Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2011-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-31-876/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-05-05
Bylos Nr.
1-31-876/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
NUORAŠAS
Baudžiamoji byla Nr. 1-31-876/2011Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00576-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.1. (N) (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 5 d. Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė,sekretoriaujant Irenai Urbštaitei,dalyvaujant kaltinamajam A. B.,prokurorui Linui Frančiakui,nukentėjusiojo atstovei V. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asm.kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Šakiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas – 2002-08-22 nuosprendžiu pagal BK 271 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 42 str. 1 d. bausmės subendrintos galutinę bausmę paskiriant 1 metus laisvės atėmimo, pritaikius BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2010 m. spalio 4 d. apie 21.30 val. Tulpių g., Šakių mieste, ties namu Nr. 25, stumdamas pargriovė ant kietos gatvės dangos ir tyčia koja spyrė mažiausiai vieną kartą į veidą gulinčiam mažamečiui A. S., gim. 1998-04-04, padarydamas nuekntėjusiajam mažamečiui A. S. odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas dešiniame smilkinyje, momenyje, odos nubrozdinimus dešinės alkūnės sąnaryje, nosyje, veide, galvos smegenų sukrėtimą, nosies kaulų lūžimą, tuo mažamečiui A. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažįsta pilnai ir nurodė, kad jis buvo su draugu namie, kai į langą kažkas metė akmenį. Jis išbėgo iš namų ir pasivijo S, kuriam sudavė delnu į veidą. S nuvirto, tačiau jis nespyrė. Matė, kad bėgo kraujas, pasiūlė jam pagalbą, bet jis atsisakė, Kaimynas jį parvedė namo. Prisipažįsta, kad sužalojo vaiką. Įvykis buvo gatvėje už jų namų gal 300 m. vaikas krisdamas atsitrenkė į žemę ir jo koją. Pas nukentėjusiąjį buvo, atsiprašė, žalos neatlygino. Sutinka su tuo, kad sužalojimai atsirado dėl jo veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo A. B. prisipažinimo, jo padarytos nusikalstamos veikos įrodytos ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusiojo atstovė V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai grįžus namo kaimynas parvedė vaiką visą kruviną. Ji pastebėjo, kad vaikas sunkiai kalba ir nesiorentuoja. Tada iškvietė greitąją. Vaikas pasakojo, kad jis su mergaitėmis buvo lauke, kai E. R. paėmė akmenuką ir metė į langą, išgirdo triukšmą ir visi išsilakstė. Paskui iš namo išbėgo jaunuolis ir jį pasikvietė. Kai priėjo jį parvertė, sudavė smūgį ir daugiau nieko neprisimena. Vaikas pasakojo, kad kai jis priėjo, jam pakišo koją ir parvertė ant žemės. Uždėjo koją ant veido ir paskui buvo smūgiai į veidą.

Ikiteismino tyrimo metu nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2010 m. spalio 4 d. jis apie 20 val. išėjo iš namų į lauką, kur susitiko su draugėmis E. R. ir G. D.. Apie 21 val. jis pamatė, kaip E. metė akmenuką į namą Nr. 18, kuriame gyvena L. B.. Akmenukas pataikė į langą ir jie išsigandę pabėgo Tulpių gatve link prūdo. Jis išgirdo kažką tolumoje šūkaujant, todėl norėjo pasislėpti į pirmą pasitaikiusį kiemą. Netrukus jis pamatė gatvėje du vyriškius, iš kurių kaimynas B. jį pasikvietė. Kai jis priėjo, B. sugriebė rankomis už pečių ir pakišdamas koją už jo kojų, stumdamas rankomis jį pargriovė ant gatvės grindinio. Tada kaimynas B. uždėjo jam ant galvos savo koją ir prispaudė batu jo galvą prie gatvės asfalto bei paklausė kas buvo dar su juo. Jis nespėjo atsakyti, kai tas pats kaimynas B. spyrė su koja į veidą, į dešinį skruostą. Po smūgio jis prarado sąmonę ir toliau tik prisimena nuo tada, kai jį parvedė namo kaimynas A. R. (b.l. 9-10).

Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis išgirdo triukšmą išėjo į lauką ir išskyrė. Gatvėje pamatė, kad vienas gulėjo ant žemės, o dviese buvo prie jo. Jis tą vaiką paėmė ir parvedė namo. Jis negirdėjo, kas ką sakė. Kai mušė nematė, matė, tik kad stovėjo du asmenys, o vaikas nukritęs buvo. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. parodė, kad 2010 m. spalio 4 d. apie 21 val. jam būnant savo namuose, esančiuose Tulpių g. 19, išgirdo kažkokį triukšmą gatvėje, nes kažkas šūkavo. Jis išėjo į gatvę pasižiūrėti ir pamatė gatvėje susibūrsių kelis asmenis. Jis nuėjo artyn, o priėjęs pamatė sėdintį pusiau gulintį vaiką, kurį už peties laikė A. B.. Vaikas buvo jo sūnaus klasiokas A. S.. Jis tada sušuko, kas čia darosi. Tada A. B. atsitraukė nuo A. S., o jis priėjęs visai arti pamatė, kad jo veidas visas kruvinas. Jis pradėjo aiškinti su B., kodėl jis muša vaiką, o kaltinamasis jam atsakė, kad vaikas daužė langus akmenimis. Ji padėjo A. S. atsistoti, pakeldamas jį už rankos, nes vaikas svirduliavo ir truputį nesiorientavo. Jis vaiką pervedė į namus ir papasakojo vaiko tėvams, kas įvyko. Jis nematė, kad vaiką būtų kas mušę, tačiau pats A. S. sakė, kad jį nutrenkė į gatvės asfaltą, į kurį jis trenkėsi galva. (b.l. 25-26).

Liudytojas R. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo namie antrame aukšte ir išgirdo triukšmą. Per langą pamatė, kad vienas vaikas guli ant žemės ir šaukia: „Dėde, nemuškit aš daugiau taip nedarysiu“. Paskui pamatė, kad atėjo kaimynas R. ir pradėjo daryti tvarką, todėl į lauką nėjo. Paskui atvažiavo policija.

Liudytoja L. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji buvo namie ir išgirdo, kad į langą mėto akmenukus. Sūnus vijosi ir matė, kaip sūnu griebė tą vaiką, kai jis parkrito. Viskas buvo prie Domeikų namų. Ji su R. tą vaiką pakėlė ir parvedė namo. Ji matė, kaip jos sūnus griebė berniuką, bet kaip mušė nematė. Kai ji pribėgo, vaikas buvo kruvinas. Iš kur atsirado penki smūgiai ji nežino, nematė, kad vaikas būtų spardomas. Vaikas kažka sakė, bet ji nesuprato.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos E. R. parodymai, kuri nurodė, kad 2010 m. spalio 4 d. apie 20 val. išėjo į lauką, kur susitiko su draugais A. S. ir G. D.. Apie 21 val. ji metė akmenuką į namą Nr. 18, kuriame gyvena L. B.. Išgirdusi, kad akmenukas pataikė į langą, išsigando ir su draugais puolė bėgti Tulpių gatve į priešingą pusę nei jos namai link prūdo. Bėgdama išgirdo šaukiantį vyrišką balsą, todėl dar labiau išsigando ir pasislėpė namo kieme. Pasislėpusi prabuvo apie 10 min, per tą laiką girdėjo šūkaujant vyrišku ir moterišku balsus, taip pat girdėjo A. S. balsą, kuris verkė ir kažką rėkė. Kai nurimo šūkavimai ji parėjo namo. Vėliau būdama namuose sužinojo, kad Tulpių gatvėje buvo sumuštas jos draugas A. S.. (b.l. 27-28).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos G. D. parodymai, kuri nurodė, kad 2010 m. spalio 4 d. buvo lauke su draugais A. ir E. Apie 21 val. E. metė akmenuką į namą Nr. 18, kuriame gyvena L. B.. Jie labai išsigando ir nubėjo Tulpių gatve link prūdo. Truputį pabėgę pamatė, kad iš L. B. namo išėjo du vyrus, kurie išėję ant gatvės ėmė šaukti, kad sustotume. Ji labai išsigando ir puolė bėgti neatsigręždama Tulpių gatve, per Kudirkos gatvę link Bažnyčios gatvės, o ten nubėgusi parėjo iki Tulpių gatvės per kitą pusę. Eidama link senelių namų ji sutiko senelių kaimyną A. R., kuris jai pasakė, kad buvo sumuštas draugas A. S.. (b.l. 29-30).

Specialisto išvadoje Nr. G477/10(10) nurodoma, kad A. S. nustatyta odos nubrozdinimai ir poodinės krujosruvos dešiniame smilkinyje, momenyje, odos nubrozdinimai dešinės alkūnės sąnaryje, nosyje, veide, galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktai, pvz. ranka, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkų smūgių ar trauminių poveikių pasekoje, sužalojimai padaryti galimai ir nurodomo įvykio metu. Odos nubrozdinimai dešinės alkūnės sąnaryje gali gautis ir krentant, griūnant. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (b.l. 17-18).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta vieta, kurioje buvo atlikti nusikalstami veiksmai, iš nuotraukų matyti, kad įvykio vietoje liko kraujo dėmių. (b.l. 2-7).

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad A. B. įvykdė nusikalstamą veiką.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. B. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 1 p., kadangi nustatyti visi būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai. Būtina sąlyga nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį yra konstatavimas, kad asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas šiam faktui konstatuoti remiasi specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. S. padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 17-18). Smūgių sudavimo neginčijo pats A. B., taip pat patvirtino tokias aplinkybes nukentėjusysis A. S., liudytojas A. R.. A. B. inkriminuotas nusikaltimas dėl mažamečio sveikatos sutrikdymo. Iš bylos duomenų matyti, kad A. S. įvykio metu buvo 12 metų amžiaus, tad jis laikytinas mažamečiu. Pats A. B. teigė, jog suprato, kad A. S. yra vaikas, jam abejonių dėl to nekilo, todėl konstatuotina, jog kaltinamasis suvokė, jog nusikalstamus veiksmus atliko prieš mažametį, kas leidžia inkriminuoti BK 138 str. 2 d. 1 p. Taip pat konstatuotina, kad A. B., atsižvelgiant į nustatytas veikos padarymo aplinkybes, veikė netiesiogine tyčia, t. y. smogdamas A. S., suprato tokių veiksmų pavojingumą ir nors padarytų sveikatos sutrikdymų neindividualizavo ir jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, todėl veika kvalifikuotina pagal kilusias pasekmes. Kaip matyti teisiamojo atlikti veiksmai, atitinka visus BK 138 str. 2 d. 1 p. požymius.

Pats teisiamasis padarytą nusikaltimą pripažįsta, tačiau tik iš dalies, tai yra pripažįsta visas įvykio aplinkybes, sutinka, jog vaikui pasekmės atsirado dėl jo veiksmų, nuoširdžiai gailisi ir atsiprašė nukentėjusiojo ir jo atstovės, tačiau teismo posėdžio metu teigė, jog vaikui nespyrė. Tačiau atsižvelgaint į visas bylos asplinkybes teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančią aplinkybę – teisiamoji prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimasi. (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. B. ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu savo kaltę pripažino, parodymų nekeitė, teigė, jog gailisi dėl padarytų veiksmų (b.l. 52-53). Ir teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo atstovės, taip pat pripažino, jog sužalojimai vaikui atsirado dėl jo nusikalstamų veiksmų. Teismas mano, kad tai yra pakankamas pagrindas pripažinti nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Dėl bausmės dydžio

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 138 str. 2 d. 1 p. sankcijoje numatyta bausmės rūšis yra – laisvės atėmimas iki penkerių metų. A. B. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, šis įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. B. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tačiau jo veiksmai buvo spontaniški ir iššaukti vaikų elgesio. Tad darytina išvada, jog padaryta veika yra atsitiktinė ir padaryta dėl tuo metu susiklosčiusios nepalankios situacijos. A. B. yra nedirbantis, anksčiau administracine tvarka nebaustas, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs. Jo veiksmuose nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.

Kadangi teisiamojo teistumas yra išnykęs, tad jis laikytinas neteistu, todėl vadovaujantis BK 55 str. laikytina, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau A. B. yra teisiamas nors ir už apysunkį nusikaltimą, tačiau pagal kvalifikuotą nusikaltimo sudėtį, kurio sankcijoje yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų. Pats A. B. prisipažino, gailisi dėl savo veiksmus, neigiamai charakterizuojančios medžiagos nėra, todėl teismas mano, kad yra pagrindas tikėti, jog teisiamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir jo bausmės vykdymas gali būti atidėtas. Todėl atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, A. B. asmenybę, konstatuoja, jog vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtinas 1 metmas 6 mėnesiams.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Byloje nukentėjusiojo atstovė V. S. pateikė 5000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, o neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad žalos atlyginimas įvairiose valstybės funkcijų vykdymo srityse gali būti reguliuojamas skirtingai. Pabrėžta ir tai, kad įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą. Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis). Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3)žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Be to, pagal formuojamą teismų praktika būtina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kuriais siekiama, kad esant panašiomis faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai.

Nukentėjusiojo atstovės civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Teismas pripažįsta, kad A. S. dėl padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, baimę ir nerimą dėl savo sveikatos. Dėl ilgo gydymo buvo apribotos galimybės mokytis. Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčiniais teisiamojo veiksmais, kurie buvo nukreipti prieš mažametį vaiką. Tuo tarpu A. S. patirdamas smurtą iš suaugusio žmogaus jautė bejėgiškumą, baimę, nerimą, buvo stipriai išsigandęs. A. B. šiuo metu yra nedirbantis, tačiau ši aplinkybė yra tik laikino pobūdžio, nes teisiamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, todėl prašomas žalos dydis atitinka protingumo kriterijus.

Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, tad atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką, teismas konstatuoja, jog A. S. priteistina 5000 Lt neturtinės žalos dydžio atlyginimas.

Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė civilinį ieškinį, kuriame, remdamasi tuo, jog už A. S. gydymą dėl 2010 m. spalio 4 d. sužalojimų Ligonių kasa sumokėjo gydymo įstaigoms 1116,15 Lt (tūkstantį šimtą šešioliką litų 15 ct.) sumą, todėl prašo nurodytas gydymo išlaidas priteisti iš kaltinamojo A. B.. Civilinės ieškovės prašymas pripažintinas pagrįstu ir įrodytu pateiktais dokumentais: ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortele, ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortele ir išvykusio iš stacionaro asmens statistine kortele ( b.l. 33-37), todėl tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 1 p. ir paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau, kaip septynioms paroms, jeigu tai nesusiję su darbu. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1116,15 Lt (vieną tūkstantį šimtą šešioliką litų 15 cnt) išlaidų nukentėjusiojo A. S. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”, banko kodas 73000, naudai.

Nukentėjusiojo atsovės V. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. B., asm.kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 5000 (penkis tūkstančius) Lt neturtinei žalai atlyginti A. S., asm.kodas (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėjos parašas.Nuorašas tikras:Teisėja Judita Sungailaitė