- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-29
- Bylos Nr.
- 2S-551-280/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03414-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- A. H., R. L.
- Atsakovas
- L. J.
- Išvadą teikia
- Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-551-280/2013
Teisėja Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03414-2013-1
2013 m. rugpjūčio 29 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Laimutė Sankauskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. H. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4521-488/2013 pagal ieškovų R. L., A. H. ieškinį atsakovui L. J., institucijai, teikiančiai išvadą – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai, dėl tėvystės nuginčijimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti, kad A. H. nėra nepilnamečio N. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) biologinis tėvas, panaikinat gimimo liudijime esantį įrašą apie tai, bei nustatyti, kad atsakovas L. J. yra N. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) biologinis tėvas. Nurodė, kad ieškovai kartu nebegyvena ir R. L. gimęs vaikas nėra A. H. biologinis vaikas. Vaiko gimimo liudijime A. H. įrašytas kaip vaiko tėvas dar neįsiteisėjus teismo sprendimui nutraukti santuoką tarp ieškovų. Atsakovas L. J. yra nepilnamečio vaiko N. L. biologinis tėvas ir vykdo visas kaip tėvo pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Nurodė, kad pagal Civilinio kodekso normas ieškovai neturi teisės reikšti ieškinio dėl tėvystės nustatymo. Pažymėjo, jog ieškovai turi pirmiausiai nuginčyti tėvystę ir tik tada reikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. H. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad tėvystės nuginčijimas ir jos nustatymas yra susiję su vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis bei pareigomis. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai taikė tėvystės nuginčijimą ir nustatymą reglamentuojančias teisės normas, nebuvo aktyvus nagrinėjant šeimos bylas. Remdamasis teismų praktika, mano, kad tėvystės nuginčijimo ir nustatymo klausimus būtina spręsti vienoje byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas L. J. sutinka su skunde išdėstytais teiginiais ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė R. L. sutinka su skundu ir nurodo, kad, atsižvelgiant į ieškovo A. H. gyvenamąją vietą – Albaniją, naujos bylos iškėlimas užimtų daug laiko bei lėšų, nukentėtų nepilnamečio vaiko interesai. Pažymi, jog teismui manius ieškiniui turint trūkumų, galima buvo pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu, o ne atsisakyti priimti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Procesinių dokumentų atitikimo įstatymų reikalavimams normų paskirtis – užtikrinti, kad juose pateikiama informacija būtų aiški, išsami, prieinama ir suprantama dokumentą teikiantiems, byloje dalyvausiantiems asmenims ir teismui. Ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimas skirtas tiems atvejams, kai ieškinyje (pareiškime) pateikiama informacija (dalykas, pagrindas ir kitos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 111, 135 straipsniuose nurodytos aplinkybės) neatitinka minėtų reikalavimų. Numatydamas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, įstatymų leidėjas įtvirtino sąlygas įgyvendinti civilinio proceso tikslą ginti asmenų, kurių teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir sudarė galimybes įgyvendinti proceso koncentruotumo principą.
Ieškovai pateikė ieškinį, ginčydami ieškovo A. H. tėvystę ir prašydami nustatyti atsakovo L. J. tėvystę nepilnamečio N. L. atžvilgiu. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teisme gali būti nagrinėjamas tik vienas reikalavimas ir kad ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo pareiškė asmenys neturintys teisės reikšti reikalavimus tokios kategorijos bylose (b. l. 22-23).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama nutartimi iš esmės buvo konstatuoti ieškinio trūkumai (CPK 115 str.). CPK 376 straipsnis įpareigoja teismą būti aktyviam nagrinėjant šeimos bylas, lygiai pat ir sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo. Todėl teismas netinkamai taikė įstatymą atsisakydamas priimti ieškinį, kai tam nebuvo teisinio pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog įstatymai nedraudžia nagrinėti toje pačioje byloje tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo klausimų. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007). Įstatymu nėra nustatytos pareigos laikytis išankstinės neteisminė ginčo sprendimo bylos tėvystės nustatymo byloje. Todėl nėra pagrindo nepriimti tokio reikalavimo.
Pagal CPK 387 straipsnio 3 dalies ir 395 straipsnio nuostatas, reikalavimai dėl tėvystės nustatymo ir dėl tėvystės nuginčijimo teikiami apylinkės teismui atitinkamai pagal ieškovo arba atsakovo ir pagal atsakovo gyvenamąją vietą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo spręsti ieškovo A. H. ieškinio priėmimo klausimo.
Dėl paminėtų motyvų, nutartis dėl atsisakymo priimti ieškinį naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.