- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-12
- Bylos Nr.
- 1A-51-113-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valentinas Janonis (pirm.), Dalius Jocys, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- A. R., K. R.
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A–51–113/2007
2007 m. liepos 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Valentino Janonio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. R. ir K. R. apeliacinius skundus dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2006-10-30 nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažinta kalta ir nuteista:
pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2004-03-20 dokumento suklastojimo laisvės atėmimu vieneriems metams,
pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2003-12-31 dokumento suklastojimo laisvės atėmimu vieneriems metams,
pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2004-03-31 dokumento suklastojimo laisvės atėmimu vieneriems metams:
vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. ir K. R. nuteistos už tai, kad A. R. nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2003 m. rugpjūčio 6 d., būdama A. R. individualios įmonės savininke (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)), o nuo 2003 m. rugpjūčio 7 d. iki 2003 m. lapkričio 18 d. UAB „Toliteka“ (reorganizuotos iš A. R. įmonės) direktore, o K. R. nuo 2003 m. lapkričio 19 d. iki 2004 m. gegužės 31 d. būdama UAB „Toliteka“ direktore, pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str., būdamos atsakingos už apskaitos organizavimą, pažeisdamos šio įstatymo 4 str. (ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama), 12 str. 1 d. 2 p. (ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais), nevedė ilgalaikio turto, atsiskaitymų, skolų apskaitos. Tokiu būdu aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Be to, A. R. ir K. R. nuteistos už tai, kad A. R. nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2003 m. rugpjūčio 6 d., būdama A. R. individualios įmonės savininke (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)), o nuo 2003 m. rugpjūčio 7 d. iki 2003 m. lapkričio 18 d. UAB „Toliteka“ (reorganizuotos iš A. R. įmonės) direktore, pagal 1992-06-18 Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I-2654 24 str. ir 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str., būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, pažeisdama 1992-06-18 Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I-2654 (1996-12-23 įstatymo Nr. VIII-65 redakcija) 9 str. (apskaitos dokumentai yra įrašų apie ūkines operacijas į apskaitos registrus pagrindas), 10 str. (apskaitos dokumentuose privaloma fiksuoti įvykusias ūkines operacijas) ir 12 str. (visų ataskaitinio laikotarpio apskaitos dokumentų duomenys apibendrinami apskaitos registruose) bei 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais) ir 16 str. (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose) ne visas įvykusias ūkines operacijas įformino ir įregistravo bei įtraukė į apskaitos registrus, dėl ko inventorizacijos metu 2002-10-01 nustatytas prekių už 225 393,60 Lt trūkumas, pažeisdama Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 23 str. (nuostolių sumos, didesnės kaip 1 procentas visų pajamų, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams), 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. (dokumentuose turi būti nurodytas ūkinio įvykio turinys, ūkinio įvykio rezultatas kiekine ir sumine išraiška, matavimo vienetai), to paties įstatymo 4 str. (ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams) nuo 2003-08-29 iki 2003-11-17 pagal prekių nurašymo aktus nurašė įvairių prekių už 67 770,97 Lt, nors bendrovė 2003 m. rugpjūčio-lapkričio mėn. turėjo 214 658 Lt pajamų ir galimas nurašyti 1 procentas sudaro tik 2 147 Lt, taip pat nuo 2002-03-31 iki 2003-07-31, surašant „prekių paėmimo aktus“ atidavė N. G. įvairių prekių už 4 922 Lt, tačiau šiuose prekių nurašymo ir paėmimo aktuose nenurodė prekių pavadinimo, kiekio, svorio, kainos ir kitų duomenų, o K. R. nuo 2003 m. lapkričio 19 d. iki 2004 m. gegužės 31 d., būdama UAB „Toliteka“ direktore, pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str., būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, pažeisdama Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 23 str. (nuostolių sumos, didesnės kaip 1 procentas visų pajamų, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams), 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. (dokumentuose turi būti nurodytas ūkinio įvykio turinys, ūkinio įvykio rezultatas kiekine ir sumine išraiška, matavimo vienetai), to paties įstatymo 4 str.( ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams) nuo 2003-11-24 iki 2003-12-29 pagal prekių nurašymo aktus nurašė įvairių prekių už 48 825,22 Lt, nors bendrovė nuo 2003 m. lapkričio 19 d. pajamų neturėjo, taip pat 2003-12-31 surašydama „prekių paėmimo aktą“ atidavė N. G. įvairių prekių už 1450 Lt, tačiau šiuose aktuose nenurodė prekių pavadinimo, kiekio, svorio, kainos ir kitų duomenų. Tokiu būdu A. R. ir K. R. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Be to, A. R. ir K. R. nuteistos už tai, kad A. R., siekdama sukelti įmonės bankrotą, ir taip išvengti įsiskolinimų kreditoriams, 2003-08-06 perregistravo savo individualią įmonę (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini)) į ribotos civilinės atsakomybės UAB „Toliteka“ ir iki 2003 m. lapkričio 18 d., būdama šios bendrovės direktore, bendrai veikdama su K. R. , kuri UAB „Toliteka“ direktore dirbo nuo 2003 m. lapkričio 19 d. iki 2004 m. gegužės 31 d. ir, A. R. 2003-08-06 perregistravus savo individualią įmonę į UAB „Toliteka“, siekdama sukelti įmonės bankrotą ir taip išvengti įsiskolinimų kreditoriams, laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 29 d. iki 2003 m. gruodžio 29 d., nepagrįstai nurašė įvairių prekių už 116 597 Lt; taip pat 2003 m. rugsėjo 1 d. A. R. nustatė sau 2 600 Lt atlyginimą už administratorės pareigas ir vadybininkei E. R. padidino atlyginimą nuo 0,25 MMA iki 3 500 Lt, o nuo 2003 m. lapkričio 1 d. dar 8 darbuotojams padidino mėnesinius atlyginimus (sau kaip direktorei nuo 430 Lt iki 4 250 Lt, pardavėjai E. K. nuo 0,5 MMA iki 4 000 Lt, valytojai G. G. nuo 0,25 MMA iki 3 000 Lt, pardavėjai S. P. nuo 0,5 MMA iki 6 000 Lt, pardavėjai J. K. nuo 0,5 MMA iki 1 500 Lt, pardavėjai D. D. nuo 1 MMA iki 3 200 Lt, pardavėjai R. V. nuo 1 MMA iki 4 500 Lt, barmenei J. J. nuo 0,5 MMA iki 5 500 Lt), nors pati kaip pagrindinė akcininkė 2003 m. spalio 11 d. buvo priėmusi sprendimą stabdyti bendrovės veiklą ir 2003 m. lapkričio 18 d. ją sustabdė. Nuo šios dienos įmonė veiklos nebevykdė, pajamų nebegavo, tačiau A. R. tą pačią dieną priėmė į darbą dar du naujus darbuotojus – juridinio skyriaus vadovą M. B., nustatydama jam 650 Lt mėnesinį atlyginimą ir administratorę-vadybininkę V. S., nustatydama jai 600 Lt mėnesinį atlyginimą. K. R., 2003 m. lapkričio 19 d. pradėjusi vadovauti veiklos nevykdančiai įmonei, pasididino sau atlyginimą nuo 0,25 MMA iki 600 Lt, o 2004-01-01 ir iki 4000 Lt, taip pat priėmė į darbą dar 8 darbuotojus: administratorę V. B., nustatydama jai 600 Lt mėnesinį atlyginimą, tiekėją A. G., nustatydama jam 600 Lt mėnesinį atlyginimą, sandėlininkę G. N., nustatydama jai 500 Lt mėnesinį atlyginimą, ūkio meistrą J. S. G., nustatydama jam 600 Lt mėnesinį atlyginimą, buhalterį R. J., nustatydama jam 900 Lt mėnesinį atlyginimą, archyvarę L. P., nustatydama jai 2600 Lt mėnesinį atlyginimą, administratorę A. R., nustatydama jai 750 Lt mėnesinį atlyginimą ir vadybininkę E. R., nustatydama jai 750 Lt mėnesinį atlyginimą. Nuo 2003 m. gruodžio 1 d. vienam iš jų (V. B.) K. R. padidino iki 1 000 Lt, o nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 4 000 Lt kitiems trims (A. G., G. N., J. S. G.) nuo 2004 m. sausio 1 d. padidino iki 2 900 Lt. Iš viso K. R. ir A. R., žinodamos, kad negalės išmokėti atlyginimų, nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2004 m. gegužės 5 d. įmonės darbuotojams priskaičiavo ir neišmokėjo 98 389,42 Lt atlyginimų ir kitų išmokų. Tokiu būdu A. R. ir K. R., veikdamos bendrai, nepagrįstai nurašydamos įmonės prekes, nustatydamos bei priskaičiuodamos įmonės darbuotojams pagal finansines galimybes nepagrįstai didelius, didesnius nei įmonė pajėgi mokėti, atlyginimus, užaukštino bendrovės sąnaudas, sumažino bendrovės turtą ir taip tyčia, sąmoningai blogai valdydamos įmonę, nulėmė jos bankrotą. Dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams: Tauragės apskrities VMI – 42 213,63 Lt, VSDFV Šilalės skyriui – 62 953 Lt, Lietuvos ir JAV UAB „Bennet distributors“ – 1 764,89 Lt, UAB „Draudimo kompanija Neris“ – 170 Lt, AB „Mėsa“ – 202,18 Lt, UAB „Kraitenė“ – 101,50 Lt, AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ – 1 751,82 Lt, J. Rudanovo firmai „Soltis“ – 1 784,38 Lt, UAB „NOWAKO Lietuva“ – 129 Lt, UAB „Omnitel“ – 1 855,60 Lt, UAB „ARTRIO-2“ – 7 141,38 Lt, iš viso 120 067,38 Lt.
Be to, A. R. ir K. R. nuteistos už tai, kad A. R. nuo 2003 m. rugpjūčio 7 d. iki 2003m. lapkričio 18 d., būdama UAB „Toliteka“ direktore (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)), ir K. R., būdama nuo 2003 m. lapkričio 19 d. iki 2004 m. gegužės 31 d. UAB „Toliteka“ direktore, bendrai veikdamos, siekdamos išvengti įsiskolinimų kreditoriams, laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 29 d. iki 2003 m. gruodžio 29 d. nepagrįstai nurašė įvairių įmonės prekių už 116 597 Lt, laikotarpiu nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2004 m. gegužės 5 d. nustatė įmonės darbuotojams pagal finansines galimybes nepagrįstai didelius, didesnius nei įmonė pajėgi mokėti, atlyginimus ir priskaičiavo jų bei kitų išmokų 98 389,42 Lt, tačiau jų neišmokėjo. Taip užaukštino bendrovės sąnaudas, sumažino bendrovės turtą. Tokiu būdu, tyčia, sąmoningai blogai valdydamos įmonę ir nulemdamos jos bankrotą, apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolė kreditoriams: Tauragės apskrities VMI – 42 213,63 Lt, VSDFV Šilalės skyriui – 62 953 Lt, Lietuvos ir JAV UAB „Bennet distributors“ – 1 764,89 Lt, UAB „Draudimo kompanija Neris“ – 170 Lt, AB „Mėsa“ – 202,18 Lt, UAB „Kraitenė“ – 101,50 Lt, AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ – 1 751,82 Lt, J. Rudanovo firmai „Soltis“ – 1 784,38 Lt, UAB „NOWAKO Lietuva“ – 129 Lt, UAB „Omnitel“ – 1 855,60 Lt, UAB „ARTRIO-2“ – 7 141,38 Lt, iš viso 120 067,38 Lt.
Be to, A. R. nuteista už tai, kad 2004 m. kovo 20 d. suklastojo pranešimą apie UAB „Toliteka“ turtą, įrašydama jame žinomai melagingus duomenis, kad UAB „Toliteka“ turto neturi, nors pagal vedamą ūkinių operacijų žurnalą 2004-03-31 bendrovės atsargos sudarė 103 827,46 Lt, ilgalaikis turtas – 84 988,09 Lt, tara – 3 294,63 Lt, jį pasirašė kaip UAB „Toliteka“ įgaliota atstovė ir pateikė Klaipėdos apygardos teismui.
Be to, K. R. nuteista už tai, kad 2004 m. kovo 20 d. suklastojo ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Toliteka“, jame įrašydama žinomai melagingus duomenis, kad UAB „Toliteka“ turto neturi, nors pagal vedamą UAB „Toliteka“ ūkinių operacijų žurnalą 2004-03-31 bendrovės atsargos sudarė 103 827,46 Lt, ilgalaikis turtas – 84 988 Lt, tara – 3 294,63 Lt, jį pasirašė kaip UAB „Toliteka“ įgaliota atstovė ir šį pareiškimą 2004 m. balandžio 9 d. pateikė Klaipėdos apygardos teismui.
Be to, K. R. nuteista už tai, kad 2003 m. gruodžio 31 d. suklastojo UAB „Toliteka“ metinę finansinę atskaitomybę už 2003-uosius metus, joje įrašydama žinomai melagingus duomenis, kad 2003-12-31 UAB „Toliteka“ turto turėjo tik už du litus, nors pagal vedamą UAB „Toliteka“ ūkinių operacijų žurnalą tą dieną bendrovės atsargos sudarė 104 410,40 Lt, ilgalaikis turtas – 84 988 Lt, tara – 3 294,63 Lt, jį pasirašė kaip UAB „Toliteka“ įgaliotas asmuo ir šią atskaitomybę pateikė Klaipėdos apygardos teismui.
Be to, K. R. nuteista už tai, kad 2004 m. kovo 31 d. suklastojo UAB „Toliteka“ metinę finansinę atskaitomybę už 2004 m. pirmąjį ketvirtį, jame įrašydama žinomai melagingus duomenis, kad 2004-03-31 UAB „Toliteka“ turto turėjo tik už du litus, nors pagal vedamą UAB „Toliteka“ ūkinių operacijų žurnalą tą dieną bendrovės atsargos sudarė 103 827,46 Lt, ilgalaikis turtas – 84 988 Lt, tara – 3 294,63 Lt, jį pasirašė kaip UAB „Toliteka“ įgaliotas atstovas ir šią atskaitomybę pateikė Klaipėdos apygardos teismui.
Šalies argumentai
Nuteistoji A. R. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti. Nurodo, kad teisėjos E. Bertulienės šališkumas ir išankstinės nuomonės turėjimas pasireiškė tuo, kad ji tik priėmusi bylą atsisakė priimti bylai reikšmingus dokumentus ir juos be teisiamojo posėdžio grąžino. Be to, teisėja, spręsdama K. R. suėmimo klausimą, viešame teismo posėdyje 2006-08-25 pareiškė, kad jai sunku ir sudėtinga nagrinėti šią bylą, ir kadangi byla įrašyta į vilkinamų bylų sąrašą, neskiriant suėmimo jai gali kilti problemų darbe. Teisėja taip pat keletą kartų teismo posėdžio metu viešai išreiškė išankstinę savo nuomonę dar netyrusi įrodymų. Per vieną dieną apklaususi labai daug liudytojų ir neleisdama gynėjui pasirengti ginamajai kalbai, ji trukdė tinkamai ginti. Teisėja atsisakė apklausti liudytojus, kuriuos apklausti prašė gynėjas, nors jie minimi kaltinamajame akte.
Apeliantė taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė vertinti buvusio LB UAB „Toliteka“ direktoriaus J. S. G. pareiškimą, adresuotą LR Generaliniam prokurorui, dėl dokumentų klastojimo LB UAB „Toliteka“ ir buhalterinių paslaugų sutartis dėl LB UAB „Toliteka“ buhalterinės ir finansinės apskaitos, kurias pasirašė buvęs LB UAB „Toliteka“ direktorius J. S. G.
Apeliantė teigia, kad teismas apkaltinamajame nuosprendyje vadovavosi specialistės V. Krivonosovienės išvada Nr. 5-8/6, dėl UAB „Toliteka“ veiklos, tačiau išvadą pasirašiusi specialistė neturi leidimo ir teisės pasisakyti tokio pobūdžio bylose, nes tam neturi kvalifikacijos. Apeliantė mano, kad specialistė nesuvokia, jog dėl bankroto bylos iškėlimo ir jos teisėtumo pasisako bankroto bylą iškėlęs teismas ir tam turi prejudicinę reikšmę (prejudiciniai faktai), o šioje byloje nustačius nusikalstamą veiką, teismui galioja (CPK 299 ir 300 str.). Apeliantė taip pat mano, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjo užduoti klausimai specialistui buvo tendencingi ir paruošti liudytojui A. S., kuris tuo metu šioje byloje buvo įtariamuoju, ir tik kažkam paaiškinus tyrėjui ir prokurorui, kad prieš administratorių negalimas baudžiamasis persekiojimas už administruojamos įmonės veiklą iki perimant įmonę administruoti, A. S. įtarimai buvo panaikinti. Nutraukus ikiteisminį tyrimą prieš A. S. ikiteisminio tyrimo veiksmai turėjo būti nukreipti prieš buvusį vadovą J. S. G., kadangi teisme apklaustas liudytoju A. S. patvirtino, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartimi paskirtas administratoriumi, UAB „Toliteka“ dokumentus perėmė iš paskutiniu metu vadovavusio direktoriaus J. S. G., kuris buvo ir šios bendrovės vienintelis akcininkas. Teismas vadovaujasi formaliais VĮRC duomenimis dėl K. R. registracijos UAB „Toliteka“ direktore iki šiol, tačiau nesivadovauja faktiniais įrodymais. Direktoriaus teisinės registracijos pareiga tenka ne buvusiai įmonės direktorei K. R., kuri niekada net neturėjo įmonės pagrindinio antspaudo ir faktiškai nėjo direktorės pareigų (dokumentų ir antspaudo priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo A. R. perduoda J. S. G., einančiam direktoriaus pareigas), o J. S. G., nes VĮRC pakeitimus atlieka tik tinkamas ir teisėtas direktorius, kuris paskirtas eiti direktoriaus pareigas, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo penktuoju skirsniu bei įmonės įstatais, vienintelio akcininko sprendimu. Darbo sutartis tarp vienintelio akcininko bei direktoriaus J. S. G. nebuvo ir nėra reikalinga. Teismas visiškai nukrypo nuo minėto reikalavimo, netinkamai aiškino šio įstatymo taikymą teismų praktikoje ir priėmė neteisingą apkaltinamąjį nuosprendį. Specialistės išvada neatitinka tikrovės ir todėl, kad nevertinti anksčiau priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-03-26 nutartimi paliko galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2003-12-17 sprendimą, kuriuo pasisakyta dėl administracinio pažeidimo, konstatuoto Tauragės apskrities VMI 2003-10-31 nutarime Nr. 77, kuriame nustatytas 225 393,60 Lt trūkumas, už kurį A. R. nubausta 2500 litų bauda, tas pats trūkumas įtrauktas į kaltinamąjį aktą šioje byloje. Tai prieštarauja nekaltumo prezumpcijai, kadangi už tą patį pažeidimą negalima bausti du kartus. Šioje byloje buvo įvertinti ir prekių nurašymo aktai. Nuo 2003-10-21 direktoriaus pareigas ėjo J. S. G., kuris priėmimo-perdavimo aktu iš A. R. priėmė visas materialines vertybes, dokumentus ir antspaudą, todėl materialinė atsakomybė ir administravimo pasekmės tenka UAB „Toliteka“ direktoriui J. S. G. Šis klausimas išspręstas administracine bauda, kurį nagrinėdamas teismas neįžvelgė A. R. nusikalstamos veikos, tačiau teismas, nagrinėdamas šią bylą, pakartotinai vertino aplinkybes, dėl kurių teismai jau buvo pasisakę ir klausimą išsprendę iš esmės.
Apeliantė nurodo, kad K. R. ir A. R. UAB „Toliteka“ deklaracijose, ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo, pateiktame Klaipėdos apygardos teismui, bei kituose nuosprendyje įvardintuose dokumentuose niekada nepasirašė. Visi apklausti liudytojai teismui patvirtino, kad nematė, kas pasirašė darbo sutartyse, jų SoDros pažymėjimuose, įsakymuose, patvirtindami, kad dokumentų paėmimą iš jų ir grąžinimą tvarkė A. R., kuri jų nuomone buvo UAB „Toliteka“ direktore, o kad pastaroji turėjo direktoriaus įgaliojimus atlikti techninius direktoriaus palieptus darbus, niekam nebuvo žinoma arba nesuprato. Teismas nuosprendyje pripažįsta, kad liudytojas A. S.a tyrėjams neperdavė dokumentacijos, kuri reikšminga šios bylos tyrimui ir nustato, kad yra pas šį liudytoją, tačiau pareikalauti ir vertinti atsisako.
Apeliantė mano, kad iš liudytojų V. U., Z. R., D. D., V. S. parodymų matosi, kad jos yra suinteresuotos pakenkti nuteistosioms, kadangi jos buvo susijusios su UAB „Toliteka“ finansine apskaita ir buhalterija. Iš liudytojos L. P. parodymų darytina išvada, kad A. R. nepasirašinėjo L. P. darbo sutartyje bei SoDros pažymėjime, o tik atliko dokumentų nešiojimo funkciją, t. y. būdama įgaliota, vykdė direktoriaus nurodymą. Darbo sutartys buvo, yra ir bus galiojančios iki šių sutarčių niekas nenuginčys įstatymo nustatyta tvarka, nes tai yra Klaipėdos apygardos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, prerogatyva. Visų darbo sutarčių teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia Klaipėdos apygardos teismo 2004-07-15 ir 2005-10-28 nutartys civilinėje byloje, kurių pagrindu patvirtinti kreditoriniai reikalavimai ir yra privalomi bei turi prejudicinę reikšmę (prejudiciniai faktai) kitiems teismams ir ne tik teismams (CPK 18 str. 182 str.). Liudytojos G. G. parodymai, kad dirbo UAB „Toliteka“ ir UAB „Spyglys“, t. y. įmonėje, kuri nėra susijusi UAB „Toliteka“, ir kuriai vadovavo A. R., penkerius metus valytoja, patvirtina, kad A. R. vadovavo UAB „Spyglys“ ir negalėjo vadovauti UAB „Toliteka“, nes tam prieštarauja įmonės įstatai. Liudytoja J. K. parodė, kad dirbo A. R. įmonėje pardavėja, po to UAB „Toliteka“ tą patį darbą, po to dirbo UAB „Eglės spyglys“, vėliau UAB „Aladonis“. UAB „Al'donis", į. k. (duomenys neskelbtini), yra visiškai kitas juridinis vienetas, turintis atskirą identifikacinį numerį ir K. R. pasirašymas vienokio ar kitokio pobūdžio dokumentuose, niekaip nėra susijęs su pareikštu kaltinimu ir šios bylos nagrinėjimu. Liudytojos J. J. parodymai, kad A. R. buvo UAB „Toliteka“ savininkė, yra melagingi, kadangi tam prieštarauja rašytinai įrodymai, esantys šioje byloje, tačiau teismas atsisakė juos vertinti: 2003-10-21 UAB „Toliteka“ dokumentų perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo A. R. perduoda J. S. G. bendrovės dokumentus, įmonės pagrindinį antspaudą, 2003-10-21 UAB „Toliteka“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria K. R. parduoda akcijas J. S. G., vienintelio UAB „Toliteka“ akcininko J. S. G. sprendimas dėl direktoriaus paskyrimo, buhalterinių paslaugų sutartys, buhalterių R. J. ir V. S. darbo pareigybinės instrukcijos ir kt. Iš liudytojos R. V. paaiškinimo matosi, kad nematė, kas padarė įrašą SoDros pažymėjime, tačiau tikėtina, kad tai darė įmonės vadovas arba atsakingi asmenys. Liudytoja S. P. taip pat patvirtina faktą, kad A. R. nepasirašinėjo, o tik davė nurodymus, veikdama vadovo galiojimu.
Apeliantės nuomone, netinkamai kvalifikuotas nusikaltimas ir taikyta bausmė, kuri yra akivaizdžiai per griežta, nevertinti nuteistųjų teigiami charakterio bruožai, bendravimas su visuomene ir panašiai.
Šalies argumentai
Apeliantė taip pat mano, kad netinkamai vertinami ir įmonės tariami trūkumai bei sutartinis įsiskolinimas už patalpų nuomą pastatų savininkei N. G., nes sutartinė prievolė, pastarajai sutikus, buvo atlyginta iš įmonėje likusių prekių įmonės vadovo J. S. G. įsakymo pagrindu. Analogiškai buvo pasielgta su nuomotoju J. S. G.. Prekių nekonkretizavimas neduoda pagrindo manyti, kad yra nusikalstama veika ir negalima prekių apskaityti.
Apeliantė taip pat mano, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesivadovavo UAB „Toliteka“ įstatais, kuriuose imperatyviai pasisakyta dėl įmonės administracinių organų valdymo, funkcijų, pareigybių ir panašiai.
Apeliantė tvirtina, kad teisminio nagrinėjimo metu liudytojai N. G. buvo daromas poveikis, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino ir nepasisakė apkaltinamajame nuosprendyje. Taip pat poveikis buvo daromas ir gynėjui, kuriam sunaikinti kompiuterių sisteminiuose blokuose buvę duomenys, reikalingi gynybai šioje byloje.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad po nuosprendžio paskelbimo, 2006-11-09 nutartimi jai už akių pasisakė dėl žymiai griežtesnės bausmės negu buvo paskelbta 2006-10-30, todėl jau vien dėl to nuosprendis naikintinas.
Apeliantė tvirtina, kad teismas netinkamai skaičiavo nusikalstamos veikos terminus. VMI patikrinimo aktas, kuris vertintinas šioje byloje, pasisako dėl prekių nurašymo, apimdamas laikotarpį nuo 2000 metų pradžios. Šio laikotarpio teismas neišskyrė ir nepagrįstai apkaltino esant apkaltinamojo nuosprendžio senačiai.
Šalies argumentai
Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai neprijungė ir nevertino bylos medžiagų, kurios buvo tirtos pagal jos ir liudytojų skundus Tauragės ir Šilalės rajono apylinkės teismuose. Šiose bylose buvo surinkta pakankamai įrodymų, kuriais paneigiamas apkaltinamasis nuosprendis.
Apeliantė prašo iš Šilalės rajono apylinkės teismo išreikalauti ir prijungti prie šio apeliacinio skundo liudytojo A. S. teismui pateiktus įrodymus, kuriuos teismas nori pastarajam grąžinti.
Apeliantė mano, kad teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė atlikti byloje esančių dokumentų, pasirašytų kaltinamųjų, rašysenos ekspertizę bei paskirti auditą įmonės ūkinei komerciniai veiklai nustatyti iš visumos dokumentų. Tokiais veiksmais teismas pažeidė nuteistųjų procesinę teisę gintis visomis įmanomomis procesinėmis galimybėmis bei užkirto kelią teisingam ir objektyviam šios bylos išnagrinėjimui.
Apeliantė nurodo, kad teismo teiginiai, kad perregistravus A. R. individualią įmonę į UAB „Toliteka“ buvo siekiama sukelti įmonės bankrotą ir taip išvengti įsiskolinimų kreditoriams, prieštarauja CK 2.104 str., kuriame pasisakyta, kad pertvarkymas - tai juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkyto juridinio asmens teises ir pareigas. Byloje esantis įmonės pertvarkymo aktas įrodo, kad po pertvarkymo vienintele akcininke tapo ta pati įmonės savininkė A. R..
Apeliantė teigia, kad buvo konsultuojamasi su Tauragės apskrities VMI specialistu S. Kvederiu ir pagal pastarojo nurodymus įmonės vadovas J. S. G. atliko veiksmus, susijusius su įmonės valdymu ir administravimu, dėl kurių šiuo metu kaltinamos nuteistosios. Teismui pateikiamas S. Kvederio rankraštis, kuriuo įrodoma, kad pastarasis būdamas valstybės tarnautoju, A. R. vardu rašė skundus Tauragės VMI, tokiais veiksmais teikdamas konsultaciją mokesčių administravimo klausimu.
Apeliantė mano, kad nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių bei netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. l ir 3 p.): nuosprendyje visiškai nepasisakyta dėl visumos UAB „Toliteka“ dokumentų bei jie nevertinti priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
Nuteistoji K. R. pateikė identišką apeliacinį skundą, tačiau atsikirsdama nurodė, kad buvo suklaidinta pasirenkant gynybos poziciją, nes tas pats advokatas gynė ir kitą nuteistąją. Nurodo, kad negalėdama keisti apeliacinio skundo pagrindų ir motyvų, visas jai žinomas bylos aplinkybes išdėstys apeliacinio proceso metu.
Nuteistosios ir jų gynėjos prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.
Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti teismui, nes baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas (BPK 326 str. 1 d. 5 p.). Grąžindama bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija vadovaujasi ir bendraisiais teisės principais.
BPK 320 str. 3 d. nustato, kad bylas apeliacine tvarka teismas patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. kiekvienam asmeniui garantuoja jo teisę į teisingą teismą. Asmens teisė į teisingą teismą realizuojama užtikrinant ir vieną iš asmens pagrindinių teisių - teisę į gynybą, kuri įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos BPK 22 str. 3 d. bei 44 str. 7 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „a“ punkte deklaruojama kaltinamojo teisė būti skubiai ir išsamiai informuotam apie kaltinimo pobūdį ir pagrindą. Ši A. R. ir K. R. teisė buvo grubiai pažeista.
Konstitucinio Teismo 2006 metų sausio 16 d. nutarime nurodyta, kad „baigiamieji teismo aktai turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims, o jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas. Taip pat šiame nutarime konstatuota, kad nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo principų, kitų bendrųjų teisės principų...“
Protingumo, teisingumo, sąžiningumo „onus probandi“ principai reikalauja, kad teismo padarytos esminės klaidos būtų taisomos paties teismo.
BPK 7 str. numato, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nuo pat teisminio nagrinėjimo pradžios neužtikrino ir pažeidė rungimosi principo nuostatas, kas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą galutinį sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas kaltinamajame akte pareikštus kaltinimus apeliantėms pripažino pagrįstais ir A. R. ir K. R. pripažino kaltomis pagal visus joms pareikštus kaltinimus.
Iš kaltinamojo akto ir ir nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje identiškai kaltinamajam aktui aprašytos įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės, kas leidžia daryti išvadą, kad nuosprendžio aprašomoji dalis yra nukopijuota nuo kaltinamojo akto.
Bylos duomenys leidžia teigti, kad nuteistosioms nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti teise gintis nuo pareikštų kaltinimų. Kaltinamosioms nebuvo užtikrinta galimybė įstatymo numatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų ir kaltinimų, taip pat pateikti prašymus dėl įrodymų tyrimo. Teismas, vertindamas bei svarstydamas prašymus, nesivadovavo kriterijumi, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Šį teiginį patvirtina tai, kad nuo pat bylos parengimo nagrinėti teisme, neargumentuotai ir nemotyvuotai atmesti visi kaltinamųjų A. R. ir K. R. prašymai, kas leidžia teigti, kad teismas pažeidė BPK 7 str., 238 str., 270 str. nuostatas, reglamentuojančios prašymų išsprendimą, o byloje rėmėsi tik kaltinimo pateiktais duomenimis.
Kaltinamąsias ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme gynė Z. B. sutuoktinis advokatas A. B. BPK 47 str. nustato, kad tas pats advokatas negali būti dviejų ar daugiau asmenų gynėju, jeigu vieno iš jų gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams. Bylos duomenys leidžia teigti, kad kaltinamųjų A. R. ir K. R. gynybos interesai yra prieštaringi, skiriasi jų užimta teisinė pozicija pareikštų kaltinimų atžvilgiu, todėl advokatas A. B. negalėjo teisme ginti abiejų kaltinamųjų.
Be to, advokatas A. B. civilinėje UAB „Toliteka“ bankroto byloje, dėl kurio buvo kaltinamos K. R. ir A. R., yra bendrovės kreditorių atstovas. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, šių aplinkybių nevertino ir, leisdamas advokatui A. B. ginti teisme abi kaltinamasias, neužtikrino kaltinamųjų tinkamos gynybos, tuo grubiai pažeidė kaltinamųjų teisę į gynybą.
Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą, nustatyti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, pripažintini turėjusiais esminės reikšmės išsamiam bylos išngarinėjimui ir paveikusiais teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimą.
Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad teismas, remdamasis tik kaltinimo pateiktais duomenimis ir argumentais, neužtikrindamas kaltinamosioms teisės į tinkamą gynybą, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, buvo šališkas ir tai jam sutrukdė priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Esant esminiams Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimams nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir jis naikintinas.
Priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas netyrė, papildomai nevertino pateiktų reikšmingų bylos duomenų, spręsdamas nuteistųjų kaltės klausimą pagal ydingai suformuluotą kaltinimą. Todėl kolegija, vengdama iš anksto nustatyti išvadas, kurias gali padaryti bylą iš naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas, atskirai nepasisako dėl apeliacinių skundų argumentų, kuriais ginčijami pirmosios instancijos teismo veiksmų teisėtumas renkant, tiriant ir vertinant įrodymus, bei skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados nuteistųjų kaltės klausimu. BPK 20 str. nustato, kad įrodymais baudžiamajame procese gali būti tik teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Bylos duomenų pripažinimas ar nepripažinimas įrodymais bus iš naujo bylą nagrinėsiančio pirmosios instancijos teismo prerogatyva, šis teismas privalės įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą panaikinti nepagrįstą nuosprendį ir perduodamas bylą teismui iš naujo nagrinėti, negali iš anksto nustatyti išvadų, kurias galėtų padaryti iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylos duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo klausimus. Šiuos klausimus pirmosios instancijos teisme bus galima tinkamai išspręsti griežtai laikantis Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, pilna apimtimi užtikrinant įstatymo garantuotų asmens teisių baudžiamajame procese, šalių rungimosi principo įgyvendinimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 326 str. l d. 4 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2006-10-30 nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Šilalės rajono apylinkės teismui.