Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka administracinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. V. dėl turtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš skundo ir pridėtų prie jo dokumentų matyti, kad 2011-03-23 Panevėžyje Pušaloto g. ties pastatu Nr. 231 automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam S. V., įvažiavus į duobę, buvo apgadinta transporto priemonė. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2011-04-08 nutarime konstatuota, kad automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja S. V. Kelių eismo taisyklių nepažeidė, duobė nebuvo pažymėta, pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Dėl automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo buvo padaryta 3445,47 Lt žala. Kadangi automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas sudarius transporto priemonių draudimo sutartį, draudėjai AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 3445,47 Lt dydžio draudimo išmoką. Pareiškėjas AB ,,Lietuvos draudimas“ Panevėžio miesto savivaldybei 2011-06-08 pateikė pretenziją, prašydamas atlyginti draudimo bendrovės turėtas išlaidas, tačiau Panevėžio miesto savivaldybės 2011-06-16 raštu Nr. 19-4.26-1127 buvo nuspręsta pretenzijos netenkinti, kadangi Panevėžio miesto savivaldybės administracija nemano esanti atsakinga dėl įvykio metu padarytos žalos.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniams teismams priskirtinos nagrinėti bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. ABTĮ 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis: kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis ) byloje vyrauja.

Konkrečiu atveju S. V., vairuodama automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-23 Panevėžyje Pušaloto g. važiuojamojoje dalyje įvažiavo į duobę dėl ko buvo apgadintas automobilis. Tarp S. V. ir AB ,,Lietuvos draudimas“ esant sudarytai minėtos transporto priemonės draudimo sutarčiai, pareiškėjas išmokėjo draudėjai S. V. draudimo išmoką - 3445,47 Lt. Remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.1015 straipsnio nuostata, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, ko ir siekia pareiškėjas AB ,,Lietuvos draudimas“, kreipdamasis skundu į teismą.

Taigi daroma išvada, kad ginčas kilo dėl žalos, atsiradusios eismo įvykio metu, kai trečiojo suinteresuoto asmens vairuotas automobilis įvažiavo į kelyje esančią duobę ir buvo apgadintas, atlyginimo. Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Civilinio kodekso 6.266 straipsnis reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl statinių, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Ginčai dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti teismingumo byloje Nr. T-38/2014, siekdama suvienodinti bylų, susijusių su dėl kelio trūkumų atsiradusios žalos atlyginimu, rūšinio teismingumo praktiką, pagal kurią ginčus dėl savivaldybės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių trūkumų, nagrinėja tiek bendrosios kompetencijos teismai, taikydami Civilinio kodekso 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, tiek ir administraciniai teismai, remdamiesi Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, numatančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, 2014-03-28 priėmė nutartį, kuria konstatavo, kad aptariami ginčai peržengia ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategorijos ribas, kadangi yra susiję su savivaldybės civiline atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl inžinerinio statinio-kelio trūkumų, pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį. Todėl tokie ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

ABTĮ 21 straipsnio 1 dalis, numato, kad byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą Dėl išdėstytų aplinkybių ir teisinio reglamentavimo bei atsižvelgiant į Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti išvadas 2014-03-28 nutartyje teismingumo byloje Nr. T-38/2014 2014-03-28, administracinė byla perduodama nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Bylą perduoti pagal rūšinį teismingumą Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.