Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-04-21 · Civilinė byla Nr. 2-1183/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-21
Bylos Nr.
2-1183/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo konsultacijos“
Atsakovas
Kauno energija
Trečiasis asmuo
Viešųjų pirkimų tarnyba Skolų valdymo konsultacijos
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1183/2011Procesinio sprendimo kategorija:110.4.;(S)Civilinė byla Nr.2-269/2011
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo konsultacijos“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1742-260/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo konsultacijos“ ieškinį, atsakovui akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl viešojo konkurso sąlygų pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pakeisti AB „Kauno energija“ paskelbto Skolų išieškojimo iš fizinių asmenų paslaugų pirkimo konkurso, pirkimo Nr. 98462, 2 lentelės „Ekonominio, finansinio, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 10 punktą, nustatant tokį kvalifikacinį reikalavimą: „tiekėjas per pastaruosius 3 (tris) metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 (tris) metus) sėkmingai įvykdė (ar šiuo metu vykdo) skolų išieškojimo iš fizinių asmenų paslaugų teikimo sutartį ar sutartis, pagal kurią ar kurias administruotų skolų suma buvo ne mažesnė kaip 9 (devyni) mln. Lt, o išieškotų skolų suma buvo ne mažesnė kaip 2 (du) mln. Lt. Tiekėjas, ketinantis pateikti pasiūlymą abiems pirkimo dalims, turi būti sėkmingai įvykdęs išieškojimo iš fizinių asmenų paslaugų teikimo sutartį ar sutartis, pagal kurią ar kurias administruotų skolų suma buvo ne mažesnė kaip 18 (aštuoniolika) mln. Lt, o išieškotų skolų suma buvo ne mažesnė kaip 4 (keturi) mln. Lt. Šį reikalavimą pagrindžiantys dokumentai yra „ Tiekėjo per pastaruosius 3 (tris) metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 (tris) metus) įvykdytų sutarčių sąrašas, nurodant paslaugų gavėją, sutarties objektą, sutarties sudarymo vietą, bendrą perduotų administruoti skolų sumą ir išieškotų skolų sumą. Taip pat pateikti paslaugų gavėjų išduotas pažymas, liudijančias apie šias sėkmingai įvykdytas sutartis.

Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti AB „Kauno energija“ paskelbto Skolų išieškojimo iš fizinių asmenų paslaugų pirkimo konkurso, pirkimo Nr. 98462, procedūras, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovo nuomone, nesustabdžius konkurso procedūrų bei priėmus ieškovui palankų sprendimą, konkursas jau būtų įvykęs ir galimai būtų jau sudaryta viešojo pirkimo sutartis, kuriame ieškovas dėl neatitikimo minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams dalyvauti negali.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 18 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino - sustabdė atsakovo AB „Kauno energija“ paskelbto Skolų išieškojimo iš fizinių asmenų paslaugų pirkimo konkurso, pirkimo Nr.98462, procedūras, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių leido vykdyti skubiai.

Šalies argumentai

Atsakovas AB „Kauno energija“ atskiruoju skundu prašė Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atmesti. Taip pat prašė užtikrinti 602 640 Lt nuostolius, galinčius atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas nurodė, kad ieškinyje pareikštas reikalavimas yra sietinas su perkančiosios organizacijos diskrecijos teise nustatyti minimalius kvalifikacinius reikalavimus konkurse, todėl teismas negali priimti sprendimo, kurio pagrindu būtų atliekami išimtinai, perkančiajai organizacijai priskiriami veiksmai. Be to, sustabdžius skolų išieškojimo iš fizinių asmenų paslaugos pirkimo procedūras, pirkimas būtų atidėtas ilgam laikui, o tai atsakovui būtų ekonomiškai nenaudinga. Delsimas išieškoti skolas iš skolininkų blogina įmonės finansinę padėtį, nes ji priversta stabdyti investicijas, remontus iš nuosavų lėšų, yra priversta skolintis, o dėl palūkanų už paskolintų lėšų naudojimą, turi mokėti palūkanas. Atsakovui laiku negaunant planuotų lėšų išieškant skolas, trūkstant apyvartinių lėšų, gali iškilti grėsmė tinkamai vykdyti pagrindinę atsakovo veiklą - tiekti šilumą Kauno miesto ir rajono gyventojams. Atsakovui negaunant pakankamai įplaukų, gali kilti sunkumų laiku atsiskaityti ir su kuro tiekėjais ir UAB „Kauno termofikacijos elektrine“, t. y. šilumos gamintoju už į tinklus patiektą šilumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 31 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetė. Nurodė, jog šiuo atveju yra ekonomiškai netikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tokių priemonių taikymas taikymo neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, bei gali pažeisti viešąjį interesą. Panaikinęs laikinąsias apsaugos priemones, teismas padarė išvadą, jog nebėra pagrindo svarstyti atsakovo prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nesustabdžius viešojo pirkimo procedūrų, išliktų grėsmė, jog viešajam pirkimui pasibaigus pirkimo sutarties sudarymu, tiekėjas, pažeistas teises ginantis teisme, prarastų galimybę su perkančiąja organizacija sudaryti šią sutartį. Taip pat išliktų grėsmė, jog pirkimo sutartis galėtų būti sudaryta su tiekėju, kurio pateiktas pasiūlymas nebūtų ekonomiškai naudingiausias ar neatitiktų kitų svarbių kreterijų. Apelianto nuomone, nesustabdžius atsakovo vykdomų pirkimo procedūrų, nėra galimybės pasiekti viešųjų pirkimų tikslo – racionaliai naudojant lėšas sudaryti pirkimo sutartį. Didesnė nauda bus pasiekta taikant laikinąsias apsaugos priemones, nei jų netaikant. Nesustabžius atsakovo vykdomų pirkimo procedūrų, būtų sudarytos galimybės atsakovui toliau vykdyti galimai neskaidrų konkursą, dirbtinai riboti konkurenciją, galimai proteguoti tam tikrus tiekėjus, kurie atsakovo skelbiamus konkursus laimi nuo 2003 metų.

2. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, konkursas vyks toliau ir iki bylos išnagrinėjimo pabaigos bus sudaryta viešojo pirkimo sutartis, o ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, teks inicijuoti naujus ginčus, ginčyti viešojo pirkimo sutartį, prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti sutarties vykdymą. Tai neabejotinai labiau užvilkins skolų išieškojimą iš fizinių asmenų.

3. Ieškovo nuomone, atsakovo nurodyti nuostoliai dėl pirkimo procedūrų sustabdymo yra deklaratyvūs. Atsakovas nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog patirs atskirąjame skunde nurodytus nuostolius. Atsakovas nurodo, jog dėl konkurso procedūrų sustabdymo negaus planuotų įplaukų, tačiau nenurodė, kokios tos planuotos įplaukos, kada jas buvo planuojama gauti ir kaip jos įtakotų atsakovo finansinę padėtį. Ieškovo nuomone, atsakovas neįrodė, kad tarp konkurso procedūrų sustabdymo ir jo nurodomų galimų nuostolių yra priežastinis ryšys.

4. Šioje byloje buvo pažeistos CPK 113 straipsnio 1,2 dalys, įpareigojančios pateikti procesinių dokumentų priedų tokį skaičių, kad po vieną tektų priešingai šaliai, šiuo atveju ieškovui. Tokiu būdu buvo pažeista ieškovo teisė į teisminę gynybą, lygiateisiškumo principas.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Kauno energija“ pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo nuomone, didesnė nauda bus pasiekta taikant laikinąsias apsaugos prienones, nei jų netaikant, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog pagrįstu šiuos savo argumentus. Ieškovo tikslas yra vilkinti viešojo pirkimo procedūras. Atsakovo nuomone, ieškovas neturi galimybės pateikti pasiūlymo, todėl ieškiniu siekia apginti trečiojo asmens (antstolio) tariamai pažeistas teises dalyvauti konkurse.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straispnio 1 dalis). CPK 145 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių rūšių sąrašas, sudarantis teismui galimybę imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas) LR Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) yra numatytas viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas, kuris taikytinas, kai perkančioji organizacija gauna tiekėjo pretenziją arba teismui pateikiamas tiekėjo ieškinys (VPĮ 93 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Konkurso procedūrų sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra tiekėjo interesų gynimo priemonė, taikytina pareiškus teisme ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, kol nėra pasibaigęs viešasis pirkimas, t. y. kol nesudaryta pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nenustatytas projekto konkurso laimėtojas (VPĮ 7 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovas teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti AB „Kauno energija“ paskelbto Skolų išieškojimo iš fizinių asmenų paslaugų pirkimo konkurso, pirkimo Nr. 98462, procedūras. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi panaikino 2011 m. sausio 18 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones motyvuodamas tuo, jog šiuo atveju netikslinga yra taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tokių priemonių taikymo neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, bei gali pažeisti viešąjį interesą.

Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti, ar jų taikymas nepažeis kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų labiau nei būtina apsaugoti pareiškėjo (tiekėjo) teisėtiems interesams teisminėje jų gynyboje, ar bus pasiekta didesnė nauda jų nepritaikius, negu pritaikius, ir ar laikinosios apsaugos priemonės neprieštaraus viešajam interesui. Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tokių priemonių taikymas pažeistų arba pažeidžia viešąjį interesą. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju atsakovas AB „Kauno energija“ vykdo viešąjį pirkimą - Skolų išieškojimo iš fizinių asmenų paslaugų pirkimą. Atsakovo veikla apima šilumos ir karšto vandens tiekimą bei šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūrą Kauno mieste bei Kauno rajone. Vadovaujantis byloje pateiktais duomenimis, šilumos vartotojų – gyventojų įsiskolinimas už patiektą šilumą 2010-12-31 dienai sudarė 30 328 480 Lt (b.l.18), o skolininkų (fizinių asmenų) skaičius sudarė 20 000 ir nuolata auga. 2010-12-31 bendras vartotojų įsiskolinimas AB „Kauno energija“ 2010-12-31 dienai sudarė 46 895 710 Lt. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas tiekdamas šilumos energiją, negauna didžiosios dalies pajamų, todėl akivaizdu, jog didžiuliai paslaugų gavėjų įsiskolinimai apsunkina ir galimai riboja atsakovo veiklą, o siekdamas užtikrinti tinkamą šilumos tiekimą atsakovas yra priverstas naudotis kredito įstaigų teikiamomis paskolomis. Vidutinės metinės palūkanos, kurias atsakovas sumoka kredito įstaigoms už trumpalaikius finansinius instrumentus – kredito limito paskolą, overdraftą ir faktoringą, 2010 metais sudarė 4,05 procentus. Iš šių aplinkybių matyti, jog atsakovas dėl didelių įsiskolinimų patiria nuostolius. Tuo tarpu patenkinus atskirąjį sundą ir sustabdžius skolų išieškojimo iš fizinių asmenų paslaugų pirkimą, skolų išieškojimo procesas nusikeltų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, ir tokiu būdu atsakovo nuostoliai tik augtų. Vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-96 (Žin. 2009 m., Nr.92-3959), 2009-07-08 patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos 80.1.5 punktu, palūkanų sąnaudų už paskolas dalis įskaičiuojama ir į šilumos kainą. Taigi, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovo argumentus, jog sustabdytas skolų išieškojimo iš fizinių asmenų paslaugų pirkimas, t. y. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (nors ir tam tikrą laiką), atsižvelgiant į didelę susidariusių įsiskolinimų sumą, gali įtakoti tam tikro regiono šilumos kainą ir tokiu būdu pažeisti šio regiono vartotojų interesus, o tuo pačiu ir viešąjį interesą. Taigi, pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog šiuo atveju atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones bus pasiekta didesnė nauda, nei jas pritaikius.

Apelianto nuomone, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, viešasis konkursas vyks toliau ir iki bylos išnagrinėjimo pabaigos bus sudaryta viešojo pirkimo sutartis, o ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju teks inicijuoti naujus ginčus, ginčyti viešojo pirkimo sutartį, prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti sutarties vykdymą, o tai neabejotinai labiau užvilkins skolų išieškojimą iš fizinių asmenų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

Patenkinus ieškovo reikalavimą ir panaikinus atsakovo sprendimus dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo, teismas ex ofificio turėtų spręsti klausimą dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir taikyti sandorio negaliojimo padarinius. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 12 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 2-1722/2010 yra pasisakęs, kad VPĮ 951 straipsnyje numatyta galimybė teismui, nagrinėjant viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumą, ex officio pirkimo sutartį pripažinti negaliojančia. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009 m. liepos 31 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009 yra konstatavęs, jog teismas, nustatęs, kad viešojo konkurso organizavimo bei vykdymo metu buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamai teisinius padarinius, neatsižvelgiant į bylos dalyvių reikalavimus. Taigi, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas dėl naujų ginčų inicijavimo, gali pasunkėti, ar užvilkinti skolų išieškojimą iš fizinių asmenų. Atitinkamai atmetamas apelianto argumentas, jog nesustabdžius skolų išieškojimo iš fizinių asmenų paslaugų pirkimo, apeliantas prarastų galimybę su perkančiąja organizacija sudaryti šią sutartį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra vertinami kitų tiekėjų pasiūlymai, kvalifikacija ar perkančiosios organizcijos nustatytos viešojo konkurso sąlygos, nes šiuo atveju nėra sprendžiama byla iš esmės, todėl teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, jog nesustabdžius atsakovo vykdomų pirkimo procedūrų, nebus pasiekti viešųjų pirkimų tikslai – racionaliai naudojant lėšas sudaryti skolų išieškojimo pirkimo sutartį, ar, kad bus galimybė atsakovui toliau vykdyti galimai neskaidrų konkursą, dirbtinai riboti konkurenciją, ar galimai proteguoti tam tikrus tiekėjus.

Kiti atskirąjame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirąjame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo ( CPK 329 straipsnis 1 dalis, 330, 338 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Vytas MiliusMarytė MitkuvienėGintaras Pečiulis