Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Česlav ir KO savininkui Č. G. (Č. G.), jo atstovui advokatui Ernestui Bušmovičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Česlav ir KO ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Česlav ir KO, atstovaujamas savininko Č. G. (Č. G.), kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 299 Eur skolą, 3 893,44 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas papildomai nurodė, kad atsakovė pagal šalių sudarytas 2015 m. lapkričio 6 d. ir 2015 m. gruodžio 17 d. rangos sutartis už ieškovo atliktus rangos darbus neatsiskaitė. Ieškovas tinkamai ir laiku atliko sutartyse numatytus darbus, atsakovės direktorius pats asmeniškai priėmė rangos darbus, jokių pretenzijų dėl darbų kokybės ieškovui nereiškė, tačiau darbų priėmimo-perdavimo akto raštiškai nepatvirtino. Tačiau atsakovės direktorius, dalyvaudamas parengiamajame teismo posėdyje, patvirtino, kad dėl darbų kokybės ir įvykdymo terminų ieškovui pretenzijų neturėjo. Pagal sutartis atsakovė su ieškovu neatsiskaitė ir liko skolinga 5 299 Eur, kuriuos ieškovas prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovas bandė geranoriškai išspręsti situaciją, atsakovės direktorius vis žadėjo sumokėti skolą, pasirašė skolos raštelį, tačiau sutartu laiku už darbus nesumokėjo. Atsakovė atsiliepime nepagrįstai nurodo, kad ji su ieškovu yra atsiskaičiusi, pateikdama teismui bankinių pavedimų kopijas, tačiau minėtais pavedimais pinigai ieškovui buvo pervedami už statybines medžiagas, kurių reikėjo darbams atlikti. Apmokėjimai už paslaugas yra susiję su ieškovo vykimu į objektą (kelionės išlaidos). Avansinis mokėjimas už paslaugas buvo mokamas už kitus, vėlesnius atsakovės užsakytus darbus, kurie buvo atliekami ne pagal ieškinyje nurodytas rangos sutartis. Taigi, atsakovė už atliktus darbus pagal 2015 m. lapkričio 6 d. ir 2015 m. gruodžio 17 d. rangos sutartis neatsiskaitė.

2017-09-18 teismo posėdyje atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius V. N. paaiškino, kad darbai atlikti, priduoti, tačiau perdavimo priėmimo aktas nepasirašytas. Susisiekimo ministerija reiškė pretenzijas dėl ieškovo atliktų darbų trūkumų.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, teismui neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl, ieškovui prašant, byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įvertindamas įrodymus, teismas įvertina kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaro išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę nustatoma, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Remiantis ieškovo, jo atstovo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 6 d. ir 2015 m. gruodžio 17 d. ieškovas Česlav ir KO, atstovaujamas savininko Č. G. (Č. G.), su atsakove UAB „Statybų sritis“ sudarė rangos darbų pirkimo sutartis (1 t., b. l. 4, 6–7). Šalys sutarė sutarties kainas ir terminus, taip pat sutarė dėl atliktų darbų apmokėjimo tvarkos (sutarčių 2 p., 3 p., 4 p.). Šalys taip pat susitarė, kad atsakovė (užsakovė) uždelsusi laiku sumokėti už atliktus darbus, už kiekvieną uždelstą mokėti dieną moka ieškovui (rangovui) 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos (sutarčių 6.1. p.). Bylos nagrinėjimo metu sutartys, jų sudarymas, turinys šalių nebuvo nustatyta tvarka ginčijamos, nuginčytos, šalys pripažino ir jomis vadovavosi grindžiant savo reikalavimus bei atsikirtimus, sutartys yra galiojančios, todėl teismas šias aplinkybes laiko nustatytomis (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).

Remiantis 2015 m. lapkričio 6 d. rangos sutartimi ieškovas įsipareigojo atlikti sienų ir lubų glaistymo bei dažymo darbus (150 kv. m x 4,35 Eur už kv. m = 652,50 Eur) ir kitus dažymo darbus (190 kv. m x 4,35 Eur už kv. m = 826,50 Eur). Remiantis 2015 m. gruodžio 17 d. rangos sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti langų pjovimo ir lovių (profiliuočių) montavimo darbus (20 langai x 30 Eur = 600 Eur), fasado šiltinimo darbus (280 kv. m x 10 Eur už kv. m = 2 800 Eur), pastolių montavimo darbus (280 kv. m x 1,50 Eur už kv. m = 420 Eur). Iš viso šalys susitarė atlikti darbus už 5 299 Eur.

Ieškovas reiškia ieškinį dėl neatsiskaitymo už atliktus darbus, teigia, kad tinkamai ir kokybiškai atliko statybos rangos sutartyse numatytus darbus, atsakovė pretenzijų dėl darbų kokybės neturėjo, pastabų nereiškė, todėl reikalauja atlyginimo už juos. Atsakovė atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto nepasirašė, nors darbus faktiškai priėmė, jokių pastabų dėl atliktų darbų kokybės ieškovui nepateikė (1 t., b. l. 5). Atsakovė atsiliepime į ieškinį bei atsakovės direktorius V. N. dalyvaudamas parengiamajame teismo posėdyje patvirtino, kad pretenzijų dėl ieškovo atliktų darbų atlikimo neturėjo ir nereiškė. Tačiau atsakovės direktorius nurodė, kad jis už atliktus darbus sumokėjo ieškovui bankiniais pavedimais į Česlav ir KO savininko Č. G. (Č. G.) banko sąskaitą. Atsakovė byloje pateikė 2015 m. lapkričio 16 d. mokėjimo pavedimą, kuriuo buvo pervesta į ieškovo savininko Č. G. (Č. G.) sąskaitą 1 800 Eur (mokėjimo paskirtis – už paslaugas) (1 t., b. l. 73), 2015 m. gruodžio 31 d. mokėjimo pavedimu ieškovui buvo pervesta 2 000 Eur (mokėjimo paskirtis – medžiagoms ir paslaugoms pirkti) (1 t., b. l. 74), 2016 m. sausio 30 d. mokėjimo pavedimu ieškovui buvo pervesta 350 Eur (mokėjimo paskirtis – medžiagoms ir paslaugoms pirkti) (1 t., b. l. 75), 2016 m. vasario 14 d. mokėjimo pavedimu ieškovui buvo pervesta 1 150 Eur (mokėjimo paskirtis – medžiagoms ir paslaugoms pirkti) (1 t., b. l. 76).

CK numatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Vykdydamos rangos sutartį, šalys privalo laikytis jos nuostatų ir sutarčių vykdymo principų reikalavimų: sutartį vykdyti tinkamai, sąžiningai, bendradarbiaujant su kontrahentu. Šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, ir viena iš šalių, pati nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę. Rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį. Remiantis bylos duomenimis, tarp šalių statybos rangos sutarčių pagrindu susidarė sutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.1–6.4 straipsniai). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Įstatymu nustatyta, kad sutarties šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis); tokiu atveju šalis gali sutartį nutraukti ir vienašališkai, nesikreipdama į teismą (CK 6.218 straipsnio 1 dalis). Ieškovas įsipareigojo atlikti sutartimis sutartus darbus šalių suderintais terminais, šalių sutarti darbai buvo atlikti.

Byloje nustatyta, kad vykdant sutartis atsakovė už ieškovo atliktus darbus neapmokėjo. Šalys skirtingai aiškina bei vertina sutarčių vykdymą dėl skolos sumokėjimo vykdant sutartį; ieškovas nurodo, kad atsakovė už atliktus darbus ieškovui nesumokėjo, o atsakovė nurodo, kad atsakovė ieškovui už atliktus darbus sumokėjo, pervesdama pinigines sumas Česlav ir KO savininkui dalimis, teismui pateikė apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Tuo tarpu tiek ieškovas, tiek jo atstovas nurodė, kad atsakovė pavedimais pinigus ieškovui pervedė mokėdama už statybines medžiagas, kurių reikėjo statybos ir remonto darbams atlikti. Apmokėjimai už paslaugas taip pat susiję su ieškovo vykimu į objektą (kelionės išlaidos). Avansinis mokėjimas už paslaugas buvo mokamas už kitus, vėlesnius atsakovės užsakytus darbus, kurie buvo atliekami ne pagal ieškinyje nurodytas rangos sutartis. Ieškovo teigimu, atsakovė už atliktus darbus pagal 2015 m. lapkričio 6 d. ir 2015 m. gruodžio 17 d. rangos sutartis neatsiskaitė.

Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.158 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.256 straipsnis). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Bylos duomenimis ieškovas savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovė pretenzijų nereiškė ir su ieškovu tinkamai neatsiskaitė, todėl darytina išvada, kad atsakovas prievolės tinkamai neįvykdė. Ieškovo reikalavimai įrodyti byloje pateiktais duomenimis bei įrodymais. Susipažinus su atsakovės byloje pateiktas įrodymais (banko pavedimais), taip pat ieškovo banko sąskaitų išrašais, matyti, kad atsakovė atlikti mokėjimus į ieškovo savininko sąskaitą: 2015 m. lapkričio 16 d. sumokėta 1 800 Eur, 2015 m. gruodžio 31 d. sumokėta 2 000 Eur, 2016 m. sausio 30 d. sumokėta 350 Eur, 2016 m. vasario 14 d. sumokėta 1 150 Eur, iš viso atsakovė pervedė ieškovui 5 300,00 Eur. Tačiau nei vieno mokėjimo pavedimo paskirtyje nėra nurodyta, kad mokėjimai atliekami už atliktus darbus pagal 2015 m. lapkričio 6 d. ir 2015 m. gruodžio 17 d. šalių sudarytas rangos (subrangos) sutartis. Mokėjimų paskirtyse nurodyta, kad pinigai pervedami už medžiagas ir paslaugas. Be to, atsakovės direktorius 2016 m. vasario 3 d. pasirašė skolos raštelį, patvirtindamas, kad už atliktus darbus Česlav ir KO yra skolingas apie 5 000 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti per mėnesį (1 t., b. l. 8). Skolos raštelyje klaidingai nurodyta galutinio atsikaitymo data, t. y. kad atsakovė skolą įsipareigoja sumokėti iki 2015 m. kovo 3 d. Tai laikytina rašytiniu apsirikimu. Kaip jau minėta, atsakovė teigia, kad už atliktus darbus su ieškovu atsiskaitė 2015 m. lapkričio 16 d., 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. sausio 30 d. ir 2016 m. vasario 14 d. pavedimais. Tačiau teismas pažymi, kad atsakovė skolos raštelį, pripažindamas skolą ieškovui, pasirašė 2016 m. vasario 3 d., taigi atsakovės 2015 m. lapkričio 16 d., 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. sausio 30 d. pavedimais sumokėtos sumos negali būti vertinamos, kaip apmokėjimas pagal 2015 m. lapkričio 6 d. ir 2015 m. gruodžio 17 d. subrangos sutartis.

Kadangi byloje nėra neginčytinų duomenų apie atsakovės prievolės ieškovui įvykdymą pagal 2015 m. lapkričio 6 d. ir 2015 m. gruodžio 17 d. statybos rangos sutartis, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 299 skolą už atliktus darbus laikomas pagrįstu ir tenkinamas (CPK 178 straipsnis). Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovės mokėjimus ieškovui pagal sutartį sąlygojo ir trečiųjų asmens veiksmai, kadangi viso namo renovacijos darbai nebuvo laiku priduoti dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų, kas įtakojo tai, kad atsakovė atitinkamai negavo laiku pinigų ir negalėjo laiku atsiskaityti su įmonėmis, atlikusiomis subrangos darbus. Tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra reikšmingos šalims vykdant savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Atsakovės ir trečiųjų šalių įsipareigojimų vykdymas / nevykdymas neturi įtakoti subrangos sutarčių dalies dėl šalių atsiskaitymo už atliktus darbus bei sudaryti sąlygas sutarčių pažeidimams ir / ar juos pateisinti.

Pagal 2015 m. lapkričio 6 d. ir 2015 m. gruodžio 17 d. statybos rangos sutarčių 6.1 p. atsakovei uždelsus laiku sumokėti už atliktus darbus, už kiekvieną uždelstą dieną moka ieškovui 0,2 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Ieškinį patenkinus, ieškovui už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. birželio 3 d priteistina iš atsakovės 3 893,44 Eur delspinigių (5 299 Eur × 0,2 % × 368 dienų = 3 893,44), taip pat 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis) (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas pateikė duomenis apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 207,25 sumokėtas žyminis mokestis (1 t., b. l. 10, 51), ir 700 Eur advokato atstovavimo išlaidos (1 t., b. l. 11, 51, 87, 2 t., b. l. 3), iš viso 907,25 Eur; ieškinį patenkinus, ieškovui priteistina iš atsakovės 907,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis).

Byloje susidarė 12,12 Eur pašto išlaidos, kurios iš ieškovės UAB „Statybų sritis“ priteistinos valstybei (CPK 88 str. 1d. 3 p., 92, 92 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), ieškovo Česlav ir KO, veikiančio pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 585254, buveinė: Šalčininkų r., Zubiškių k., a. s. LT96 4010 0444 0010 9841, Luminor Bank AB, naudai 5 299 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt devynių eurų 00 ct) skolą, 3 893,44 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 44 ct) delspinigius, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (9 192,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 907,25 Eur (devynių šimtų septynių eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), valstybei – 12,12 Eur (dvylikos eurų 12 ct) bylinėjimosi išlaidas (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.