Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei ir Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant Marijampolės AVPK Šakių RPK atstovei Odetai Rekešienei, administracinėn atsakomybėn traukiamai G. J., jos atstovei advokatei Irenai Haase,

teismo posėdyje išnagrinėjo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turinčios vidurinį išsilavinimą, ištekėjusios, niekur nedirbančios, neteistos, administracine tvarka nebaustos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

G. J. 2016-04-18 apie 20 val. 40 min., Šakių r., Gelgaudiškio mstl., Mokyklos g. prie namo Nr. 20 A, vairuodama jai priklausantį automobilį „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė transporto priemonę „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ją apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino; 2016-04-18 21 val. 25 min. G. J. nustatytas 3,05 promilės neblaivumo laipsnis, taip pat ji nepateikė vairuotojo pažymėjimo, – tokiais savo veiksmais G. J. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 8 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.

II

Taip pat G. J. 2016-04-18 apie 21 val. Šakių r. sav., Šakiuose, Bažnyčios g., prie VšĮ Šakių ligoninė priėmimo–skubiosios pagalbos skyriaus pasipriešino policijos pareigūnams D. K. ir D. M., einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, tai yra stūmė D. K. ranka, vedama prie policijos tarnybinio automobilio standino rankas, nevykdė šių pareigūnų teisėtų reikalavimų eiti į tarnybinį automobilį, dėl to jos atžvilgiu buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai; tokiais savo veiksmais G. J. padarė ATPK 187 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

G. J. teismo 2016-05-26 posėdyje iš dalies prisipažino padariusi nurodytus administracinius teisės pažeidimus, nurodė, kad š. m. balandžio 18 d. jai reikėjo nuvežti į ligoninę tetą J.O. F. Automobilį pasistačiusi arčiau prie tetos gyvenamojo namo laiptinės, bet grįžo tokia moteris ir užstatė G. J. automobilį. Važiuodama atbuline eiga G. J. žiūrėjusi, kad neužkliudytų tos kitos mašinos, bet užkliudė tą automobilį. Tai buvo adresu Mokyklos g. 20A, Gelgaudiškyje, Šakių rajone. Automobilis, kurį ji kliudė, buvo Opel “Vectra”. Automobilį kliudė savo automobilio šonu. Pajautusi, kad kliudė svetimą mašiną, sustojo, išlipo apžiūrėti. Dar paklaususi tetos, kieno ta mašina, bet teta nežinojusi. Tada G. J. nusprendusi nuvežti tetą į ligoninę ir sugrįžusi ieškoti kieno ta mašina. Tuo metu vairuotojo pažymėjimą turėjusi, jis buvęs mašinoje. G. J. apie pietus buvusi išgėrusi alaus dvi skardines. Nežinanti, kodėl jai toks didelis girtumas nustatytas. Kodėl tuo metu neginčijusi girtumo, priduodant ištyrimui kraują, negali paaiškinti. Dar prieš važiuodama burną praskalavusi su burnos skalavimo skysčiu. Girtumą pripažįsta, kaip pripažįsta ir savo pasitraukimą iš eismo įvykio vietos.

Protokole nurodytas laikas atitinka faktines aplinkybes. Konfliktas vyko prie Šakių ligoninės. G. J. sustabdė Šakiuose, V. K. gatvėje prie parduotuvės “Maxima”. Pareigūnams pasakiusi, kad jai reikia tetą nuvežti į ligoninės priėmimą, ten ją nuvežiusi, paėmusi jos daiktus ir norėjusi palydėti į ligoninę. Pareigūnai neleido palydėti tetos, vienas iš pareigūnų paėmė daiktus ir pats tetą palydėjo į priimamąjį. Į ligoninės priimamąjį G. J. nebuvusi įėjusi. G. J. privažiavusi prie ligoninės priimamojo durų ir norėjusi patraukti automobilį, bet pareigūnai jai neleido to padaryti, iš karto išlaipino iš automobilio ir uždėjo antrankius. Incidentas buvo apie 21.15 val. G. J. nepaklususi pareigūnų reikalavimams, tačiau pasipriešinimo nebuvę. Kodėl jai uždėjo antrankius – nežinanti. Pareigūnai jai neleidę paimti teisių, jos buvę padėtos mašinoje. Policijoje G. J. norėjusi nueiti į tualetą, tačiau sumaišiusi duris, tai pareigūnai dėl to labai supykę (b. l. 46).

Dėl padaryto pažeidimo, pasipriešinus policijos pareigūnams, prisipažįsta. Negalėjusi teisingai to įvertinti, kadangi buvusi išgėrusi. Dėl pasitraukimo iš įvykio vietos prisipažįsta, dėl turto sugadinimo prisipažįsta. Išvengti atsakomybės nenorinti, dabar savo veiksmus vertina blogai. Ateityje jau taip nesielgtų ir tikrai neblaivi nesėstų už vairo. Dabar alkoholio nevartojanti visiškai. Vaistus naudoja, nes yra stuburo išvarža, o antidepresantų jau nenaudoja (b. l. 69-70).

Liudytojas D. K., Šakių RPK vyr. patrulis, parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jam pažįstamas dėl tarnybinių pareigų atlikimo. Liudytojas dirbo su kolega D. M. ir gavo pranešimą, kad Gelgaudiškyje įvyko eismo įvykis ir asmuo pasišalino iš įvykio vietoje. Pareigūnai įtariamą automobilį sustabdė Šakiuose, Šaulių gatvėje. Prie automobilio nuėjo D. M., kuris grįžęs paaiškino, kad moteris veža ligonį į ligoninę. Pareigūnai ją palydėjo. Sustabdė prie ligoninės, kolega ligonę palydėjo į priėmimo skyrių. Liudytojas, priėjęs prie vairuotojos, pajuto alkoholio kvapą. Paprašė užgesinti automobilio variklį, paduoti raktelius, bet G. J. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, nelipo iš automobilio, priešinosi girtumo nustatymui. Po to, išlipusi iš automobilio, bandė eiti į priėmimo skyrių pas ligonę. Jos priešinimasis policijos pareigūnams pasireiškė tuo, kad prie ligoninės priėmimo durų mosikavo rankomis, stumdėsi. Tada pareigūnai panaudojo spec. priemones – antrankius. G. J. pati išlipusi iš automobilio ir kai pradėjo priešintis, tik tada jos atžvilgiu panaudojo antrankius. Automobilį nuo priėmimo durų patraukė kolega D. M.. Matėsi, kad vairuotoja yra neblaivi – jautėsi alkoholio kvapas, buvo nekoordinuoti jos judesiai, nerišli kalba. G. J. rankinuką pasiėmė, dokumentų nepateikė, nors pareigūnai jų ir prašė tada, kai ji buvo pristatyta į policijos komisariatą. Parigūnai ją sustabdė Šaulių gatvėje. Prie automobilio buvo priėję D. M.. Ar ji pateikė dokumentus jam – liudytojas nežino (b. l. 46-47).

Liudytojas D. A., Šakių RPK viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresnysis specialistas, parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta tik pagal tarnybą, jai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pas liudytoją ji buvo atvykusi ir rašant protokolą su visais pažeidimais sutiko. Paaiškinimo nedavė, liudytojas vadovavosi ankstesniais jos paaiškinimais. Š. m. balandžio 29 d. papildomai paaiškinimo iš jos nepaėmė, kadangi byla perduodama teismui ir ji teigė, kad visus paaiškinimus duos teisme. Prieštaravimų nebuvo, todėl pareigūnai vadovavosi balandžio 18 d. duotais G. J. paaiškinimais (b. l. 47).

Liudytojas M. K. parodė, kad G. J. pažįsta iš matymo. 2016-04-18 apie 20 val. liudytojui paskambino kaimynė, kad į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Liudytojo automobilis Opel “Vectra”. Liudytojas pasižiūrėjo per langą ir pamatė stovintį automobilį, atsitrenkusį į jo automobilį. Tada bėgo į kiemą, kur pamatė, kad tas automobilis išvažiuoja iš kiemo. Automobilis buvo sidabrinės spalvos “džipas”. Liudytojas dar bandė vytis tą automobilį, bet jo nepavijęs. Mano, jog vairuotoja turėjusi jį pamatyti. Paskambinęs į bendrąjį pagalbos telefoną ir pranešęs, kad eismo įvykyje dalyvavęs automobilis pasišalino Šakių kryptimi. Liudytojo automobiliui buvo įrėžtas galinio bamperio kampas ir žibintas įrėžtas. Kitą dieną paskambinęs į draudimą ir pranešęs apie įvykį. G. J. buvusi atvykusi, bet liudytojo nebuvo namie, todėl su ja nepabendravo (b. l. 47).

Liudytojas D. M. parodė, kad G. J. žino tik dėl tarnybinių pareigų atlikimo. Iš Marijampolės apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Gelgaudiškio miestelyje automobilis padarė eismo įvykį, iš kurio pasišalino ir nuvažiavo link Šakių. Buvo nurodyti tikslūs automobilio valstybiniai numeriai. Liudytojas kartu su kolega – vyriausiuoju patruliu D. K. reagavę į įvykį iš policijos komisariato. Išvažiuojant iš Šakių miesto pastebėjo budėtojo nurodytą automobilį, apsisuko ir sustabdė jį. Prie vairo sėdėjo G. J. Šalia vairuotojos, keleivio vietoje sėdėjo senyvo amžiaus moteris. G. J. paaiškino, kad į Šakių priėmimo skyrių turi pristatyti šalia sėdinčią moterį, kuri turėjo bėdų su sveikata. Blogai besijaučiančios moters pavardė pareigūnams nebuvo pasakyta, o jie jos ir neklausė. Senyvą moterį liudytojas palydėjo iki priėmimo skyriaus, o kolegai nurodė vairuotoją pasikviesti prie tarnybinio automobilio pasiaiškinti įvykio aplinkybių ir nustatyti jos neblaivumą, nes kilo įtarimų, kad G. J. galimai neblaivi. Palydėjo moterį į priėmimą, kur ją pasitiko seselės ir nusivedė į procedūrinį kabinetą. Tos į ligoninę atvežtos moters liudytojas paklausė ar jai dar ko reikia, ir ji atsakė, kad automobilyje likę jos asmeniniai daiktai. Liudytojas jų nuėjo, berods, G. J. daiktus jau laikė rankoje, juos paėmė ir padavė tai močiutei. Liudytojui išėjus iš procedūrinio kabineto, jis pamatė, kad kolega G. J. dar nenusivedęs prie tarnybinio automobilio – G. J. atsisakė vykdyti teisėtus nurodymus, stūmė liudytoją kolegą, ėjo į priėmimą, aiškino, kad jai ten reikia, nors jai buvo nurodyta eiti prie tarnybinio automobilio. Kadangi senyvo amžiaus moteris jau buvo priėmime, G. J. liudytojo pasakyti nurodymai, kurių jį nevykdė, buvo teisėti. Pažeidėja priešinosi aktyviais veiksmais – stūmė liudytojo kolegą ranka, vedama prie mašinos standino rankas, nenorėjo eiti. Dėl to jos atžvilgiu buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai. Negali pasakyti, ar pats liudytojas ar jo kolega G. J. uždėjo antrankius – nepamena. Pažeidėja buvo pasodinta į tarnybinį automobilį ir pristatyta į Šakių rajono policijos komisariatą, kur sutiko pasitikrinti girtumą. Alkotesteriu jai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Dėl vairuotojo pažymėjimo buvo keliamos kelios versijos. G. J. iš pradžių sakė, kad pažymėjimą turi su savimi. Kai atvyko jos brolis, kad paimtų automobilį, pasakė, kad pažymėjimas automobilyje. Paprašius, kad brolis surastų, šis atsakė, kad neranda. Tada G. J. paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą paliko namuose. Pažeidimo dieną vairuotojo pažymėjimas pareigūnams nebuvo pateiktas, nors sąlygos jam surasti ir pateikti buvo sudarytos. Pažeidėjos asmeninius daiktus į budinčią dalį atnešė jos brolis. Prie liudytojo akių ji apžiūrėjo piniginę ir pasakė, kad ten pažymėjimo nėra, kad jis yra automobilyje. Vėliau buvo pasakyta, kad pažymėjimo nėra ir automobilyje. Liudytojas dalyvavo iki kol pažeidėja buvo išleista iš komisariato. G. J. pasipriešinimo pareigūnams vieta buvo vieša – prie Šakių ligoninės. Įvykis buvo apie 21 val. Moteris nebuvo tiek fiziškai stipri, kad galėtų pareigūnus smarkiai stumdyti, bet ji savo veiksmais parodė, kad nenori vykdyti jų reikalavimų – ji stūmė kolegą, standino rankas, nors buvo gražiai paprašyta to nedaryti. Kadangi tai buvo moteris, pareigūnai į tai atsižvelgė ir stengėsi naudoti kuo mažiau fizinės prievartos. Pareigūnai bandė ją paėmę už rankų gražiai nuvesti, nes kitaip ji būtų ėjusi kur norėjo. Liudytojas nežino ką G. J. manė, kai priešinosi. Gal ji tikėjosi išsisukti nuo atsakomybės, gal galvojo, kad galės manipuliuoti, būdama priėmime. Jai nebuvo jokio reikalo ten eiti, nes daiktai buvo atiduoti, blogai besijaučiantis asmuo buvo prižiūrimas medikų. G. J. girtumas ligoninėje nebuvo nustatinėjamas, nes tokias technines galimybes patys pareigūnai turi savo mobilioje darbo vietoje. Technika yra su patikros sertifikatu. Girtumą visada nustatinėja su savo įranga. Be to, G. J. komisariate neatsisakė nusistatyti girtumo, o po protokolo surašymo ji turėjo pilną teisę vykti į gydymo įstaigą pakartotiniam girtumo pasitikrinimui. Po neblaivumo patikrinimo G. J. policijos komisariate išbuvo 2 val., gal daugiau. Po to pareigūnai važiavo į Gelgaudiškį forminti eismo įvykio. Po neblaivumo patikrinimo pažeidėja neišreiškė noro valandos laike vykti į gydymo įstaigą. Antrankiai G. J. buvo nuimti policijos komisariate. Pasipriešinimo pareigūnams veiksmai vyko apie 21 val. – liudytojas mano, kad pareigūnės V. K. surašytame ATP protokole nurodant pažeidimo valandą, padaryta techninė klaida (b. l. 61-63).

Liudytoja V. K. parodė, kad dirba Šakių RPK vyresniąja specialiste, datos neprisimena, kai gavo tarnybinį pranešimą, jog G. J. pasipriešino policijos pareigūnams. Liudytoja ją pasikvietė į komisariatą apklausai. Apsiklausė ir, kadangi pagal tą tarnybinį pranešimą liudytojai pakako įrodymų, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Su G. J. pažeidimo padarymo dieną liudytoja nebendravo. Tarnybinis pranešimas buvo liudytojai nukreiptas aukštesnio pareigūno, todėl liudytoja ir surašiusi G. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą. G. J. nepripažino padaryto pažeidimo. Surašant protokolą duomenų G. J. kaltei įrodyti pakako ir netikėti kolegomis liudytoja neturėjusi pagrindo. Rašant G. J. paaiškinimą, jai ten įsivėlė techninė klaida dėl pažeidimo valandos, todėl liudytoja protokolą rašiusi ir iš jos paaiškinimo, taip pat padarė analogišką apsirikimo klaidą, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodžiusi klaidingą pažeidimo valandą. Tarnybinį pranešimą liudytoja jau buvo anksčiau perskaičiusi. Rašant protokolą buvo įsitikinusi, kad nurodytas laikas toks pat kaip ir tarnybiniame pranešime nurodyta, bet per žioplą klaidą įrašė ne tą laiką. Kiek aš žino, tai G. J. pasipriešinimas pareigūnams jau buvo tada, kai ją sustabdė ir po to prie ligoninės priėmimo skyriaus, todėl ir parašyta Bažnyčios gatvėje (b. l. 68-69).

Motyvuojamoji dalis

G. J. kaltę įrodo: tarnybiniai pranešimai (b. l. 1, 25-27), asmens blaivumo testas (b. l. 2), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 3), eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), fotonuotraukos (b. l. 5-7), administracinių teisės pažeidimų protokolai (b. l. 8, 28), G. J., M. K. paaiškinimai raštu (b. l. 9-10, 11, 29) ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

G. J. veika (I) atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., sudėtį, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neblaivus vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį. Kadangi G. J. iš eismo įvykio vietos pasišalino, todėl jos veika tinkamai kvalifikuota ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Taip pat G. J. nepateikė vairuotojo pažymėjimo, todėl jos veika (I) atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d., sudėtį. Nors Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d. numatytas pažeidimas nepriskirtas apylinkės teismo kompetencijai pagal ATPK 224 str., tačiau remiantis ekonomiškumo bei protingumo kriterijais, byla išnagrinėtina ir paskirtina nuobauda vienu nutarimu.

G. J. veika (II) atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d. sudėtį, kadangi ji, nevykdydama policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų geranoriškai vykti su jais į Šakių RPK ATP aplinkybių išsiaiškinimui bei įforminimui, aktyviais veiksmais – stumdydamasi, mostaguodama rankomis, pati savo noru neidama, pasipriešino policijos pareigūnams, dėl ko G. J. atžvilgiu pareigūnų buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai ir ji buvo prievarta atvesdinta į policijos komisariatą.

G. J. dalinį prisipažinimą kalta dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams ATP protokolo surašymo metu ir 2016-05-26 bei 2016-07-21 teismo posėdžių metu, tiriant įrodymus bei jos galutinę poziciją – visišką kaltės pripažinimą 2016-07-21 teismo posėdyje, teismas vertina kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę taktiką, pradžioje siekiant visiškai išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d., o baigiant nagrinėti bylą ir jos neteisėtos veikos įrodytumui tapus akivaizdžiu, – siekiant sušvelninti atsakomybę. Kad G. J. nebuvo iki galo nuoširdi, pripažįstant savo neteistas veikas, įrodo ir jos aiškinimas dėl pažeidimų padarymo dieną suvartoto alkoholio kiekio ir rūšies – akivaizdu, jog nuo ryte ir per pietus išgertų tik dviejų lengvo alaus 0,5 l talpos skardinių, jai 21.25 val. negalėjo būti nustaytas sunkus, tai yra 3,05 promilės girtumas. Ir šiuo atveju girtumo pateisinimo prasme nėra reikšmingas G. J. aiškinimas, beje, nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis, jog sunkus girtumas jai galėjo atsirasti dėl to, kad tuo metu ji vartojusi antidepresantus ir nugaros nuskausminančius vaistus – G. J. patvirtino, kad žinojusi, jog vaistų naudojimo metu alkoholis nevartotinas. Esant tokioms aplinkybėms – elgusis priešingai, G. J. privalo prisiimti atsakomybę ir kilusias pasekmes.

Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė; atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad pažeidimas (II) padarytas neblaivaus asmens.

Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Akcentuotina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Įvertinus bylos medžiagą, spręstina, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra.

G. J. teismo posėdyje išdėstytos aplinkybės, paaiškinimai, teismui papildomai pateikti dokumentai, iš kurių visumos teismas turėtų spręsti, jog teisės vairuoti atėmimas trukdytų G. J. normaliai gyventi, prižiūrėti sergančią motiną, auginti savo vaikus, kad yra poreikis vairuoti, jog lengviau būtų išspręsti kasdieniai buitiniai, sveikatos priežiūros klausimai, kad ji vairavo, nes buvo būtinumas sergančią tetą J.O. F. skubiai gabenti į gydymo įstaigą, teismo nepripažįstamos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių turėtų būti jos atžvilgiu taikomas Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnis. Teismas nesutinka su pozicija, kad tik stipriai neblaivi G. J. skubiai galėjo padėti sergančiai tetai – tam yra Bendrosios pagalbos centras, Greitoji medicininė pagalba. Be to, įvertinat G. J. pateiktus motyvus ryšium su jos gyvenimo apsunkinimu, jei ji netektų teisės vairuoti, pažymėtina, kad šioje bylų teisenoje už padarytus ATP skiriamų administracinių nuobaudų vienas pagrindinių tikslų ir yra nubausti prasižengusį asmenį, tokiu būdu jį auklėjant ir taip ateityje prevenciškai užkertant kelią galimam naujų pažeidimų darymui.

Pažymėtina, jog G. J. padaryti administraciniai teisės pažeidimai, tarp kurių ir laikytinas labai pavojingu, sukeliančiu pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, – vairavimas transporto priemonės, esant neblaiviai (sunkaus girtumo laipsnio) ir sukėlimas eismo įvykio.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį, į pavojingumo laipsnį – padaryti keturi teisės pažeidimai; į G. J. asmenybę bei šeiminę padėtį – administracine tvarka nebausta, neteista, niekur nedirba, ištekėjusi, augina tris nepilnamečius vaikus; į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. G. J. skirtinos straipsnių sankcijose numatytos minimalaus dydžio piniginės baudos ir papildoma nuobauda – specialios teisės atėmimas.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinė nuobauda parenkama už sunkesnįjį pažeidimą paskirtos nuobaudos dydžio.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286, 287 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius:

administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., ir nubausti 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams;administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir nubausti 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams;administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d., ir nubausti 5 Eur (penkių eurų) bauda;administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d., ir nubausti 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., galutinę nuobaudą paskirti 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.