Vilniaus apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-11-30 preliminariu sprendimu ieškovo reikalavimus tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo ieškovui 6050 Lt skolos, 6 proc. dydžio procesines palūkanas, 91 Lt žyminio mokesčio ir 1815 Lt už advokato paslaugas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-02-03 galutiniu sprendimu 2010-11-30 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog su ieškovu konkliudentiniais veiksmais pakeitė Tarpininkavimo sutarties sąlygas, dėl ko jis galėjo už suteiktas paslaugas sumokėti žymiai vėliau negu pagal sutarties reikalavimus. Anot teismo, atsakovas taip pat neįrodė, kad šalys žodžiu susitarė, jog užmokestis ieškovui priklausys nuo nuomininko nemokumo. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų paneigiančių liudytojo P. K. parodymus, kad kaina už suteiktas paslaugas buvo atsakovo prašymu išskaidyta į dvi dalis ir atsakovas neprašė sumažinti kainos už suteiktas paslaugas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad šalys 2010-03-15 sudarė Tarpininkavimo paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomininkų paieškos paslaugą, o apeliantas už suteiktas paslaugas atsiskaityti (b. l. 7-8). Šalys susitarė, kad tarpininkavimo paslaugos bus laikomos suteiktos ir ieškovas įgis teisę į atlyginimą, kai suras nuomininką ir pastarasis pasirašys negyvenamosios patalpos nuomos sutartį Tarpininkavimo paslaugų sutarties galiojimo metu, t.y. iki 2010-04-15. Ieškovui už suteiktas paslaugas mokėtinas atlyginimas buvo apibrėžtas kaip lygus vieno mėnesio nuomos mokesčiui plius PVM faktinės patalpų nuomos kainos dydžiui (8.1. punktas). 2010-04-12 ieškovo vadovas pasirašė paslaugų perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo patvirtino, kad ieškovas laiku ir kokybiškai suteikė paslaugas pagal Tarpininkavimo sutartį (b. l. 10). Tuo pagrindu ieškovas 2010-05-25 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą 3025 Lt sumai, o 2010-10-14 išankstinę sąskaitą 3025 Lt sumai (b. l. 11-12).

Žemesnės instancijos teismas

Konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas; teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovaujasi, be kita ko, sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193–6.195 str., taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotomis taisyklėmis (CPK 4 str.). CK 6.193 str. įtvirtintos tokios pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2011; ir kt.). Kasacinis teismas akcentuoja tai, kad teismai, vertindami ir aiškindami sutartis, kilus ginčui dėl sutarties sąlygų reikšmės, visada turi nustatyti tikruosius sandoryje dalyvaujančių civilinių teisinių santykių subjektų ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti konkrečią sutartį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar ginčo šalys iš tiesų buvo susitariusios pakeisti Tarpininkavimo paslaugų 8.1. punkte nustatytą atsiskaitymo už paslaugas tvarką ir tokio susitarimo laikėsi.

Tarpininkavimo paslaugų 9.2. punkte nurodyta, kad sutartis gali būti keičiama tik raštišku šalių susitarimu, kuris turėtų būti pridedamas prie sutarties. Taigi lingvistinis Tarpininkavimo sutarties nuostatų aiškinimas vienareikšmiškai leidžia teigti, kad sutartyje nustatyta atsiskaitymo už paslaugas tvarka formaliai galėjo būti keičiama tik esant sutarties šalių rašytiniam susitarimui. Vis dėl to esminę reikšmę analizuojant sutarties sąlygų turinį turi subjektyvusis kriterijus, t.y. sutarties šalių valia. Įstatyme nustatyta, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose asmens valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma, taip pat asmens gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 str. 1, 2 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti tikėtinai pagrįstą išvadą, jog ginčo šalys įstatymo leidžiama forma būtų išreiškusios valią pakeisti Tarpininkavimo paslaugų sutartyje nustatytą atsiskaitymo tvarką taip, kad apelianto mokama kaina už suteiktas paslaugas priklausytų nuo ieškovo surasto nuomininko įsipareigojimų apeliantui pagal 2012-04-06 sudarytą nuomos sutartį (b. l. 52) vykdymą. Minėta išvada darytina, kadangi, pirma, Tarpininkavimo paslaugų sutartyje aiškiai nurodyta, kad sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik raštu, antra, liudytojas P. K. (ieškovo atstovas) tvirtino, jog mokėjimas už suteiktas paslaugas buvo išskaidytas į dvi dalis apelianto prašymu (b. l. 66), trečia, apeliantas neapmokėjo nei vienos iš ieškovo išrašytų sąskaitų. Faktas, jog apelianto netenkino galutinis ieškovo suteiktų paslaugų rezultatas – surastas nuomininkas tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų apeliantui, neturi reikšmės apelianto pareigos atsiskaityti su ieškovu vykdymui, kadangi nenustatyta, jog tarp šalių būtų buvęs susitarimas, kuriuo paslaugų kaina būtų diferencijuojama priklausomai nuo surasto nuomininko įsipareigojimų vykdymo. Pirmos instancijos teismui tinkamai įvertinus šalių sutartinių santykių pobūdį, ieškinys buvo patenkintas pagrįstai.

Atmestini ir apelianto argumentai, kad pirmos instancijos teismas priteisė nepagrįstai dideles ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad ieškovui advokatas parengė ieškinį (b. l. 1-5), ieškovo interesus teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 5 val. 45 min. (b. l. 37-40, 43-48, 60-77), atstovavo advokato padėjėja. Pagal CPK 98 str. 2 d. šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.2. papunktį už advokato parengtą ieškinį rekomenduojama priteisti sumą ne didesnę kaip 3 minimalūs mėnesiniai atlyginimai, pagal Rekomendacijų 8.18 papunktį už vieną atstovavimo teisme valandą ne daugiau kaip 0,15 minimalaus mėnesinio atlyginimo dalį. Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. Rekomendacijų 8 punkte ir jo papunkčiuose nurodyto maksimalaus dydžio. Kadangi pagal Vyriausybės 2007-12-17 nutarimą Nr. 1368 skundžiamo sprendimo priėmimo minimalus mėnesinis atlyginimas buvo 800 Lt, matyti, kad pirmos instancijos teismas priteisdamas ieškovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neviršijo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių. Pagal Rekomendacijų 2 p. nustatant priteistino užmokesčio už tiekiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduoja atsižvelgti į rekomendacijų 8 p. nurodytus maksimalius dydžius ir tokius kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių paslaugų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Taipogi tokiais atvejais būtina atsižvelgti į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų reikalavimus. Nors ginčas nėra sudėtingas, nebuvo reikalingas kompleksinių teisinių paslaugų suteikimas, tačiau mažinti apylinkės teismo priteisto išlaidų, patirtų užmokesčio advokatui ir advokato padėjėjai apmokėjimo forma, atlyginimo nėra pagrindo, nes teismas bet kuriuo atveju priteisė tik dalį ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.