- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-14
- Bylos Nr.
- 2A-625-160/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zita Smirnovienė (pran.), Neringa Švedienė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- A. R.
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. V. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-10-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. interesais jo įstatyminės atstovės D. V. ieškinį atsakovui A. R. ( trečiasis asmuo ieškovo pusėje G. V. ) dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ginčo esmė
D. V. prašė jos sūnui Dovydui (gim. 2005-01-08) priteisti iš A. R. 20000 Lt neturtinę žalą. Paaiškino, kad 2008-08-08 apie 20 val. 30 min., jos sūnus kartu su senele G. V. labai netikėtai prie namo laiptinės susidūrė su neblaiviu atsakovu. A. R. pradėjo ant G. V. garsiai šaukti, kad ji vedžioja šunį be antsnukio, pakeltu, grasinančiu tonu sakė iškviesiąs policiją, padarys savo tvarką. Kelias minutes atsakovas neleido G. V. su anūku užeiti į laiptinę ar pasitraukti į šalį, nekreipė dėmesio į išsigandusį, verkiantį vaiką. Grįžus namo, vaikas nesiliovė verkęs, krūpčiojo, naktį blogai miegojo, dažnai nubusdavo, krūpčiojo miego metu, šlapinosi. Dieną, vedamas į lauką jis bijojo eiti ar pabūti ir žaisti kiek nuošaliau. Kadangi atsakovas gyvena kaimynystėje, vaikas jį pamatęs iš karto pradeda verkti, bėga arčiau šeimos narių. Maždaug po savaitės buvo kreiptasi pagalbos į Širvintų rajono psichikos sveikatos centrą. Gydytoja-psichiatrė ir psichologė sūnaus sveikatos sutrikimus susiejo su išgąsčiu, dėl ko vaikas patyrė psichologinę traumą. Net ir praėjus nemažai laiko po įvykio, vaiko būklė gerėja nežymiai, yra blogo miego požymiai, dažni šlapinimosi į lovą ir kelnytes atvejai, vaikas neramiai reaguoja į pašalinius garsus, pakeltą toną ir kt.
Trečiasis asmuo G. V. ieškinį palaikė ieškovės išdėstytais argumentais.
Šalies argumentai
A. R. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad nesutarimai su kaimyne G. V. prasidėjo nuo jos atsikraustymo. Visi kaimynai bijojo didelio G. V. šuns, kurį ji nuolat vedžiojo be antsnukio ir į kaimynų raginimus uždėti antsnukį nereagavo. 2008-08-08 vakare buvo blaivus, alkoholį vartoja retai, kadangi vartoja vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio. Įvykio metu su žmona ėjo į parduotuvę. Dar neišėjus iš laiptinės pamatė G. V. su šunimi, kuris vėl buvo be antsnukio, todėl paprašė uždėti antsnukį, tačiau G. V. jį išplūdo necenzūriniais žodžiais, grasino iškviesti policiją. Berniukas stovėjo atokiau, neverkė. Vaiko akivaizdoje triukšmavo ne jis, o vaiko senelė G. V.. Dėl vaiko sveikatos su psichiatre buvo konsultuotasi praėjus 5 dienoms po įvykio, todėl vaikas galėjo susirgti ir dėl kitų priežasčių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Širvintų rajono apylinkės teismas 2010-10-29 sprendimu ieškinį atmetė. Padarė išvadą, kad neįrodyta atsakovo neteisėta veika bei kad vaikui buvo padaryta žala sveikatai, kuri ieškovės vertinama neturtine žala. Konflikto metu vaikas išsigando. Išgąsti sukėlė susiginčiję suaugę, tačiau nėra galimybės nustatyti, ko tiksliai išsigando vaikas: suaugusiųjų pakelto balso tono, reikalavimų jo senelei uždėti antsnukį šuniui, reikalavimo kviesti policiją ar ko kito. Kilęs konfliktas laikomas įprastu, nors ir netinkamu, suaugusiųjų pasirinktu būdu aiškintis kilusį nepasitenkinimą vienas kito elgesiu, nesugebėjus išlaikyti takto, pagarbos vienas kitam, nepaisant šalia buvusių mažamečių vaikų interesų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
D. V. apeliaciniu skundu prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-10-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Paaiškino, kad teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Priešingai, nei nurodoma skundžiamame teismo sprendime, būtent atsakovas užstojo įėjimą į laiptinę ir neleido į ją įeiti G. V. su vaikais, šaukė ant jos ir vaikų, išvadino ją necenzūriniais žodžiais tai matant ir girdint nepilnametei E. K. bei mažamečiui D. V., grąsino G. V. Šie veiksmai trikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai patvirtino liudytojų duoti parodymai, tokie duomenys yra konstatuoti Širvintų rajono apylinkės prokuratūros 2009-07-14 ir 2009-12-01 nutarimuose bei Vilniaus apygardos teismo 2010-02-22 nutartyje. Teismas vertindamas bylos įrodymus nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, jog visuomenės rimties trikdymą kaip pasekmę gali rodyti tai, kad žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, ar buvo šokiruoti ar pan. Sprendžiant apie tai, ar konkretaus asmens veiksmai turėjo neigiamų padarinių visuomenėje ir, ar galėjo sukelti tam tikras neigiamas pasekmes kitam žmogui, būtina atsižvelgti į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks buvo nukentėjusiųjų skaičius ir kas nukentėjo (vaikai, moterys, pagyvenę žmonės ir t. t.). Sprendime nurodoma, kad teismas palygino proceso dalyvių bei visų liudytojų parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo byloje, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, tiek teisme, ir padarė išvadą, kad nors jie iš dalies skiriasi, tačiau dėl esminių dalykų sutampa. Tokia teismo išvada yra neteisinga ir prieštaraujanti byloje esantiems faktiniams duomenims. Priešingai, nei nurodoma sprendime, parodymai skiriasi būtent dėl esminių įvykio aplinkybių, ir tai matyti analizuojant ir vertinant proceso dalyvių bei liudytojų – V. A., V. P., S. G. bei liudytojų A. M., R. R., S. S. duotus parodymus. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies neaišku, ar mažamečiui D. V. buvo nustatytas sveikatos sutrikdymas ir, jeigu taip, tai ar tai gali būti laikoma neturtinės žalos, kuri įvertinama pinigine išraiška, padarymu. Bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kadangi teisėja I. S. artimai bendrauja su atsakovą atstovaujančia advokate I. K.
Prie apeliacinio skundo prisidėjo trečiasis asmuo G. V., kuri taip pat prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
A. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-10-29 sprendimą. Paaiškino, kad teismo išvados yra teisingos ir atitinka faktines bylos aplinkybes, teismas nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, įvertino įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal LR CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta, todėl apeliacinis teismas nagrinėja bylą tik apeliaciniame skunde išdėstytais pagrindais. Teisėjos nešališkumo klausimas išspręstas apylinkės teismo pirmininko 2010-09-17 nutartimi ir išvados šioje nutartyje abejonių nekelia.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas.
Ieškinio pagrindimu ieškovė nepilnamečio sūnaus D. V. interesais nurodė aplinkybes, kad 2008-08-08 konflikto metu, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, buvo sutrikdyta nepilnamečio sūnaus D. V. sveikata ir dėl to buvo padaryta 20000 Lt neturtinė žala.
Pagal LR CK 6.285 str. 1 d. jeigu fizinis asmuo, kuriam nėra suėję 14 metų ir kuris neturi savarankiškų pajamų, suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai atsakingas už žalą asmuo privalo atlyginti išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo asmens sveikatos sužalojimu, ir neturtinę žalą. LT CK 250 str. 2 d. nustatyta, kad neturinė žala atlyginama visais atvejais, jei padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi ieškinio patenkinimui turėjo būti įrodyta, kad nepilnamečio D. V. sveikata 2008-08-08 buvo sutrikdyta, kad sveikata buvo sutrikdyta dėl atsakovo kaltų tyčinių veiksmų ir kad dėl sveikatos sutrikdymo atsirado neturtinė žala.
Dėl nepilnamečio D. V. sveikatos sutrikdymo į bylą pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų (b. l. 5) negali būti laikomas patikimu įrodymu, tvirtinančiu vaiko sveikatos sutrikimą, kurį galima būtų laikyti sukeliančiu teisines pasekmes: šio išrašo 7 punkte nurodoma, kad dėl vaiko neramaus miego, šlapinimosi naktį, 2008-08-13 buvo konsultuotasi pas vaikų psichiatrą, skirtas gydymas, vėliau vaikas taip pat buvo neramus. Nurodoma, kad po girto kaimyno išpuolio vaikas drebėjo, negalėjo kalbėti, verkė. Tačiau išraše nurodomos įvykio aplinkybės yra įvykyje dalyvavusios G. V. paaiškinimas, kuris kartojasi bylos medžiagoje, o 3 metų vaiko šlapinimasis ir blogas miegas, be tinkamos specialisto išvados, negali būti laikomas jo sveikatos sutrikimu, kuris galėtų būti prilyginamas sveikatos sužalojimu LR CK 6. 285 str. 1 d. prasme. Tiriant Širvintų raj. PK baudžiamąją bylą Nr. 95-1-015-09 buvo kreiptasi į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyrių dėl tikslingumo skirti D. V. psichologijos ekspertizę. Specialisto išvada buvo ta, kad skirti tokią ekspertizę netikslinga dėl to, kad jau 2009-05-21 apklausos metu vaikas psichinio pobūdžio sutrikimų neturėjo; iš pateiktų specialistams dokumentų padaryta išvada, kad adaptacijos sutrikimų jis turėjo tik 6 dienas, vėliau lankėsi pas gydytoją tik dėl pilvo pūtimo (baudž. bylos l. 99). Todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad konflikto metu vaikas išsigando. Tačiau kad šis išgąstis būtų sukėlęs tokias pasekmes, dėl kurių būtų sužalota vaiko sveikata, byloje įrodymų ieškovė nepateikė.
Dėl atsakovo A. R. veiksmų 2008-08-08 konflikto tarp jo ir G. V. buvo iškelta baudžiamoji byla, kurioje 2009-11-03 ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. – nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( baud. b. l. 103-104). Trečiojo asmens paaiškinimai, akistatų protokolai baudžiamojoje byloje tvirtina, kad 2008-08-08 vakare G. V. su vaikais D. V. ir E. K., vedini šunimi Rokiu rotveileriu veislės, siekė įeiti į laiptinę, iš kurios tuo metu išėjo atsakovas A. R. ir pareikalavo uždėti šuniui antsnukį. Nei vienas iš liudytojų, o taip pat ir G. V. nepaneigė šios aplinkybės. Todėl vesdama šunį į laiptinę kartu su vaikais, pati G. V. turėjo galimybę palaukti, kol kaimynas išeis iš laiptinės ir, vengiant tolesnio konflikto, tik po to vesti šunį. Kaip matyti iš visų byloje apklaustų asmenų parodymų, konfliktas truko neilgai – 2-3 minutes, konflikte G. V. dalyvavo aktyviai, jos pusėje žodžiais įsitraukė ir nepilnametė E. K.. Todėl šios situacijos tyčiniais A. R. veiksmais, siekiančiais sutrikdyti nepilnamečio D. V. sveikatą, laikyti pagrindo nėra. Jei būtų buvę įrodyta, kad D. V. sveikata buvo sutrikdyta dėl šio konflikto, atsakomybę dėl vaiko sveikatos sutrikdymo, šiuo atveju, turėtų prisiimti konflikto šalis, kurios veiksmai buvo priežastis konfliktui kilti. Dauguma byloje apklaustų liudytojų patvirtino, kad konflikto priežastis buvo ta, kad prie laiptinės artinosi G. V. vedina šunį be antsnukio tol, kol atsakovas nepareikalavo antsnukį uždėti. Todėl atsakovo kaltė dėl konflikto, kurio metu, kaip nurodo ieškovė, vaiko sveikata buvo sutrikdyta, neįrodyta.
Neįrodžius atsakovo kaltės bei nepateikus tinkamų įrodymų dėl vaiko sveikatos sutrikdymo, negalima teigti, kad atsakovo veiksmais buvo padaryta neturtinė žala. Todėl pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė pagrįstai, naikinti teismo sprendimą dėl įrodymų vertinimo pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-10-29 sprendimą palikti nepakeistą.