Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. V. 2019 m. gruodžio 20 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. kaip UAB „G.“ (duomenys neskelbtini), būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, į apskaitą įtraukė dalį ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, kurie nebuvo naudojami pajamoms uždirbti, o buvo panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, iš viso 11 432,89 Eur sumai. Pagal pateiktus bendrovės apskaitos dokumentus, (duomenys neskelbtini) V. V. 2019 m. gruodžio 18 d. paaiškinimą, patikslintas PVM deklaracijas nustatyta, kad UAB „G.“ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. spalio 30 d. į sąnaudas įtraukė iš viso 11 432,89 Eur išlaidų už prekes ir paslaugas (2019 metų sausio mėnesį 488,94 Eur, vasario mėnesį 1 101,10 Eur, birželio mėnesį 4 425 Eur, liepos mėnesį 657,20 Eur, rugpjūčio mėnesį 1 938,83 Eur, rugsėjo mėnesį 2 571,68 Eur ir spalio mėnesį 335 Eur), kurios nebuvo panaudojamos pajamoms uždirbti, į PVM atskaitą įtraukė 1 827 Eur pirkimo PVM už prekes ir paslaugas, kurios nebuvo naudojamos pajamoms uždirbti, t. y. padidino 1 827 Eur PVM atskaitą ir grąžintiną PVM. Pagal laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. UAB „G.“ apskaitos registrus, Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas nustatyta, kad UAB „G.“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 7 PVM deklaracijose (forma FR0600) už 2019 metų sausio, vasario, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą (2019 metų sausio mėnesį deklaravo 85 Eur daugiau, vasario mėnesį deklaravo 34 Eur daugiau, birželio mėnesį deklaravo 768 Eur daugiau, liepos mėnesį deklaravo 114 Eur daugiau, rugpjūčio mėnesį deklaravo 336 Eur daugiau, rugsėjo mėnesį deklaravo 432 Eur daugiau, spalio mėnesį deklaravo 58 Eur daugiau atskaitomo ir grąžintino PVM), t. y. PVM deklaracijose deklaravo iš viso 1 827 Eur daugiau įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, 1 827 Eur daugiau atskaitomo PVM ir 1 827 Eur daugiau grąžintino iš biudžeto PVM ir tokiu būdu padarė iš viso 1 827 Eur nuostolį Valstybės biudžetui.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

4.1. Atsiliepime pažymėta, kad V. V. padarė du tyčinius administracinius nusižengimus, juos visiškai pripažino, visas neteisėtai į bendrovės buhalterinę apskaitą įtrauktas išlaidas eliminavo ir atsižvelgiant į tai apeliantui buvo paskirta subendrinta minimali 4 000 Eur bauda. UAB „G.“ (duomenys neskelbtini) V. V. apeliaciniame skunde nurodė, kad geranoriškai vykdė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjo nurodymus, tačiau atsiliepime pažymėta, jog tai yra jo pareiga, o ne atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 187 straipsnio 4 dalyje ir ANK 205 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. apeliantas skundu prašo sumažinti jam paskirtos administracinės nuobaudos – baudos – dydį. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde buvo išdėstytas ir prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau dėl šio klausimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. vasario 17 d. nutartyje jau pasisakė ir prašymą atnaujinti praleistą terminą tenkino. Taigi dėl minėtų apeliacinio skundo argumentų Klaipėdos apygardos teismas šioje nutartyje pakartotinai nebepasisako.

7. Skundžiamu nutarimu V. V. pripažintas kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 187 straipsnio 4 dalyje ir 205 straipsnio 5 dalyje, padarymo. Už ANK 205 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą asmuo baudžiamas bauda nuo 4 000 Eur iki 5 590 Eur. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinus paskirtas administracines nuobaudas, V. V. paskirta minimali 4 000 Eur bauda. Apeliaciniame skunde teigiama, kad net ir minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju sąlygoja akivaizdžiai per griežtą nubaudimą, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirtą baudą sumažinti iki 1 000 Eur.

8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

9. Apygardos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad yra nustatytos tokios aplinkybės, sudarančios pagrindą V. V. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad, skirdamas nuobaudą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusižengimų pobūdį, atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – darbingo amžiaus, dirba, duomenų apie tai, kad būtų baustas už šios rūšies nusižengimus, teismui nepateikta, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nusprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. V. paskyrus ANK 205 straipsnio 5 dalies ir 187 straipsnio 4 dalies sankcijose numatytas minimalias baudas.

10. V. V. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 205 straipsnio 5 dalyje, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo už šio nusižengimo padarymą numatytą pakankamai griežtą administracinę nuobaudą, laikytinas pavojingu, todėl vien tik šį nusižengimą padariusio asmens pageidavimus atitinkančios nuobaudos paskyrimas aiškiai neatitiktų ne tik administracinių nuobaudų paskirties, įtvirtintos ANK 22 straipsnyje, bet ir teisingumo principo. Vis dėlto, būtina atsižvelgti ir tinkamai įvertinti taip pat kitas reikšmingas aplinkybes. V. V. savo kaltę dėl abiejų administracinių nusižengimų padarymo visiškai pripažino dar tyrimo atlikimo metu, savo elgesį vertino kritiškai, dėl padarytų nusižengimų nuoširdžiai gailėjosi. Nors apeliaciniame skunde padarytų nusižengimų fakto įrodytumo ir kaltės klausimai nėra keliami, tačiau iš skundo motyvų matyti, kad apeliantas ir šiuo metu savo veiksmus vertina kaip pavojingus, gailisi dėl susidariusios situacijos, žada atidžiau domėtis teisiniu reguliavimu, ypač susijusiu su buhalterinės apskaitos tinkamu ir teisėtu vedimu (organizavimu), kad daugiau nepadarytų naujų nusižengimų, taip pat vengs bet kokio interesų konflikto tarp asmeninių ir įmonės interesų. Taigi anksčiau aptartos aplinkybės sąlygoja išvadą, kad administracinių nusižengimų padarymą bent iš dalies nulėmė V. V. netinkamas ir nedetalus teisės aktų išmanymas, žinių trūkumas, kaip tinkamai vesti buhalterinę apskaitą įmonėje, ir noras susigrąžinti skolą iš UAB „G.“. Pažymėtina, jog ANK 2 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Taigi, V. V. netinkamas teisės aktų išmanymas negali paneigti jo padarytų administracinių nusižengimų ar panaikinti jam taikytiną administracinę atsakomybę, tačiau savo ruožtu ši aplinkybė atskleidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikslą ir motyvus, taip pat patvirtina, jog V. V. neturėjo intencijos sumažinti valstybės biudžetui mokamų įmokų, pasipelnyti svetimo turto sąskaita.

11. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą yra teisingai pažymėta, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tyrėjo nurodymų vykdymas yra V. V. pareiga, būtina įvertinti ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį viso tyrimo metu. Nagrinėjant padarytus administracinius nusižengimus, V. V. geranoriškai vykdė visus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos nurodymus, pateikė visus dokumentus ir nurodė jam žinomus faktus nieko neslėpdamas. Taigi ši ir anksčiau aptartos aplinkybės leido teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismui konstatuoti V. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažino padaręs administracinius nusižengimus, padėjo juos išsiaiškinti ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas papildomai nori įvertinti ir aplinkybę, kad nors V. V. deklaravo apie UAB „G.“ turtą duomenis, neatitinkančius tikrovės, ir tokiu būdu padarė 1 827 Eur nuostolį valstybės biudžetui, tačiau šiuo metu šis nuostolis yra panaikintas, kadangi V. V. patikslino PVM deklaracijas ir padarytą žalą savo noru atlygino. Tai leidžia apygardos teismui konstatuoti dar vieną V. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

12. Būtina atsižvelgti į tai, jog nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino aplinkybes, kad V. V. yra darbingo amžiaus ir turi darbą (b. l. 9), tačiau augina keturi vaikus (b. l. 53–56), UAB „G.“ yra šeimos verslas (b. l. 7–8), kuriuo užsiimdamas ir kurį plėtodamas V. V. sukuria darbo vietas taip pat ir kitiems asmenims, ir vienintelis pragyvenimo šaltinis. Kaip V. V. nurodė apeliaciniame skunde, tyrimo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai skambino mažiausiai 100 UAB „G.“ klientų, kurių dalis prarado pasitikėjimą įmone ir nutraukė sutartis ar nesudarė naujų sutarčių, todėl įmonė prarado apie 159 000 Eur pajamų. Esant tokiai situacijai, dar ir griežtos administracinės nuobaudos, t. y. didelės baudos, skyrimas V. V. būtų papildoma sudėtinga finansinė našta, kuri gali būti prilyginta antriniam nubaudimui.

13. Apeliacinės instancijos teismas vertina ir teigiamą V. V. asmenybės charakteristiką, t. y., kad jis nėra anksčiau baustas už jokius finansinius nusikaltimus ar administracinius nusižengimus, susijusius su finansų sistema, sąžiningai moka mokesčius valstybei. Šios aplinkybės parodo, kad V. V. nėra linkęs sistemingai pažeisti teisės aktuose įtvirtintą reguliavimą, laikosi visuomenės socialinių ir teisės normų. Taigi, apygardos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde V. V. minimos aplinkybės nagrinėjamu atveju yra teisiškai reikšmingos ir sudaro pagrindą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui taikyti švelnesnę, negu numatė įstatymų leidėjas, atsakomybę. Neigiamų pasekmių, kurias neabejotinai sukelia paskirta nuobauda – bauda, atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, tačiau ne mažiau svarbu tai, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju net minimali sankcijoje numatyta nuobauda neatitiks pusiausvyros tarp padaryto pažeidimo ir paskirtos administracinės nuobaudos standarto, todėl anksčiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą sumažinti V. V. pagal ANK 205 straipsnio 5 dalį paskirtą nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pozicijai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju jau anksčiau apeliacinės instancijos teismo padarytą išvadą, kad V. V. paskirta administracinė nuobauda yra neproporcinga jo padarytiems administraciniams nusižengimams, patvirtina ir tai, jog V. V. paskirta 4 000 Eur dydžio bauda yra daugiau nei du kartus didesnė nei jo valstybės biudžetui padaryta žala, kurią jis šiuo metu yra pašalinęs.

15. Taigi aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas pažeidėjui nuobaudą pagal ANK 205 straipsnio 5 dalį, netinkamai įvertino padaryto nusižengimo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, todėl paskyrė aiškiai per griežtą nuobaudą, kuri, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelninama per pusę, kad jos dydis labiau atitiktų valstybės biudžetui buvusią padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutarimas keistinas dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų ir, sušvelninus nuobaudą pagal ANK 205 straipsnio 5 dalį, švelnintina ir V. V. paskirta galutinė administracinė nuobauda (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

iš dalies tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. V. apeliacinį skundą.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutarimo dalį, kuria V. V. paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 5 dalį, ir dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, paskirta galutinė nuobauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, V. V. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirtą baudą sumažinti iki 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtą galutinę nuobaudą sušvelninti ir V. V. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.