Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-385-135/2013 Teisėja Irena Narbutienė. Proceso Nr. 1-82-1-00452-2012-8

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 25 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir jam paskirta 2 (dvejų ) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apygardos teismo 2012-12-05 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 3 (treji) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia nustatyta nuo 2013-02-07. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė nuo 2012-09-11 iki 2013-02-06.

Tuo pačiu nuosprendžiu kaltais pripažinti ir M. M. bei M. M., tačiau dėl jų nuosprendis neskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su M. M., padedant M. M., kuris vairavo transporto priemonę – automobilį „Ford Siera“, 2012 m. liepos 12 d., tiksli valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini) kaime, įsibraunant į UAB „A.“ priklausančią aptvertą, sargo saugomą teritoriją, iš nerakinto garažo pagrobė aukšto slėgio įrenginį „Stihl“, 980,00 litų vertės, tuo padarydami UAB „A.“ tokio dydžio turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Nors nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, V. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 str. reikalavimų bei prasmės ir, vadovaudamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, aptarti skundžiamame nuosprendyje. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė V. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, kuriais jis neigia padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą – UAB „Arifarma“ priklausančio turto vagystę. Teisėjų kolegija su tokiu parodymų vertinimu sutinka. V. B. kaltė dėl minėtos nusikalstamos veikos įvykdymo pagrįsta nuteistųjų M. M. ir M. M., liudytojų A. P. ir R. M., nukentėjusiojo S. D. parodymais, įvykio vietos apžiūros, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais, kuriuos lyginant ir gretinant tarpusavyje bei su visuma baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, galima daryti neabejotiną išvadą dėl nuteistojo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas neranda teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusios pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas dėl V. B. kaltės nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nuteistojo kaltė pagrįsta įrodymais, kurie gauti teisėtais būdais įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

Nukentėjusysis UAB ,,A.“ direktorius S. D. 2012-07-13 protokole- pareiškime policijai nurodė, jog 2012-07-12, apie 9.00 val., buvo pastebėta, kad iš UAB ,,A.“ priklausančio garažo dingo aukšto slėgio plovimo įrenginys ,,Stihl“. Kaip matyti iš 2012-09-06 daiktų pateikimo ir iš 2012-09-12 daiktų apžiūros protokolų (1 t., 7–9 b. l.), A. G. Šiaulių AVPK Raseinių r. PK KPS tyrėjai pateikė aukšto slėgio įrenginį ,,Stihl RE128 Plus“ ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jį nupirko iš V. B. už 150 Lt (1 t. 36 b. l.). Liudytojas A. P. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad matė, kaip pas A. G. įrenginį atvežė V. B., Mindaugas ir trečias asmuo, kurio nepažįstą, visi buvo išlipę iš mašinos, aktyviausias pardavėjas buvo V. B., jis siūlė pirkti ,,kercherį“, ėjo su A. G. patikrinti, ar jis veikia, A. G. jį nupirko už 150 Lt, pinigus padavė V. B. (2 t., 26 b. l.). Liudytojas R. M. teisme parodė, kad važiavo kartu su M. M., M. M. ir V. B., bevažiuojant V. B. paklausė, gal žino, ką galima pavogti, pasiūlė nuvažiuoti prie S. D. firmos, atvažiavus V. B. peršoko per tvorą ir nuėjo prie sandėlio, parnešė iš pastato ,,kercherį“, įdėjo į automobilio bagažinę, mašinoje V. B. su M. M. kažkam skambino, siūlė pirkti, tačiau nerado, kam, liudytojas tvirtino, kad vogti pasiūlė V. B. (2 t., 26 b. l.). Nuteistasis M. M. teisme parodė, kad jis prie UAB ,,Arifarma“ liko sėdėti automobilyje, o M. M. su V. B. išlipo iš automobilio, po kažkiek kiek laiko jie grįžo ir į mašinos bagažinę įdėjo plovimo įrenginį, paprašė įrenginį palaikyti jo namuose, įrenginį malkinėje padėjo V. B., kitą dieną po pietų atėjo V. B., paprašė paskambinti A. G. ir pasiūlyti ,,kercherį“, jis paskambino, A. G. įrenginį liepė atvežti, įrenginį pardavė A. G.. Nuteistasis nurodė, kad nusikaltimas padarytas M. M. iniciatyva, o V. B. sutiko nusikaltimą daryti (2 t., 24 b. l.). Nuteistasis M. M. parodė, kad važiuojant V. B. klausė, gal žino, ką galima pavogti, prie lentpjūvės sustojo ir jis su V. B. išlipo iš mašinos, nuėjo prie tvoros, tačiau jis (M. M.) liko prie tvoros, o V. B. nubėgo į lentpjūvę ir iš ten atsinešė ,,kercherį“, jį padėjo į bagažinę, po to nuvežė pas M. M.. Kitą dieną su V. B. važiavo pas A. G., pinigų jis už įrenginį negavo, su A. G. nekalbėjo, per tvorą perlipęs ir įmonės teritorijoje nebuvo, V. B. lipo per tvorą ir grįžo su įrenginiu, jokios kalbos apie radiatorių nebuvo, V. B. pasiūlė važiuoti prie lentpjūvės (2 t., 24 b. l.). Pažymėtina, jog V. B. pateiktos įvykio versijos nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai.

V. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo nekaltumą patvirtina tai, kad apie vagystę ir ją padariusius asmenis jis informavo policijos pareigūną S. C.. Tačiau toks apelianto argumentas yra nepagrįstas. Tai, kad pokalbio su S. C. metu jis (V. B.) papasakojo apie atvejį, kai jis su M. M. bei M. M. automobiliu buvo nuvykę prie UAB ,,A.“ teritorijos, kur jis su M. M. laukė automobilyje, o M. M. perlipęs per tvorą pateko į įmonės teritoriją ir iš ten pasinešė aukšto slėgio plovimo įrenginį, kuris buvo parduotas A. G., tikrai neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog jis nedalyvavo šioje vagystėje, kadangi jo kaltę patvirtina byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Nepaisant to, kad nuteistasis teigia, jog jis vagystėje nedalyvavo, teisėjų kolegijos nuomone, ši versija nėra patvirtinta, ji prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato, kiek ir kokių rūšių įrodymų turi būti, kad teismas galėtų daryti išvadas, jog įvykdyta nusikalstama veika ir kad asmuo yra kaltas dėl tos veikos padarymo. Remdamasi anksčiau paminėtomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog byloje surinktų ir teisme ištirtų minėtų įrodymų visuma yra pakankama ir neginčijamai patvirtina V. B. kaltę. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. B. nurodė, kad gailisi ir atsiprašė (2 t., 29 b.l.), tai taip pat leidžia manyti, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis grindžiama V. B. kaltė, yra teisingos ir pagrįstos.

Skirdamas bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę. Nuteistasis V. B. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), jis anksčiau ne kartą teistas, teistumas jam nėra išnykęs. Tai rodo jo negatyvų požiūrį į visuomenę, nenorą laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

Paskirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Apylinkės teismas teisingai parinko apeliantui laisvės atėmimo bausmės rūšį. Kadangi nuteistojo V. B. nusikalstama veika padaryta neišnykus teistumui, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.), todėl apeliantui tinkamai parinkta laisvės atėmimo bausmės rūšis, nes kitų bausmių nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje dėl turto grobimo iš UAB „Arifarma“, ir joje dalyvavusius asmenis, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, lengvinanti baudžiamąją atsakomybę – tai kaltininko pagalba išsiaiškinant nusikalstamą veiką, kai jis gera valia ir aktyviais veiksmais padeda išsiaiškinti jam žinomas nusikalstamos veikos detales, nurodo nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis, liudytojus ir t.t.

Ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnas S. C., apklausiamas liudytoju, parodė, kad 2012 m. vasarą pokalbio su V. B. metu, apklausiant jį dėl kito įvykio, sužinojo, kad iš UAB ,,A.“ yra pavogtas aukšto slėgio plovimo įrenginys, V. B. papasakojo, kad buvo atvejis, kai jis su M. M. bei M. M. automobiliu buvo nuvykę prie UAB ,,A.“, ten V. B. bei M. M. laukė automobilyje, o M. M. perlipęs per tvorą pateko į bendrovės teritoriją ir iš bendrovės teritorijos parsinešė, t. y. pavogė, aukšto slėgio plovimo įrenginį, jį tą pačią dieną ar po keleto dienų pardavė A. G., V. B. nurodė sumą, kuri buvo gauta pardavus įrenginį, po šio pokalbio policijos pareigūnas surašė pranešimą dėl apsikeitimo turima informacija Kriminalinės policijos skyriui (1 t., 32 b. l.). Apie tai apeliaciniame skunde nurodė ir pats nuteistasis V. B.. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas nustato BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę V. B., kadangi jis padėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis.

Nustačius kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę yra pagrindas švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Parenkant V. B. bausmės dydį už UAB „A.“ turto grobimą, atsižvelgtina į tai, jog padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, kad nuteistajam nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikė bendrininkų grupėje, V. B. anksčiau ne kartą teistas, jo nusikalstama veika padaryta neišnykus teistumui. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nusikalstama veika niekam nebuvo padaryta žala, kadangi pavogtas turtas buvo grąžintas savininkui, ir jis dėl jo neturėjo jokių pretenzijų, todėl tai ir anksčiau paminėtos aplinkybės, kolegijos nuomone, leidžia V. B. skirti bausmę, kuri mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį – dvejus metus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šią bausmę subendrinus su Šiaulių apygardos teismo 2012-12-05 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, nustatyti galutinę subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nuosprendį pakeisti:

Nustatyti V. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis.

V. B. pagal BK 178 straipsnio 2 d. paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti paskirtą bausmę, ir nustatyti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.