Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1959 m. rugpjūčio 6 d. Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. Š. 2014 m. kovo 25 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia sugriebė už rankų ir dešinę ranką suko savo žmonai R. Š., tuo sukeldamas nukentėjusiajai R. Š. fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. Š. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2014 m. kovo 25 d. vakare jis buvo blaivus, pyko ant sutuoktinės, kad ji praėjusią naktį nenakvojo namuose, buvo susinervinęs, todėl priėjęs prie jos sugriebė už rankų reikalaudamas pasiaiškinti. Neprisimena, kad būtų sukęs rankas, tačiau neneigia, kad taip galėjo pasielgti, nes buvo įpykęs.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė sukėlus fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei - įrodyta visiškai.

Nukentėjusioji R. Š. parodė, kad 2014 m. kovo 25 d. vakare į namus grįžo apie 19 val. Namai buvo šalti, krosnis nekūrenta, kambariuose mėtėsi tuščių alaus butelių, jautėsi alkoholio kvapas, jos sutuoktinis gulėjo savo kambaryje ant grindų. Ji buvo įsitikinusi, kad sutuoktinis neblaivus, todėl uždariusi jo kambario duris, nuėjo ruoštis rytdienos darbui. Apie 20 val. K. Š. atsibudo, atėjęs į kambarį, kuriame prie kompiuterio ji ruošėsi darbui, ėmė jai priekaištauti, kad ji nenakvojusi namuose, koneveikti ją, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Pripuolęs prie jos, stipriai sugriebė jai už abiejų rankų, tačiau vieną ranką jai pavyko išlaisvinti, kitą jis ėmė sukti. Jai skaudėjo, tačiau greitai pavyko jį išstumti į kitą kambarį ir iškviesti policiją. Sutuoktinis jos neatsiprašė, ji nesusitaikė, ji jam neatleido, taikytis neketina.

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (4-5 b. l.) matyti, kad gavus R. Š. telefoninį pranešimą apie vyro smurtavimą, nuvykus į K. Š. ir R. Š. namus adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog R. Š. sutuoktinis K. Š. sugriebė jai už abiejų rankų ir pradėjo jas sukti, ant dešinės rankos dilbio matėsi kraujosruva.

Iš alkotesterio parodymų (11 b. l.) matyti, kad 2014 m. kovo 25 d. 21 val. 54 min. K. Š. yra blaivus.

Iš nukentėjusios parodymų matyti, kad K. Š. sugriebė jai už abiejų rankų, tačiau suko tik vieną – dešinę - ranką, kurios dilbio srityje atsirado dvi kraujosruvos, kairėje rankoje jokių smurto žymių nesimato, todėl kaltinimo apimtis mažinama, kaltinimas tikslinamas, iš kaltinimo išjungiant vienos rankos sukimą, nurodant, kad suko nukentėjusios dešinę ranką.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Kaltinamasis K. Š. sugriebdamas už rankų ir vieną ranką sukdamas sutuoktinės nesužalojo, tačiau neabejotina, kad R. Š. dėl to jautė skausmą, t. y. smurtiniais veiksmais K. Š. sutuoktinei sukėlė fizinį skausmą, todėl jo veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnyje numatyta, jog padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai egzistuoja tik formaliai. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

Nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis nustatyta, kad K. Š. sugriebė savo sutuoktinei R. Š. už abiejų rankų, tačiau pasuko tik vieną ranką (šią aplinkybę patikslino teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji), dėl ko nukentėjusioji patyrė skausmą, ko pasekoje atsirado dvi kraujosruvos ant jos dešinės rankos dilbio srityje. Iš nukentėjusiosios paaiškinimų matyti, kad jai pavyko jėga išstumti kaltinamąjį į kitą kambarį, stumiamas jis nesipriešino, kas rodo, kad po rankos suspaudimo jo fizinės jėgos panaudojimas prieš sutuoktinę pasibaigė, jis buvo trumpalaikis. Nors nukentėjusioji tvirtina, kad K. Š. buvo neblaivus, ji mačiusi tuščius alaus butelius namuose, jautė alkoholio kvapą, tačiau K. Š. blaivumas alkotesteriu patikrintas iš karto po įvykio, iš jo rodmenų matyti, kad jis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio. Iš kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad jis prisipažįsta nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi. Visuma aptartų aplinkybių, nors ir nepateisina kaltinamojo elgesio, tačiau rodo jo atliktų veiksmų mažesnį pavojingumą.

Esant aptartoms aplinkybėms, konstatavus, kad K. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, atsižvelgiant į tai, kad jo padaryta veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio BK 140 straipsnyje 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektui, kad jo padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas šią veiką padariusiam K. Š..

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, nors K. Š. veiksmai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 37 straipsnis).

Kaltinamasis K. Š. teisiamas pirmą kartą, tačiau iš jos sutuoktinės paaiškinimų galima spręsti, kad jis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, todėl, siekiant, kad K. Š. daugiau nenusikalstų, tikslinga skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant keturių mėnesių šios priemonės įvykdymo terminą (Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p. ir 72² str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

K. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti K. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.