Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Inos Kirkutienės, teisėjų Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams Sergejui Rudnikovui ir Vaidui Žadeikai, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos atstovei Linai Markevičienei, Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Janinai Meškevič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB “Metavistos prekyba” skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2007 04 12 sprendimo Nr. S-62((7-29/2007), atsakovas Muitinės departamentas prie LR finansų ministerijos ir trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde pareiškėja paaiškina, kad nesutinka su MGK sprendimu. Paaiškina, kad pareiškėja 2004 m. gegužės mėnesį iš Baltarusijos importavo mineralinę alyvą ir įformino bendrojo administravimo dokumento importo rinkinius (toliau – BAD IM) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškėjo, jog dėl pasikeitusių įstatymų ir muitinės darbuotojų bei muitinės tarpininkų nežinojimo BAD IM įforminti neteisingai, t.y. vietoje 4200 įforminta 4000 procedūra. Dėl šios klaidos pareiškėjai atsirado prievolė mokėti PVM ir akcizą iki 2004 06 16, tačiau ši aplinkybė paaiškėjo tik 2006 06 23. Kai tik pareiškėja išsiaiškino klaidą, kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę (TM) prašydama leisti ištaisyti importo procedūrą iš 4000 į 4200. 2004 07 02 sprendimu Nr. 2TR-19-1883 Vilniaus TM leido pakeisti procedūras, tačiau 2004 07 21 Vilniaus teritorinė muitinė priima sprendimą Nr. 2TR-19-1966, kuriuo panaikinimas 2004 07 02 sprendimas Nr. 2TR-19-1883 ir pareiškėjai neleidžiama taisyti BAD importo rinkinių ir dar skaičiuojami delspinigiai. Pareiškėjos manymu tokie Vilniaus TM veiksmai ir sprendimai yra nelogiški, vienas kitam prieštaraujantys ir jais pažeidžiamos Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) nuostatos, t.y. 9 str. įtvirtintas apmokestinimo aiškumo principas. Remiasi LVAT sprendimo nuostatomis, išdėstytomis administracinėje byloje Nr. A8-953-2003. Mano, kad delspinigiai buvo paskaičiuoti remiantis tik prielaida, tačiau į tai neatsižvelgė mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos. Taip pat jos neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja pati ėmėsi priemonių klaidai ištaisyti, aktyviai bendradarbiavo su muitinės darbuotojais, kol jie aiškinosi įstatymų pakeitimus po įstojimo į ES. Teigia, kad šiuo atveju nebuvo laikomasi ir principo, kad visi neaiškumai aiškinami mokesčio mokėtojo naudai.

Paaiškina, kad iš Vilniaus TM 2004 08 26 sprendimo Nr. 5MA-34-4175/10000005801 matyti, kad 2004 08 10 įskaityta 202000 Lt akcizo skolai muitinei padengti pagal pareiškėjos bendrojo dokumento rinkinį (duomenys neskelbtini) (2004 05 12). Dėl to akivaizdu, kad pareiškėja nuo 2004 08 01 iki 2004 08 10 turėjo 202000 Lt mokesčių permoką. Pagal MAĮ 100 str. delspinigiai negali būti skaičiuojami, jei mokesčių mokėtojas turėjo mokesčio permoką. Tokiu būdu pareiškėjai priskaičiuoti delspinigiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, o tik formaliai surašytais mokesčius administruojančių institucijų aktais. Paaiškina, kad nors VAVMI 2007 04 03 pateiktoje pažymoje Nr. (18.1)-46-4959 permoka fiksuojama 2004 08 01 dienai, tačiau pažyma neatspindi realios padėties, nes nėra nurodytas pareiškėjos apskaitos kortelėje fiksuojamas balansas (mokesčių nepriemokų ir permokų) už laikotarpį nuo 2004 08 01 iki 2004 08 10. Akivaizdu, kad jei buvo permoka, tai delspinigiai skaičiuoti nepagrįstai.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovai palaikė skundą. Papildomai paaiškino, kad iš muitinės sprendimo jiems neaiški data, iki kada jie turėjo sumokėti mokesčius, nes ši data sprendime nenurodyta. Ši data svarbi, nes nuo jos priklauso delspinigių skaičiavimas. Mano, kad mokesčius sumokėjo pavėlavę tik savaitę, o ne 2 mėnesius. Taip pat prašė, kad teismas perskaičiuotų delspinigius ir tokiu būdu pakeistų skundžiamus sprendimus.

Paaiškina, kad Vilniaus TM 2004 07 02 sprendimu Nr. 2TR-19-1883 patenkino pareiškėjos prašymą, įpareigojo gautoms prekėms įforminti naujus BAD rinkinius teisingai nurodant muitinės procedūrą. 2004 07 21 sprendimu Nr. 2TR-19-1966 pirmiau minėtas sprendimas pripažintas negaliojančiu, kadangi pareiškėja neįvykdė nurodymo įforminti naujus BAD importo rinkinius, o į kitą valstybę narę išgabeno perdirbtas prekes (4200 procedūra tokiais atvejais netaikytina). Taigi būtent pareiškėjos veiksmai įtakojo muitinės sprendimų priėmimą. Pareiškėja sutiko su pirmiau paminėtais Vilniaus TM sprendimais ir nustatyta tvarka jų neskundė. Todėl konstatuojama, kad muitinio įforminimo metu buvo pasirinkta tinkama muitinės procedūra ir jokios klaidos, kaip tai nurodo pareiškėja, nebuvo. MAĮ 9 str. įtvirtintas mokestinio aiškumo principas taip pat nebuvo pažeistas, kadangi pareiškėja iki kito mėnesio 16 dienos (dar iki muitinės sprendimų priėmimo) privalėjo į biudžetą sumokėti muitinės deklaracijoje pačios pareiškėjos deklaruotus mokesčius.

Paaiškina, kad remiantis MAĮ 100 str. 1 d. 1 punktu ir MD generalinio direktoriaus 2004 05 07 įsakymu Nr. 1B-481 patvirtintų Atleidimo nuo skaičiuojamų delspinigių taisyklių 4 ir 5 punktais, kadangi pareiškėja apie turimą permoką nenurodė nei Vilniaus TM nei MD ir nepateikė tai pagrindžiančių dokumentų, delspinigiai turėjo būti skaičiuojami. Pažymi, kad skundas MD buvo grindžiamas visai kitais pagrindais – mokesčių sumokėjimo datomis.

Dėl to mano, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nenaikintini.

Pareiškėja, nesutikdama su įregistruotais delspinigiais pagal tris BAD rinkinius, sprendimo dalį apskundė Muitinės departamentui. Muitinės departamentas 2007 01 16 sprendimu Vilniaus TM sprendimą iš dalies patvirtino. MD sprendimą pareiškėja skundė MGK, kuri 2007 04 12 sprendimu patvirtino MD sprendimo dalį, kuria pareiškėjai nurodyta sumokėti į biudžetą 3013 Lt PVM delspinigių bei 7820,11 Lt akcizo delspinigių ir atleido bendrovę nuo 56,89 Lt akcizo delspinigių mokėjimo.

Paaiškina, kad bendrovė deklaravusi 2004 m. gegužės mėnesį iš Baltarusijos importuotą mineralinę alyvą ir dyzelinį kurą, įformindama BAD importo rinkinius pasirinko ir deklaravo prekes išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai, sumokant visus priklausančius importo mokesčius (procedūros kodas 4000). Kadangi įforminimo metu buvo pateiktos vienkartinės draudimo kompanijų garantijos, importo mokesčių mokėjimas buvo atidėtas iki kito mėnesio 16 dienos, t.y. iki 2004 06 16. Nustatytu laiku BAD importo rinkiniuose apskaičiuoti akcizai ir PVM nebuvo sumokėti.

Pareiškėja 2004 06 23 kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę dėl muitinės procedūros pakeitimo iš 4000 į 4200, t.y. išleidimą į laisvą apyvartą, nemokant PVM, motyvuodama tuo, kad prekės jau išvežtos į Lenkiją, o įforminant importo rinkinius buvo žinoma, kad prekės bus išgabentos į kitą EB šalį. Vilniaus TM 2004 07 02 sprendimu patenkino bendrovės prašymą ir įpareigojo bendrovę per 10 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos prekėms įforminti naujus BAD importo rinkinius procedūrai 4200, sumokant priskaičiuotus muitus bei akcizus. Pareiškėja šio sprendimo įpareigojimų laiku nevykdė.

Bendrovei dar neįvykdžius muitinės sprendimo Nr. 2TR-19-1883 (2004 07 02) įpareigojimų, Vilniaus TM atlikusi pakartotiną BAD importo rinkinių patikrinimą, nustatė, kad importuotos prekės neatitinka MD ir Finansų ministerijos 2004 04 29 įsakymu Nr. 1B-439/VA-71 patvirtintų taisyklių reikalavimų, ir padarė išvadą, kad šiuo atveju importuotoms prekėms procedūra 4200 netaikytina.

Paaiškina, kad teisingai vadovavosi MAĮ 96 str. 1 d. 1 p., 97 str. 1 dalimi. Paaiškina, kad pagal tris BAD importo rinkinius mokesčių mokėjimo terminas baigėsi 2004 06 16.

Paaiškina, kad MD savo sprendimu pagrįstai patikslino Vilniaus TM 2006 10 16 sprendimą, nurodydamas Finansų ministro įsakymus Nr. 1K-081 (2004 03 12), Nr. 2-1K-243 (2004 06 23), patvirtinančius delspinigių normas 2004 m. II ir III ketvirčiams.

Paaiškina, kad tik pateikdama skundą Mokestinių ginčų komisijai pareiškėja nurodė, jog 2004 08 01 turėjo reikiamo dydžio mokesčių permoką, todėl vadovaujantis MAĮ 100 str. 1 d. 1 p. buvo atleista nuo 56,89 Lt akcizo delspinigių. Muitinei tokių įrodymų pareiškėja neteikė ir atleisti nuo delspinigių neprašė. Vadovaujasi MAĮ 32 str. 3 ir 4 punktais ir teigia, kad Vilniaus TM delspinigius įregistravo pagrįstai. Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu Vilniaus TM atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti. Papildomai paaiškino, kad yra galiojantis teritorinės muitinės sprendimas, kurį vykdant priskaityti delspinigiai. Šio sprendimo pareiškėja neskundė, t.y. sutiko su sprendimu. Muitinė neturi kitos alternatyvos, kaip tik už nelaiku sumokėtus mokesčius skaičiuoti delspinigius. Pareiškėja turėjo teisę nustatyta tvarka teikti prašymą atleisti nuo delspinigių. Tokiu atveju būtų sprendžiamas šis klausimas. Šiuo gi atveju pareiškėja neprašo atleisti nuo delspinigių, o ginčija jų apskaičiavimą, todėl mokestinis ginčas ir buvo sprendžiamas mokestiniams ginčams spręsti nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylos rašytinius įrodymus, įvertinęs šalių atstovų paaiškinimus, daro išvadą, kad skundas netenkintinas.

Vilniaus teritorinės muitinės 2004 07 21 sprendimu Nr. 2TR-19-1966 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2004 07 02 sprendimo Nr. 2TR-19-1883 pripažinimo negaliojančiu“ (MGK byla, l. 15-16) pareiškėjai buvo nustatytas delspinigių skaičiavimas už nelaiku sumokėtus mokesčius, delspinigiai turėjo būti skaičiuojami nuo sumokėti mokesčius prievolės atsiradimo dienos.

Atsakovė ir Vilniaus TM pagrįstai teigia, kad pareiškėja galėjo skųsti šį sprendimą, bet jo neskundė, todėl mokestinė prievolė turi būti vykdoma atsižvelgiant į mokestinės prievolės atsiradimą sąlygojusių dokumentų pateikimą muitinei bei į šį sprendimą. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad šio sprendimo nesuprato, nes jame nenurodyta konkreti data, kada atsirado prievolė mokėti mokesčius. Šiuo sprendimu pripažintas negaliojančiu Vilniaus TM 2004 07 02 sprendimas Nr. 2TR-19-1883. Pačiame 2004 07 21 sprendime išaiškinta, kad pareiškėja išvežė į Lenkiją ne tas pačias prekes, kurias įformino nurodytais BAD importo rinkiniais, o perdirbtas prekes, kurios apmokestinamos importo PVM, ir joms prekių muitinio įforminimo metu buvo įforminta teisinga muitinės procedūra „4000“. Taigi iš šio sprendimo teksto buvo aišku, kad lieka galioti pirminis prekių muitinis įforminimas pagal kurį prievolė sumokėti mokesčius turėjo būti įvykdyta iki 2004 06 16. Iš pripažinto negaliojančiu Vilniaus TM 2004 07 02 sprendimo Nr. 2TR-19-1883 (MGK byla, l. 17-18) matyti, kad pareiškėja neįvykdė mokestinės prievolės iki 2004 06 23, nes tik šia data padavė prašymą dėl BAD importo rinkinių taisymo, taigi jau paduodant prašymą, mokestinė prievolė nebuvo pilnutinai įvykdyta (dalis mokesčių buvo sumokėta 2004 06 08 ir 09). Tuo momentu pareiškėja negalėjo žinoti, ar jos prašymas bus tenkinamas, todėl mokesčius turėjo sumokėti pagal galiojančius BAD IM Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsižvelgiant į garantinius raštus, t.y. iki 2004 06 16.

Vilniaus TM susidariusią situaciją įvertino 2006 10 16 sprendimu Nr. 5MA-34-1280/10000061903 „Dėl delspinigių mokestinės prievolės įregistravimo“ (MGK byla, l. 13-14). Šiame sprendime Vilniaus TM nurodė, kad pareiškėja už importuotas prekes pagal BD importo rinkinį ir bendruosius administracinius dokumentus, kurie išvardyti sprendime esančioje lentelėje, apskaičiuotą PVM ir Akcizo mokestį sumokėjo pavėluotai. Sprendime nurodytos mokesčių mokėjimo datos. Šiuo sprendimu Vilniaus TM tik apskaičiavo ir įregistravo delspinigius. Pareiškėja šį sprendimą skundė Muitinės departamentui, kuris 2007 01 16 sprendimu Nr. 1A-4.14-28 „Dėl UAB „Metavistos prekyba“ skundo“ (MGK byla, l. 8-9) iš dalies patvirtino skundžiamą sprendimą. Šiame sprendime paaiškinta, kad mokesčius apskaičiavo pati pareiškėja įformindama sprendime nurodytus dokumentus. Apskaičiuotų mokesčių mokėjimas, pateikus vienkartines draudimo garantijas (draudimo garantijos yra MGK byloje, l. 26, 28, 30), atidėtas iki kito mėnesio 16 dienos, t.y. iki 2004 06 16.

Dėl nurodytų aplinkybių šie pareiškėjos skundžiami sprendimai pripažintini teisėtais ir pagrįstais, delspinigiai apskaičiuoti už teisingai nustatytą laiko periodą. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja be pagrindo vadovaujasi Vilniaus TM 2004 07 21 sprendimu, teigia, kad iš jo buvo neaišku, kada atsirado mokestinė prievolė, nes mokestinė prievolė pareiškėjai atsirado ne iš šio sprendimo, o iš pačios pareiškėjos pateiktų bendrojo administracinio dokumento rinkinių, kuriuose buvo teisingai apskaičiuotas mokėtinas mokestis.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iki paduodant skundą MGK pareiškėja mokestinio ginčo metu paduotuose skunduose neprašė atleisti ją nuo delspinigių mokėjimo, o prašė panaikinti sprendimus dėl delspinigių priskaičiavimo kaip iš esmės neteisėtus. Pareiškėja muitinės įstaigoms neteikė duomenų apie turimą mokesčių permoką, neprašė atsižvelgiant į turimą mokesčių permoką atleisti nuo delspinigių, kaip tai numatyta MAĮ 100 straipsnyje. Tik skunde MGK pareiškėja prašo atleisti nuo delspinigių mokėjimo. Reikalavimas panaikinti sprendimus, kuriais priskaičiuoti delspinigiai, kaip nepagrįstus ir neteisėtus, iš esmės skiriasi nuo prašymo atleisti nuo delspinigių. Prašymas atleisti nuo delspinigių nebuvo nagrinėtas MAĮ nustatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, nes toks prašymas nebuvo paduotas centriniam mokesčių administratoriui, šiuo atveju MD. MD nebuvo pateikta informacija, kad pareiškėja turi PVM permoką. Tik MGK įvertino šį faktą bei tai, kad skunde MGK pareiškėja jau pareiškė prašymą atleisti nuo delspinigių, ir pagrįstai atleido pareiškėją nuo akcizo delspinigių už 2004 08 01. Permokos faktą patvirtino Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2007 04 03 raštu Nr. (18.1)-46-11959. Pagal turimus duomenis MGK pagrįstai, vadovaudamasi MAĮ 100 str. 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, atleido pareiškėją nuo akcizo mokesčio delspinigių už 1 dieną.

Paduodama skundą teismui pareiškėja neprašė atleisti nuo delspinigių, o prašė iš viso panaikinti MD 2007 01 16 sprendimą ir MGK 2007 04 12 sprendimą tuo pagrindu, kad delspinigiai apskaičiuoti iš vis nepagrįstai. Pareiškėja laiko, kad prievolė sumokėti mokesčius atsirado 2004 08 15 (taip pareiškėja nurodė skunde MD, MGK byla, l. 12), o iki to mokesčiai jau buvo sumokėti. Taip pat pareiškėja delspinigių priskaičiavimą ginčijo tuo pagrindu, kad Vilniaus TM 2004 07 21 sprendime nėra aiškiai nurodyta mokestinės prievolės įvykdymo data, o tuo pažeisti MAĮ 9 straipsnio reikalavimai dėl mokestinės prievolės aiškumo. Skunde teismui pareiškėja tik motyvuose nurodo, kad dėl to, jog 2004 08 01 – 2004 08 10 turėjo mokesčio permoką, delspinigiai skaičiuoti nepagrįstai. Šis pareiškėjos teiginys nepagrįstas MAĮ nuostatomis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad MAĮ 100 straipsnis reglamentuoja tik atleidimą nuo delspinigių. MAĮ 100 str. 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų) bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu už tą patį laikotarpį mokesčių mokėtojas turėjo to paties ar kito mokesčio permoką (1 punktas).T.y. delspinigiai net ir tokiu atveju, jei mokesčių mokėtojas turėjo permoką, skaičiuojami pagrįstai ir teisėtai, tik mokesčių mokėtojas gali būti nuo jų atleidžiamas, be to su sąlyga, kad delspinigiai dar nesumokėti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėja žodžiu prašė, kad teismas delspinigių neskaičiuotų, ar apskaičiuotų už kitą, mažesnį laikotarpį, taip pakeisdamas skundžiamus sprendimus. Tačiau šis patikslinimas buvo grindžiamas ne tuo, kad pareiškėja turėjo permoką, o vėlgi dėl to, kad mokestis turėjo būti sumokėtas kitu laikotarpiu, o ne tuo, kurį nurodė mokesčių administratoriai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį skundai teismui paduodami raštu. Tačiau ir žodžiu patikslintas reikalavimas nekeitė pareiškėjos raštu parašyto reikalavimo esmės, t.y. reikalavimo delspinigių skaičiavimą pripažinti iš esmės neteisėtu. Dėl MAĮ 9 str. taikymo teismas pastebi, kad apmokestinimo aiškumo principas, kuris išdėstytas šiame straipsnyje, reiškia tai, kad Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktuose mokestinės prievolės turinys, jos atsiradimo ir pasibaigimo tvarka ir pagrindai turi būti aiškiai apibrėžti. Pareiškėja nenurodo, kokiuose teisės aktuose mokesčiai neaiškiai apibrėžti. Pareiškėja aiškina nesupratusi Vilniaus TM sprendimo, tačiau pareiga mokėti mokesčius kilo ne iš šio sprendimo, o dar iki jo priėmimo, pačiai pareiškėjai apskaičiavus mokėtinus mokesčius ir pateikus deklaracijas. Todėl MAĮ 9 str. nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos.

Kadangi pareiškėja teismo neprašė atleisti nuo delspinigių, teismas šio klausimo nesprendžia. Tačiau teismui yra pateikta Vilniaus apskrities VMI 2007 08 03 pažyma Nr. (18.1)-46-26284 (b.l. 47), iš kurios matyti, kad pareiškėja turėjo PVM permoką 2004 08 01 – 2004 08 09 laikotarpiu. Šios pažymos pagrindu pareiškėja gali kreiptis į mokesčių administratorių ir prašyti atleisti nuo nesumokėtų delspinigių už pažymoje nurodytą laikotarpį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei argumentus, teismui pareikšti skundo reikalavimai netenkinami.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 85str., 87str., 88 str. 1 p., 127 str. kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Metavistos prekyba“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.