Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Rasai Tamašiūtei, dalyvaujant pareiškėjai L. V. , jos atstovei adv. pad. Jūratei Galdikienei, atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko administracijos, atstovei Elenai Neimaer –Zinkienei, atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovui Daliui Ramonui, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. V. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. V. skundą atsakovams- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, tretysis suinteresuotas asmuo- E. V. S. , dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis suinteresuotas asmuo E. S. prašė skundą atmesti. Paaiškino, jog nuo nuo 1992 m. dirbo Kėdainių rajono savivaldybėje, buvo atsakingas už nuosavybės teisių atkūrimą Kėdainių mieste, nuo 1995 m. buvo priimtas dirbti į Kauno apskrities viršininko administraciją. Nurodė, jog L. V. buvo parašiusi vieną prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, prašydama suteikti sklypą statybai, 1992-1993 metais jai nebeliko sklypų, todėl buvo nurodyta palaukti, kol suprojektuos naują sklypų kvartalą, po to paaiškėjo, jog priimtas potvarkis dėl visos žemės grąžinimo. Potvarkyje turėjo būti paskaičiuota atlyginti investiciniais litais už 2,80 ha žemės, o už 0,30 ha paskirtas žemės sklypas. Nurodė, jog rašė potvarkio juodraštinį variantą, paskaičiavo kompensaciją, tačiau potvarkyje taisymų nedarė, nežino, kas potvarkį ištaisė, L. V. potvarkis nebuvo išsiųstas, apie jį pareiškėja sužinojo 2001 m., atvykusi į Kauno apskrities viršininko administraciją.

Nustatyta, jog pareiškėja 1991 m. gruodžio 13 d. pateikė prašymą atkurti jai nuosavybės teises į A. V. nuosavybės teise valdytą 9,29 ha žemės sklypą, esantį Pramonės gatvėje, Kėdainiuose, suteikiant jai žemės sklypą namo statybai (b.l. 14, I t.). Kėdainių rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkiu Nr.1916 pv jai buvo atkurta nuosavybės teisė į 3,10 ha žemės sklypą išmokant 22022 Lt vienkartinių išmokų (b.l. 15, I t.). Šis potvarkis pareiškėjai buvo įteiktas 2001 m. birželio 20 d., tai patvirtina pareiškėjos įrašas ir parašas ant minėto potvarkio ( b.l. 15, I t.). 2001 m. spalio 16 d. dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (b.l. 19, I t.). Nacionalinė žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjai atsakė 2001 m. lapkričio 19 d. raštu Nr.1301-02-V-1352 (b.l. 20-21, I t. ). Pareiškėja 2001 m. lapkričio 30 d. padavė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl Kėdainių rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkiu Nr.1916 pv panaikinimo (b.l. 22, I t.). Kauno apygardos administracinis teismas 2001 m. gruodžio 6 d. nutartimi skundą atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad byla nepriskirtina Kauno apygardos administraciniam teismui (b.l. 23, I t.). 2001 m. gruodžio 18 d. pareiškėja kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Kėdainių rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkį Nr.1916 pv ir atnaujinti skundo padavimo terminą (b.l. 24, I t.). Panevėžio apygardos administracinis teismas 2002 m. vasario 18 d. nutartimi neatnaujino skundo padavimo termino ir bylą nutraukė (b.l. 25, I t.). Dėl šios nutarties pareiškėja padavė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (b.l. 26-27, I t.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą 2002 m. kovo 7 d. nutartimi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2002 m. vasario 18 d. nutartį paliko nepakeistą (b.l. 28-29, I t.). Atlikus tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.66-1-0249-06 Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros 2006 m. birželio 12 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Nutarime nurodyta, kad Kėdainių rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkyje Nr.1916 pv iki 1994 09 27 buvo padaryti pakeitimai, Žemėtvarkos skyriaus darbuotojas E. S. suklaidino pareiškėją neteisingai informuodamas apie galimybę dalį žemės sklypo gauti natūra, todėl pareiškėja galėjo nežinoti už kokio dydžio kompensuojamą žemės plotą jai išmokėta 22022 investicinių litų suma (b.l. 30-32).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

L. V. 1991 12 13 kartu su kitais pretendentais buvo padavusi vieną prašymą atkurti nuosavybės teises suteikiant sklypą namo statybai (b.l.14). Duomenų apie nuosavybės būdo pakeitimą Nuosavybės atkūrimo byloje nėra.

Nuosavybės teisių atkūrimas privalėjo būti vykdomas griežtai laikantis įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” reikalavimų, atkuriant nuosavybės teises nustatytu būdu ir sąlygomis ( 1991 06 18, red. I-1454). Minėto įstatymo 1 str. numatė du nuosavybės atstatymo būdus : 1) grąžinant nusavintą turtą natūra arba jam ekvivalentine natūra; 2) suteikiant asmenims vienkartines valstybės išmokas. Nuosavybės atstatymas ekvivalentine natūra miestų ir miesto tipo gyvenviečių ribose buvo vykdomas suteikiant neatlygintinai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio ir nustatyta tvarka žemės sklypą ( ne didesnį kaip 0,3ha ) individualiai statybai ( įstatymo 5 str.). Pareiškėja negalėjo gauti didesnio žemės sklypo, negu numatė įstatymas. Jai priklausė atkurti nuosavybės teises į 3,10 ha žemės, todėl pagal byloje esamus duomenis jai turėjo būti suteiktas 0,30 ha žemės sklypas, o už likusią dalį žemės atsiskaityta valstybės vienkartinėmis išmokomis. Šią L. V. skunde nurodytą aplinkybę patvirtina 1991 12 13 prašymo turinys ( b.l.14, I t. ). Už nuosavybės teisių atstatymą Kėdainių mieste tuo metu atsakingo žemėtvarkos darbuotojo E. S. paaiškinimu nustatyta, jog L. V. buvo padavusi vieną prašymą, pageidavo gauti sklypą statybai, o už kitą dalį turėjo būti atsiskaityta investiciniais čekiais ( b.l.29-31, II t.), šią aplinkybę įrodo ir 1998 08 18 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymas Nr. 06-5026, kuriuo ji įtraukta į piliečių, kuriems perduodami neatlygintinai nauji žemės sklypai individualiai statybai, sąrašą ( b.l. 36-39, prijungta Panevėžio apygardos administracinė byla Nr. I-207-04-2001). Šie įrodymai patvirtina, jog 1994 09 14 potvarkiu Nr. 1916pv L. V. valia dėl pasirinkto nuosavybės atkūrimo būdo buvo pakeista, apie minėto potvarkio priėmimą jai nebuvo pranešta Vyriausybės nutarimo Dėl LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo 8.2.4 p., 8.3p., 9p. nustatyta tvarka ( 1994 01 26 nutarimo Nr. 55 red.), kuri numatė, jog apie prašymo nagrinėjimą turi būti pranešta asmeniui, pateikusiam prašymą, sprendimo nuorašą nuosavybės teises atkurianti institicija per 3 dienas privalo įteikti arba išsiųsti suinteresuotam asmeniui. Nepaneigta jos nurodyta aplinkybė, jog buvo žadama iki 2001 m. žemėtvarkos darbuotojų suteikti sklypą natūra, nors jau buvo priimtas kitokio turinio potvarkis. Minėti įrodymai patvirtina neteisėtus atsakovų, atsakingų už nuosavybės teisių atkūrimą įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka, veiksmus ir sudaro pagrindą reikalauti pareiškėjai žalos atlyginimo, tačiau apie tai, kad atsirado žala pareiškėja suprato 2001m. birželio 20 d., gavusi potvarkį, tai patvirtina skunde išdėstytos aplinkybės, jos paaiškinimas teismo posėdžio metu ( b.l. 197, I t.), jos pareiškimai, rašyti Kauno apskrities viršininkui, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, skundai Kauno apygardos administraciniam teismui ir Panevėžio apygardos administraciniam teismui dėl potvarkio nuginčijimo (b.l. 14-17, 19, 22, 24, I t.).

Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.).

Ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra treji metai (CK 1.125 str. 8 d.).

Ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo Kėdainių rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkio Nr.1916 pv įteikimo pareiškėjai datos, t.y. nuo 2001 m. birželio 20 d., todėl skundas teismui turėjo būti paduotas iki 2004 m. birželio 20 d. Pareiškėja į Kauno apygardos administracinį teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2006 m. rugsėjo 29 d., įstatymo nustatytą terminą praleidusi daugiau kaip dvejus metus.

Teismui nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas ( CK 1.131 str. 2d.).

Svarbiomis skundo padavimo termino priežastimis tiek Administracinių teismų, tiek bendros kompentencijos teismų praktikoje pripažįstamos tik objektyvios, nuo paties pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios įstatymo nustatytu terminu kreiptis į teismą, tokios, kaip fizinio asmens sunki liga, neraštingumas, padariusio žalą asmens neradimas ir pan. Kiekvienam konkrečiam atvejui nustatyti taikytini individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog L. V. nuo pat ieškinio senaties termino kreiptis į teismą pradžios aiškiai suprato, kad jos teisės yra pažeistos, žinojo, kad jos apgintos gali būti teisme, tai patvirtina jos aktyvūs veiksmai 2001 m., kreipiantis į visų instancijų teismus, siekiant nuginčyti 1994 09 14 potvarkį Nr.1916pv ( b.l. 22, 24, 26-27, 28-29, I t.). 2001 m. skundų teismams turinys patvirtina, jog ji suvokė, kaip ginti pažeistas teises, naudojosi advokato pagalba, teismo posėdžio metu jos paaiškinimu nustatyta, jog turėjo specialų išsilavinimą ( b.l. 197, I t.), iki pensijinio amžiaus dirbo vadovaujantį darbą UAB “Lifosa”, 2001m. buvo 57 metų amžiaus ( gim.1944 m.).

Duomenų apie tai, jog ji nuo 2001 m. iki 2004 m. būtų gydžiusis ligoninėje, sirgusi sunkia liga, nepateikta. 2007 m. išrašas iš medicininių dokumentų ( b.l. 187, I t.) tik patvirtina, jog ji serga širdies ir kraujagyslių, stuburo ligomis, tačiau, kad jos būtų sutrukdžiusios kreiptis į teismą, įrodymų nėra. Aktyvus teisių gynimas, kreipiantis į kitas institucijas, patvirtina, jog pareiškėjos sveikatos būklė netrukdė kreiptis tiesiogiai į teismą. Iš pareiškimų, rašytų 2001 m. kitoms institucijoms, akivaizdu, jog L. V. suprato, kad jos teises pažeidė nuosavybės teises atkuriančių institucijų darbuotojai, 2001 08 09 pareiškime Kauno apskrities viršininko administracijai konkrečiai minimas E. S. (b.l. 16-17, I t.), 2001 10 16 pareiškime Nacionalinei žemės tarnybai nurodomas Kėdainių žemėtvarkos skyriaus pareigūnų aplaidus darbas, pareiškėja skundžiasi Kauno apskrities viršininko administracijos darbuotojų veiksmais ( b.l. 19, I t.), teismams ir ikiteisminio tyrimo institucijoms rašytuose skunduose dėl potvarkio aiškiai įvardijami kalti asmenys ir jų veiksmų neteisėtumas ( b.l. 22, 24, 26-27, 135-136, 139 ), minėti įrodymai patvirtina, jog 2001 m. pareiškėjai atsakovas buvo aiškiai žinomas, be to, tinkamo atsakovo nežinojimas neužkerta galimybės kreiptis į teismą ( ABTĮ 37 str. 4d., 54 str.), kaip matyti, pareiškėjos individualios savybės – jos amžius, išsilavinimas- neturėjo neigiamos įtakos susidariusios situacijos vertinimui.

Pareiškėja kaip objektyvią priežastį dėl nesikreipimo įstatymo nustatytu terminu į teismą nurodė įrodymų neturėjimą, tačiau visuma byloje surinktų duomenų šią aplinkybę paneigia. Pareiškėjai 2001 06 20 buvo įteiktas 1994 09 14 potvarkis Nr. 1916pv, tapo žinomas jo turinys ir nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimas, šią aplinkybę nurodo skunduose teismams dėl potvarkio ginčijimo ( b.l. 22, 24, 26-27, I t.), 2002 07 19 skunde Kauno apygardos prokuratūrai nurodo, jog 2001 m. sužinojo, kad potvarkis suklastotas ( b.l. 139, I t.), 2006 09 29 skunde dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėja remiasi iš esmės tais pačiais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie buvo nurodyti 2001 m., kreipiantis į teismą dėl potvarkio nuginčijimo, į ikiteiteisminio tyrimo institucijas. Pažymėtina, jog 2006 06 12 Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-0249-06 buvo nutrauktas, tyrimu nebuvo nustatytas minėto potvarkio suklastojimo faktas ir žemėtvarkos darbuotojų veiksmų neteisėtumas ( b.l. 30-32, I t.). Nustatyti neteisėtus viešojo administravimo subjektų veiksmus, nagrinėjant žalos atlyginimo bylą, yra teismo prerogatyva, todėl pareiškėjai minėto įrodymo neturėjimas objektyviai nesutrukdė kreiptis į teismą, nes nepakankant įrodymų, teisme ji turėjo teisę reikšti prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, dėl ekspertizės skyrimo, dėl bylos sustabdymo, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas bei naudotis kitomis procesinėmis teisėmis ( ABTĮ 53 str., 57 str.,62 str.).

Pareiškėja, prieš pateikdama nagrinėjamą skundą, kreipėsi į įvairias institucijas, siekdama gauti papildomą informaciją bei apginti savo teises, tačiau institucijoms, į kurias ji kreipėsi, teisės aktuose nėra priskirtas privalomas išankstinis pareiškėjos keliamo ginčo nagrinėjimas ne per teismą.

Kreipimasis į kitas institucijas, įrodymų ieškojimas tiek administracinių teismų, tiek bendros kompentencijos teismų praktikoje nepripažįstamas svarbia priežastimi, dėl kurios būtų atnaujintas terminas kreiptis į teismą ( 2007 04 23 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byloje Nr. A4 -417/2007, 2007 09 27 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byloje Nr. AS8-392/2007, 2006 12 15 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-655/2006).

Minėti pareiškėjos veiksmai yra jos valia pasirinktas jos teisių gynimo būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis, nes neapribojo jos teisės kreiptis į teismą, juolab, kad ji jau tada suprato ir išreiškė valią dėl pažeistų teisių.

Kitų svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, nenustatyta. Nėra duomenų, jog ieškinio senaties termino eiga būtų buvusi nutraukta ar sustabdyta ( CK 1.129 str., 1.130 str.).

Įstatymo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį elgtis racionaliai ir laiku ginti savo teises. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai į pareiškėjos interesus, nes būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, teisinių santykių stabilumas. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymus, pareiškėjos prašymas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo netenkintinas.

Pagal CK 1.131 str. 1d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.

Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį, todėl ieškinio senaties termino pabaiga iki skundo padavimo sudaro pagrindą skundą atmesti (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

Atmetus skundą, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, netenkintinas ( ABTĮ 44 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos L. V. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.