Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-10-19 · Civilinė byla Nr. e2S-587-589/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-19
Bylos Nr.
e2S-587-589/2021
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04444-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Dambrauskaitė
Pareiškėjas
M. R.
Suinteresuotas asmuo
D. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-587-589/2021Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04444-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.14; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9656-940/2019 pagal pareiškėjo M. R. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo suinteresuotam asmeniui D. R., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas M. R. prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 1 punkto sąlygų, patvirtintų Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9656-940/2019, nevykdymo. Taip pat prašė teismo nustatyti atskaitos tašką, nuo kurio būtų skaičiuojamas taikos sutartyje neapibrėžtai įvardintas terminas „kas tris savaites”.

2. Pareiškėjas nurodė, kad taikos sutarties 1 punkto sąlygų vykdymas yra neįmanomas dėl D. R. nuolatių manipuliacijų, papildomų sąlygų kėlimo, užklausų ignoravimo ir bandymo trukdyti pasimatyti su vaiku teismo nustatyta tvarka. Paaiškino, kad vaiko motinai trukdant pasimatyti su vaiku, turėdamas išduotą vykdomąjį raštą, jis galėtų kreiptis į antstolį dėl įstatyme numatytų priemonių taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pareiškėjo M. R. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė bei priteisė iš pareiškėjo M. R. suinteresuotam asmeniui D. R. 200 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nurodė, kad priverstinis vykdymo procesas pradedamas tik tuomet, kai teismui pateikti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog skolininkas geranoriškai nevykdo teismo sprendimo ar nutarties. Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Byloje pateikti duomenys patvirtina priešingai, kad dalis susitikimų neįvyko paties pareiškėjo inciatyva, nesant tam objektyvių priežasčių. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytą pagrindą spręsti, kad vaiko motina sudaro jam kokias nors kliūtis bendrauti su dukra ir ją pasiimti iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos. Aplinkybė, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, pati savaime negali būti vertinama kaip D. R. sudaromos kliūtys ir trukdymas pareiškėjui bendrauti su dukra.

5. Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašyme nurodytos priežastys, byloje pateikti įrodymai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra nevykdoma taikos sutarties dalis dėl suinteresuoto asmens D. R. kaltės, bei šiuo atveju nesudaro teisinio pagrindo išduoti vykdomąjį raštą pagal pareiškėjo prašymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. R. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – išduoti vykdomąjį raštą, o atskirojo skundo netenkinus, prašo pakeisti nutarties dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos suinteresuoto asmens D. R. naudai.

7. Apeliantas nurodo, kad vaiko pasiėmimo klausimas yra sprendžiamas jau kelis metus. Pažymi, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. tariantis dėl susitikimo su vaiku, suinteresuotas asmuo D. R. pareiškė „sumokėk, ką žadėjai ir toliau bendrausime, kaip bendravę. Kitu atveju, kol nebus teismo nutarties dėl bendravimo grafiko, prašau mūsų neterorizuoti“. Suinteresuotas asmuo šia žinute reiškė apeliantui ultimatumą, kuriuo jis turi apmokėti privataus darželio sąskaitą, nors buvo informuotas apie tai, jog už minėtą darželį apeliantas nebemokės ir buvo prašyta susirasti valstybinį darželį suinteresuotam asmeniui patogioje vietoje (duomenys neskelbtini). Apelianto teigimu, iš paskui vykusių susirašinėjimų matoma, kad suinteresuotas asmuo nebenori leisti apeliantui matytis su vaiku be apribojimų, nes jai netinka, kad vaikas bus „tampomas“ per skirtingus darželius, kurie nėra vieno darželio filialai, ir pareiškia apeliantui, neva nuo šiol su vaiku jam bus leidžiama matytis tik savaitgaliais.

8. Apeliantas kaip įrodymą, kad pagal teismo nustatytą grafiką jam priklausantį savaitgalį negalėjo pasimatyti su vaiku, pateikia susirašinėjimą su suinteresuotu asmeniu, vykusį 2020 m. liepos 9-23 d. Taip pat kaip pavyzdį pateikia paskutinio susirašinėjimo su suinteresuotu asmeniu fragmentą, vykusį 2021 m. birželio 14 d.-liepos 10 d.

Atsiliepimas

9. Suinteresuotas asmuo D. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

10. Nurodo, kad pateikti atskirojo skundo argumentai ir pridėti dokumentai nėra susiję su nagrinėjamu klausimu dėl teismo nutarties nevykdymo. Atskirąjame skunde nepateikta nei vieno argumento, kurio pagrindu galima konstatuoti, jog suinteresuotas asmuo nevykdo teismo sprendimo. Pažymi, kad apeliantas, ir toliau vykstant šiam teisminiam procesui, neprašė pasimatyti su dukra, nerodė jokio noro ar iniciatyvos su dukra susitikti, nepaskambino vaikui, nesidomėjo vaiku ir tuo pačiu pats sąmoningai nevykdė teismo nutarties dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo M. R. prašymas išduoti vykdomojo raštą dėl teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirąjame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Vykdomojo rašto dėl teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymo išdavimo klausimas sprendžiamas pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą. Pagal bendrą tvarką, prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl nevykdomos taikos sutarties teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, jei teismas pripažįsta esant būtina, toks prašymas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

14. Pažymėtina, kad rašytinis bylos nagrinėjimas yra bendrosios civilinio proceso taisyklės, jog teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, išimtis (CPK 153 straipsnio 1 dalis). Todėl įgyvendindamas diskrecijos teisę dėl to, kokia forma nagrinėti bylą (žodine ar rašytine), teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių santykių pobūdį, prievolės pažeidimo aplinkybes, ir kt.), atsižvelgti į šių formų prigimtį ir tikslus, vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti vieno iš pagrindinių civilinio proceso principų – įstatymu garantuojamą žodinį bylos nagrinėjimą (CPK 153 straipsnio 3 dalis).

15. CPK 646 straipsnyje numatytu atveju teismui suteikta teisė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, kuri turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 12, 13 ir 17 straipsniai). Esant įrodymų nepakankamumui, o taip pat prieštaringiems ir neišsamiems įrodymams, teismas turi bylos aplinkybes tirti iš esmės, o ne formaliai. Šeimos bylose, kuriose teismui taikoma didesnė aktyvumo pareiga, gali būti reikalaujama įrodymų, kurie pašalintų byloje esančių įrodymų fragmentiškumą, prieštaringumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus arba bylos aplinkybių neaiškumą, trukdančius teismui apsispręsti ir išnagrinėti bylą (prašymą) iš esmės.

16. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi patvirtino M. R. ir D. R. sudarytą taikos sutartį, kurios 1 punktu buvo pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-8528-637/2019, patvirtintos 2019 m. liepos 12 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.4 punktas, ir nustatyta M. R. bendravimo su dukra U. R. tvarka, pagal kurią M. R. bendrauja su nepilnamete dukra U. R. kas trečią savaitgalį, pasiimdamas dukrą penktadienį nuo 16.00 val. iki 17.00 val. iš dukros lankomos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, o dukrai pradėjus lankyti mokyklą iš gyvenamosios vietos, ir grąžina dukrą U. R. motinai D. R. to paties savaitgalio sekmadienį, laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 17.00 val., pristatant dukrą asmeniškai į jos gyvenamąją vietą. Minėta nutartis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 28 d. M. R. 2021 m. liepos 21 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 1 punkto sąlygų, patvirtintų Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi, nevykdymo. Pareiškėjas taip pat prašė teismo nustatyti atskaitos tašką, nuo kurios būtų skaičiuojamas taikos sutartyje neapibrėžtai įvardintas terminas „kas tris savaites”. Pirmosios instancijos teismas, prašymą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, skundžiama nutartimi atsisakė išduoti vykdomąjį raštą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas neįrodė, jog D. R. sudaro kliūtis bendrauti su dukra ir ją pasiimti iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos.

17. Kaip matyti iš byloje pateiktų procesinių dokumentų, apeliantas M. R. iš esmės savo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo motyvavo teigdamas, kad taikos sutarties 1 punkto sąlygų vykdymas yra neįmanomas dėl D. R. nuolatinių manipuliacijų, papildomų sąlygų kėlimo, užklausų ignoravimo ir bandymo trukdyti pasimatyti su vaiku teismo nustatyta tvarka. Tačiau prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo apeliantas nenurodė konkrečių atvejų, kada, jo manymu, D. R. darė kliūtis bendrauti su dukra pagal taikos sutarties 1 punkto sąlygas, ir neteikė jokių įrodymų suformuluotam prašymui pagrįsti. Taigi, apelianto prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo nebuvo pakankamai detalus, jis buvo bendro pobūdžio, formalus, deklaratyvus, tačiau pirmosios instancijos teismas nepasiūlė apeliantui pateikti papildomus paaiškinimus, rašytinius įrodymus suformuluotam prašymui pagrįsti, neskyrė žodinio prašymo nagrinėjimo ir pan.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto prašymo išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymo išsprendimas rašytinio proceso tvarka sutrukdė pirmosios instancijos teismui nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes. Byloje dėl pasirinktos rašytinio proceso formos nebuvo tinkamai ištirtos aplinkybės dėl apelianto nurodomo negalėjimo ar negalėjimo tinkamai susitikti ir pabendrauti su savo dukra, kaip tą numato taikos sutarties 1 punkto sąlygos (CPK 185 straipsnis). Iš pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, jog šalys negeba spręsti iškilusių problemų savitarpio nuolaidų būtu, nesiekia bendradarbiauti ir objektyviai atsirandančius nukrypimus nuo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos spręsti taikiai ir geranoriškai, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir aiškintis faktines bei teisines aplinkybes, įsitikinti dėl vykdomojo rašto išdavimo būtinumo (ne)egzistavimo, nes klausimas susijęs išimtinai su nepilnamečio vaiko interesais. Įvertinęs bylos medžiagą ir ginčo pobūdį (ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aplinkybė, kad byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nesiekiant apibrėžti nagrinėjamo prašymo dalyką, pašalinti įrodymų nepakankamumą, galėjo turėti reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Be to, liko neišspręstas apelianto prašymas teismo nustatyti atskaitos tašką, nuo kurio būtų skaičiuojamas taikos sutartyje įvardintas terminas „kas tris savaites”.

19. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo M. R. prašymo išduoti vykdomąjį raštą, nesiaiškino faktinių aplinkybių, nepareikalavo pareiškėjo paaiškinimų ir įrodymų, jų netyrė ir nevertino, taip pat savo padarytų išvadų nepagrindė bei nenurodė aplinkybių, kurios lėmė tokias išvadas, t. y. tinkamai nemotyvavo nutarties, neišsprendė visų prašyme suformuluotų reikalavimų, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o padarytus procesinius pažeidimus galima pašalinti tik nagrinėjant pareiškėjo prašymą iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nebuvo atskleistos visos bylos aplinkybės dėl taikos sutarties 1 punkto sąlygų (ne)vykdymo, t. y. neatskleista bylos esmė, o pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kuriomis remiantis buvo priimta skundžiama nutartis, negali būti laikomos tinkamai motyvuotomis, pagal turimus įrodymus apeliacinės instancijos teismas negali tinkamai išnagrinėti prašymo, todėl konstatuotina esant pagrindui panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

20. Kadangi skundžiama teismo nutartis panaikinama ir apeliacinės instancijos teisme klausimas nėra išspręstas iš esmės, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas išspręsti pirmosios instancijos teismui.

21. Šalys su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į jį pateikė naujų įrodymų. Kadangi klausimo išsprendimas perduodamas nagrinėti pakartotinai, apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo M. R. 2021 m. liepos 22 d. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė