Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, sekretoriaujant Linai Ivinskienei, dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą atstovei Gintarei Starinskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiosios darbo inspektorės nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausioji darbo inspektorė 2010-05-28 A. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 41 str. 1 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 0783-0005 už tai, kad A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeidė šias Darbo kodekso nuostatas: Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-24 nutarimu Nr. 503 patvirtintų Darbo sutarčių registravimo taisyklių 6.12 p. ir 6.8 p., nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarčių registracijos žurnale nėra 12 skilties, kurioje turi būti darbuotojo parašas ir antrojo darbo sutarties egzemplioriaus gavimo data, žurnalo 8 skiltyje neregistruojami darbo sutarties sąlygų, nurodytų Darbo kodekso 95 str. 1-3 d., pakeitimai; Darbo kodekso 176 str. 2 d., kadangi nesumokėjo darbuotojui A. V. darbo užmokesčio už kasmetines atostogas prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios, o laiku nesumokėjus darbo užmokesčio už kasmetines atostogas, jos nebuvo pratęstos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį; Darbo kodekso 207 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d., nes darbuotojui A. V. už uždelstą sumokėti darbo užmokestį laiką nebuvo skaičiuojami ir sumokėti delspinigiai; Darbo kodekso 225 str. 1 ir 3 d., nes darbdavys iš darbuotojo M. G. 2009 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išskaičiavo didesnį nei įstatymais leidžiamą maksimalų išskaitos dydį (b. l. 32-33).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausioji darbo inspektorė 2010-05-28 A. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 0783-0006 pagal LR ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalį už tai, kad A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeidė šias Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas: Darbo kodekso 201 str. l d., nes darbuotojui A. V. už 2009 m. gruodžio mėn. nebuvo sumokėta 765,46 Lt darbo užmokesčio ir ligos pašalpos, mokamos iš darbdavio lėšų už pirmas dvi nedarbingumo dienas; Darbo kodekso 141 str. 1 d. ir 206 str. 1 d. 1 p., nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ su darbuotoju M. G. jo atleidimo iš darbo dieną (2009-12-21) galutiniai neatsiskaitė - neišmokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio už 2009 m. gruodžio mėn. bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir nesilaikė šalių susitarimu nustatytos galutinio atsiskaitymo tvarkos (b. l. 34-35).

Dėl delspinigių už pavėluotą kasmetinį atostogų išmokėjimą paaiškino, kad A. V. išeinant kasmetinių atostogų, įmonei buvo žinoma, kad jis nori nutraukti darbo sutartį, todėl buvo tikslinamas šio darbuotojo įsiskolinimas už mobilųjį telefoną. Kadangi įmonė A. V. neliko skolinga, tai nėra pagrindo ir skaičiuoti delspinigių.

Taip pat pažymėta, kad darbdavio ir darbuotojų ginčai, kylantys dėl darbo išmokų, nepriklauso darbo inspekcijos kompetencijai ir sprendžiami tik teisminio ginčo metu. Teigia, kad įmonės darbuotojai A. V. ir M. G. niekada nereiškė įmonei pretenzijų dėl užmokesčio už kasmetines atostogas, neprašė sumokėti delspinigius ar atostogas pratęsti (b. l. 1-3).

Teismo posėdyje A. K. nedalyvavo.

Teisme institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovė prašė skundo netenkinti ir paaiškino, kad A. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolai už darbo įstatymų pažeidimus, t.y. už darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimą - nebuvo skaičiuojami delspinigiai darbuotojams, kad išskaitos padarytos viršijant įstatymų nustatytus maksimalius apribojimus, ir kad nebuvo laikytasi žalos išieškojimo tvarkos. Institucijos atstovės teigimu, LR Valstybinė darbo inspekcija neanalizavo, ar teisėtai ir pagrįstai buvo daryta išskaita, tiesiog konstatavo, kad buvo pažeista išskaitos darymo tvarka, maksimalūs išskaitų dydžio apribojimai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad A. K. subendrinta administracinė nuobauda – 2 750 litų bauda paskirta už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų: Darbo kodekso 99 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-24 nutarimu Nr. 503 patvirtintų Darbo sutarčių registravimo taisyklių 6.12 p. ir 6.8 p., nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarčių registracijos žurnale nėra 12 skilties, kurioje turi būti darbuotojo parašas ir antrojo darbo sutarties egzemplioriaus gavimo data, žurnalo 8 skiltyje neregistruojami darbo sutarties sąlygų, nurodytų Darbo kodekso 95 str. 1-3 d., pakeitimai; Darbo kodekso 176 str. 2 d., kadangi nesumokėjo darbuotojui A. V. darbo užmokesčio už kasmetines atostogas prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios, o laiku nesumokėjus darbo užmokesčio už kasmetines atostogas, jos nebuvo pratęstos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį; Darbo kodekso 207 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d., nes darbuotojui A. V. už uždelstą sumokėti darbo užmokestį laiką nebuvo skaičiuojami ir sumokėti delspinigiai; Darbo kodekso 225 str. 1 ir 3 d., nes darbdavys iš darbuotojo M. G. 2009 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išskaičiavo didesnį nei įstatymais leidžiamą maksimalų išskaitos dydį; Darbo kodekso 201 str. l d., nes darbuotojui A. V. už 2009 m. gruodžio mėn. nebuvo sumokėta 765,46 Lt darbo užmokesčio ir ligos pašalpos, mokamos iš darbdavio lėšų už pirmas dvi nedarbingumo dienas; Darbo kodekso 141 str. 1 d. ir 206 str. 1 d. 1 p., nes UAB „ELVATA“ su darbuotoju M. G. jo atleidimo iš darbo dieną (2009-12-21) pilnai neatsiskaitė - neišmokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio už 2009 m. gruodžio mėn. bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir nesilaikė šalių susitarimu nustatytos galutinio atsiskaitymo tvarkos (b.l. 30-31).

Pagal teisės teoriją administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro: objektas, objektyvinė pusė, subjektas, subjektyvinė pusė. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnis įpareigoja organą ( pareigūną) nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą išaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, t.y. nustatyti visus asmeniui inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo būtinus sudėties elementus, išsiaiškinti ar asmuo kaltas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

LR ATPK 256 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, taip pat kitokiais dokumentais.

Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat pareigūnai, nagrinėjantys administracinio teisės pažeidimo bylą. Taigi, pareiga įrodinėti administracinių teisės pažeidimų bylose priklauso organui (pareigūnui), tiriančiam ir nagrinėjančiam bylą.

Vienas iš administracinio teisės pažeidimo objektyviosios pusės požymių yra administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas.

ATPK 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

LR ATPK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimus. Ši norma yra blanketinė, todėl elgesio taisyklė numatyta kitame teisės akte.

Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 0783-0005, surašytame A. K. pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį nurodyta, kad UAB „ELVATA“ darbo sutartys ir jų pakeitimai registruojami nesilaikant LR Vyriausybės nustatytų darbo sutarčių ir jų pakeitimų registravimo taisyklių, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarčių registracijos žurnale nėra 12 skilties, kurioje turi būti darbuotojo parašas ir antrojo darbo sutarties egzemplioriaus gavimo data. Be to, darbo sutarčių registracijos žurnalo 8 skiltyje neregistruojami darbo sutarties sąlygų, nurodytų Darbo kodekso 95 str. 1-3 d., pakeitimai (pvz. šalių susitarimu keletą kartų buvo keičiamas darbuotojo A. V., taip pat M. G. darbo sutarčių 3 punktas (darbo užmokesčio dydis), tačiau darbo sutarčių registracijos žurnale šie pakeitimai neužregistruoti). Konstatuota, kad tuo buvo padarytas Darbo kodekso 99 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-24 nutarimu Nr. 503 patvirtintų Darbo sutarčių registravimo taisyklių 6.12 p. ir 6.8 p. pažeidimas.

Darbo kodekso 99 str. 2 d. nustato, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-24 nutarimu Nr. 503 patvirtintų Darbo sutarčių registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punktą registravimo žurnale registruojamos visų rūšių darbo sutartys, taip pat sutartys, sudarytos su užsieniečiais. Darbo sutartis tą pačią dieną, kai ją pasirašo darbdavys fizinis asmuo arba darbdavio atstovas, įregistruojama registravimo žurnale. Registravimo žurnalo lapai sunumeruojami, susiuvami, įrašytas lapų skaičius patvirtinamas darbdavio fizinio asmens ar darbdavio atstovo parašu ir antspaudu (Taisyklių 5 punktas).

Taisyklių 6.8 punkte nurodyta, kad aštuntojoje žurnalo skiltyje įrašomi duomenys apie darbo sutarties sąlygų, nurodytų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnio 1–3 dalyse, pakeitimą (pakeitimai įrašomi pakeitus bent vieną iš šių sąlygų. Jeigu darbo sutartys buvo keičiamos ne vieną kartą, į registravimo žurnalą įrašomas paskutinis pakeitimas ir jo data. Pritrūkus vietos tęsti pakeitimus, registravimo žurnale po paskutiniu įrašu rašomas naujas eilės numeris, perrašomi visi duomenys iš ankstesnio įrašo ir toliau įrašomi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnio 1–3 dalyse nurodyti pakeitimai).

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pradedama administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu. Administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos.

Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 0783-0005 aprašant Darbo kodekso 99 str. 2 d. ir Taisyklių 6.8 ir 6.12 p. pažeidimo sudėtį, nenurodytas konkretus veikos padarymo laikas, t.y. nenurodyta, už kokį laikotarpį buvo pildytas Darbo sutarčių žurnalas, kada buvo pakeistos darbuotojų M. G. ir A. V. darbo sutarties sąlygos ir kada įrašai apie tai turėjo būti padaryti. Pažymėtina, kad iš pridėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbo sutarčių registracijos žurnalo ištraukų taip pat nėra galimybės nustatyti, kada pradėtas pildyti žurnalas. Darbo sutarčių registracijos žurnalo pildymo data yra svarbus faktas, nustatant trunkamojo pažeidimo laiką. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokole A. K. suformuluotas kaltinimas dėl Darbo kodekso 99 str. 2 d. ir Taisyklių 6.8 ir 6.12 p. pažeidimų yra nepakankamai konkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio.

Be to, nagrinėjamu atveju Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą pradėjo pagal šios įmonės darbuotojų pareiškimus dėl galutinio atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju, todėl kyla abejonių, ar A. K. inkriminuojami darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimai nėra darbo ginčas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Valstybinė darbo inspekcija įstatymu nėra įgaliota spręsti darbo ginčus, tuo labiau administracinėmis priemonėmis – priimdama nutarimą nubausti asmenį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos procese. Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartyje (Administracinė byla Nr. A8-727/2003) buvo konstatuota, kad ,,darbo ginčų nagrinėjimas, t. y. faktinių aplinkybių nustatymas, jų teisinis įvertinimas bei sprendimų dėl darbo ginčo esmės priėmimas nėra Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija“. Turtinio pobūdžio ginčo negali spręsti ir teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą.

Pažymėtina, kad ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta tik už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą, todėl atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl darbo ginčų, tinkamam veikos kvalifikavimui būtina apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus A. V. ir M. G., pagal kurių pareiškimus atliktas patikrinimas, išsamiai ištirti darbdavio ir darbuotojų susitarimų dėl galutinio atsiskaitymo, išskaitų iš darbo užmokesčio aplinkybes.

Nustatyti pažeidimai yra besąlygiškas pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylos medžiagą grąžinti institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją atlikti papildomą aplinkybių tyrimą ir tinkamai kvalifikuoti padarytą veiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 128 straipsniu,

n utarė:

A. K. skundą patenkinti iš dalies.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės 2010-06-11 nutarimą Nr. ATPN 560 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui, įgaliotam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, tinkamam veikos kvalifikavimui.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.