinės/kartoninės; 2014 m. -0,818 t plastikinės ir 3,61 t - popierinės/kartoninės ir pažeidė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 3 dalį, 8 straipsnio 4 dalį, 5 dalį, todėl vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi ir 9 straipsnio 4 dalies 3 punktu, Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 10 punktu, Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 12 punktu paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu už nuslėptą apmokestinamosios pakuotės kiekį - 3380 Eur (trys tūkstančiai trys šimtai aštuoniasdešimt eurų). Pabrėžia, jog UAB „Henda“ negalėjo taikyti nuo 2012 m. patvirtintos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 7 dalies nustatytos mokestinės lengvatos: nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis atleidžiami gamintojai ir importuotojai, per mokestinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantys ne daugiau kaip 0,5 tonos pakuočių ir tvarkantys pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitą aplinkos ministro nustatyta tvarka. Patikrinimo metu nustatyta, kad į vidaus rinką išleido daugiau kaip 0,5 t apmokestinamosios pakuotės: 2013 m. - 0,618t plastikinės ir 3,883t - popierinės/kartoninės, todėl galiojo prievolė valstybinei mokesčių inspekcijai teikti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaraciją (forma -FR0524) už 2013 m. mokestinį laikotarpį. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos departamento 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. S12-49 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 67-69).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo Įstatymas, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 „Dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo" (toliau - Taisyklės), Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. Dl-213 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo", Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. D1-307/1 K-132 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo". Šių teisės aktų tikslas (paskirtis) - ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą, taip pat iš mokesčio kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyrius 2015 m. rugpjūčio 10 d. pavedimo atlikti patikrinimą Nr. MAPV-9 pagrindu (b. l. 49, 50) nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d. atliko UAB „Henda“ planinį patikrinimą, kurio tikslas - mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių ir pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas už 2010 - 2014 metų mokestinius laikotarpius. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminti 2015 m. lapkričio 4 d. patikrinimo aktu Nr. MAKP-50 (b. l. 62-66), kuris buvo patvirtintas pareiškėjo ginčijamu 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. S12-49 (b. l. 67-69). Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Henda“ nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, todėl paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu už nuslėptą apmokestinamosios pakuotės kiekį - 3380 Eur (trys tūkstančiai trys šimtai aštuoniasdešimt eurų).
Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – MUATĮ) 1 str. 2 d. nustatyta, jog mokesčiu už aplinkos teršimą siekiama ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą, neviršyti nustatytų teršalų išmetimo į aplinką normatyvų, taip pat iš mokesčio kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti. Mokesčio už aplinkos teršimą tikslų įgyvendinimui yra būtina aiški, objektyvi ir pagrįsta mokesčių mokėjimo tvarka ir kontrolė. MUATĮ 3 str. 3 p. nustatyta, kad mokesčio už aplinkos teršimą objektas yra įstatymo 4 priedėlyje nurodyti gaminiai. Šio įstatymo 2 straipsnio 21 dalis ir Pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 19 dalis, 24 dalis nustato, kad tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai - pagamintos ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės atlygintinai arba neatlygintinai perleidimas bet kuriam kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje ar sunaudojimas gamintojo reikmėm arba įvežtų į Lietuvos Respublikos teritoriją pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės atlygintinai arba neatlygintinai perleidimas bet kuriam kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje ar sunaudojimas importuotojo reikmėms. Mokestį už aplinkos teršimą gaminių atliekomis moka gaminių gamintojai ir importuotojai (MUATĮ 4 str. 3 d.). Apmokestinamųjų gaminių apskaitą kontroliuoja ir mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą tikrina Aplinkos ministerija (MUATĮ 9 str. 1 d.). Nustačius, kad fiziniai ar juridiniai asmenys nedeklaravo tam tikro importuotų ar pagamintų apmokestinamųjų gaminių kiekio, t. y. jį nuslėpė, mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojamas taikant didesnį tarifą, - nuslėptą kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto MUATĮ 3 ar 4 priedėlyje, ir koeficiento 2 (MUATĮ 9 str. 4 d. 3 p.). Pagal MUATĮ 10 str. 4 d., nesumokėtas mokestis už aplinkos teršimą sumokamas arba išieškomas, delspinigiai skaičiuojami, permokėta mokesčio suma grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos tvarka reglamentuota Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 24 punkte. Apskaita turi būti vykdoma nustatyta tvarka ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius, pakuočių apskaitoje nurodant Taisyklių 24.1 – 24.7 punktuose įtvirtintus duomenis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad patikrinimo metu atsakovas nustatė neapskaitytus gaminiams pakuoti įsigytos pakuotės kiekius, netinkamai vertintus plastikinius pakuotės kiekius pagal pakuotės medžiagą. Konstatuota, kad UAB „Henda“ netinkamai vedama apskaita, neteisingai neapskaityti ir deklaruoti mažesni apmokestinamųjų pakuočių kiekiai. Todėl 2010 m. - 2014 m. mokestinių laikotarpių iki patikrinimo pradžios UAB „Henda“ VMI deklaracijose pateikti kiekiai įvertinti neteisingais, o nedeklaruoti kiekiai - neteisingai, netinkamai apskaitytais, nuslėptais.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas apmokestinamosios pakuotės nuslėpimo sampratą, įtvirtintą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkte, yra pažymėjęs, kad Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo tikslas yra ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą, neviršyti nustatytų teršalų išmetimo į aplinką normatyvų, taip pat iš mokesčio kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti. Siekiami tikslai suponuoja būtinybę ypatingam teisiniam režimui, užtikrinančiam aplinkosaugos priemonių (mažinti aplinkos teršimą, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą), efektyvumą. Deklaravimas nustatyta tvarka ir terminais pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą yra pakankamas teisinis pagrindas taikyti MUATĮ 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą mokesčio apskaičiavimo tvarką. Mokesčio nedeklaravimas reiškia kenksmingos veiklos masto ir su ja susijusių prievolių valstybei slėpimą, neviešinimą, o tai kelia didesnį pavojų įstatymu saugomiems interesams ir sąlygoja didesnių piniginių prievolių valstybei atsiradimą. Todėl šiuo atveju nuslėptas apmokestinamosios pakuotės kiekis yra visas apmokestinamosios pakuotės kiekis, kurį mokesčio mokėtojas išleido į vidaus rinką, bet įstatymo nustatyta tvarka nedeklaravo ir už kurį nesumokėjo mokesčio. Taigi, deklaracijos nepateikimas ir mokesčio nesumokėjimas įstatyme nustatyta tvarka ir terminais kvalifikuotas kaip apmokestinamosios pakuotės nuslėpimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7 - 928/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492 -1794/2014). Kaip pagrįstai nurodo atsakovas, dėl šios priežasties nėra būtina nustatyti, jog mokesčių mokėtojas sąmoningai tyčia siekė konkretaus neteisėto rezultato - apmokestinamos pakuotės kiekio nuslėpimo, nes UAB „Henda“ teiginiai dėl tikslo nuslėpti apmokestinamos pakuotės kiekį neturėjimo, negali paneigti tos aplinkybės, jog kiekis buvo nuslėptas, dėl ko buvo pagrįstai apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu.
UAB „Henda“ negalėjo taikyti nuo 2012 m. patvirtintos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 7 dalies nustatytos mokestinės lengvatos: nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis atleidžiami gamintojai ir importuotojai, per mokestinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantys ne daugiau kaip 0,5 tonos pakuočių ir tvarkantys pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitą aplinkos ministro nustatyta tvarka. Patikrinimo metu nustatyta (šios aplinkybės pareiškėjas neginčija), kad į vidaus rinką išleido daugiau kaip 0,5 t apmokestinamosios pakuotės: 2013 m. - 0,618 t plastikinės ir 3,883 t - popierinės/kartoninės. Todėl pareiškėjas turėjo prievolč valstybinei mokesčių inspekcijai teikti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaraciją (forma -FR0524) už 2013 m. mokestinį laikotarpį.
UAB „Henda“, kaip juridinis asmuo, veikiantis įmonės kodu 135495028 VĮ Registrų centre įregistruota nuo 1999 m. liepos 7 d. Prašymas dėl juridinio asmens pertvarkymo (iš individualios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę) VĮ Registrų centrui pateiktas 2012 m. kovo 19 d. UAB „Henda“ juridinio asmens kodas nesikeitė. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 91 straipsnio 5 dalimi ir 68 straipsniu pertvarkyto juridinio asmens mokestines prievoles bendra tvarka vykdo po pertvarkymo veikiantis juridinis asmuo. UAB „Henda“ nėra atleista nuo įsipareigojimų atsiradusių iki UAB „Henda“ pertvarkymo, dėl ko privalėjo apskaičiuoti, perskaičiuoti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už penkerius praėjusius kalendorinius metus. Dėl šios priežasties Kauno RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus specialistų 2010 m. - 2014 m. laikotarpių mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių ir pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo bei gamintojams ir importuotojams nustatytų reikalavimų vykdymo patikrinimas bendrovėje atliktas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų ir terminų.
Įmonei pritaikyta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 str. 3 d. įtvirtinta sankcija – už nuslėptą pakuotės kiekį – mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas didesniu tarifu, dauginant šį mokestį iš koeficiento 2.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas, kuris atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).
Pareiškėjo nuomone, neteisinga taikyti ekonominę sankciją, kuri yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimu, nes skaičiuojant teršalų kiekius padidintu tarifu, turi būti atsižvelgta į aplinkybes, kodėl nepateikta deklaracija už 2013 metus, į tai, kad bendrovė nesiekė tyčia nuslėpti mokesčio ir skaičiuojant mokesčio dydį padarė netyčines klaidas, taip pat įvertinti pasikeitusį bendrovės teisinį statusą. Kolegijos vertinimu, šios pareiškėjo įvardijamos aplinkybės, nėra itin svarbios ar ypatingos, į kurias atsižvelgiant galėtų būti mažinamas Įstatymo nustatytas mokestis padidintu tarifu. Kaip matyti, pareiškėjui buvo gerai žinomos bei suprantamos teršalų nuslėpimo (nedeklaravimo) pasekmės. Nagrinėjamu atveju imperatyvių teisės aktų reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas, negali būti vertinamas kaip mažareikšmis pažeidimas (LVAT 2012 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. A662-1563/2012). Pareiškėjo neteisėtas veikimas padarė žalą teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms, todėl taikomos finansinės pasekmės yra teisiškai pagrįstos, proporcingos ir teisingos. Mokesčio nedeklaravimas reiškia kenksmingos veiklos masto ir su ja susijusių prievolių valstybei slėpimą, neviešinimą, o tai kelia didesnį pavojų įstatymu saugomiems interesams ir sąlygoja didesnių piniginių prievolių valstybei atsiradimą. Pabrėžtina ir tai, kad mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių yra pažeidžiamas viešasis interesas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nerūpestingai, neapdairiai ir nesąžiningai. Tokiu būdu, be kita ko, pažeidžiamas mokesčių mokėtojų lygybės principas, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, įrodančių, jog taikyta sankcija bendrovei yra nepakeliama, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas apmokestintas neteisingai.
Atstovas taip pat mano, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų. Vertinant sprendimo atitikimą Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pagal šio straipsnio 2 dalį individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, taip pat yra nurodęs, jog šio straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai.
Atsakovas savo sprendime aiškiai nurodė jo teisinį ir faktinį pagrindus. Ginčijamas atsakovo sprendimas pakankamai aiškus, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame nurodyta jo apskundimo tvarka, kuria pareiškėjas pasinaudojo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas, priimdamas šį sprendimą, nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
Apibendrinus aukščiau išdėstytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.