Telšių apylinkės teismo sprendimas

2018-01-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-139-1007/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-17
Bylos Nr.
e2YT-139-1007/2018
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-01746-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Pareiškėjas
E. R., D. R., T. R.
Suinteresuotas asmuo
R. R., valstybės įmonei Turto bankas
Advokatai
Viktoras Dovidaitis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-139-1007/2018Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01746-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2., 3.4.5.19. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 17 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant Dianai Suščenovienei,

dalyvaujant pareiškėjams E. R., D. R., jų ir pareiškėjos T. R. įgaliotam atstovui advokatui Viktorui Dovidaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. R., D. R., T. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotiems asmenims R. R., valstybės įmonei Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai E. R., D. R., T. R. pareiškimu teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą po savo sutuoktinės S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirties; pripažinti, kad terminas, palikimui likusiam po J. R. mirties priimti, buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti praleistą terminą šiam palikimui priimti.

Pareiškime nurodo, kad S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjų E. R. ir D. R. seneliai, kurie 2010 m. balandžio 20 d. sudarė testamentą, kuriuo susitarė, kad po vieno iš sutuoktinių mirties, visas turtas atitenka likusiam sutuoktiniui, mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visą turtą paveldės jų sūnus J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini). S. R. po sutuoktinės S. R. mirties liko gyventi (duomenys neskelbtini) ir rūpintis po S. R. mirties likusia turto dalimi, tačiau praėjus labai trumpam laiko tarpui, (duomenys neskelbtini), mirė. Palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. J. R. nespėjo priimti savo tėvų palikimo palikto pagal testamentą, nes iš karto po senelio mirties, (duomenys neskelbtini) jis žuvo. Palikėjo J. R. sutuoktinė pareiškėja T. R. ir jų du sūnus pareiškėjai D. R. ir E. R. nežinojo apie jų senelių testamento egzistavimą, kuriuo jų tėvas buvo paskirtas vieninteliu jų turto įpėdiniu. Jie manė, kad J. R. neturėjo jokio turto, gyveno su tėvais ir broliu R. R., kad senelių palikimas priklauso broliui R. R., kaip 1-os eilės įpėdiniui pagal įstatymą. Palikėjo sutuoktinė T. R. nuo 2004 m. gyvena Airijoje, atskirai nuo savo sutuoktinio, Lietuvoje lankėsi retai. Tik 2017 metais susitikę su R. R. pareiškėjai sužinojo apie testamentą, kad niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo ir niekas palikimo nepriėmė. Pareiškėjai sužinojo, kad senelio S. R. vardu Nekilnojamojo turto registre registruotas žemės sklypas su statiniais, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai neturi teisinio išsilavinimo ir nežinojo, kad jie galėjo kreiptis į notarą dėl testamentų registro patikrinimo. 2017 m. sužinoję apie palikimą, ėmėsi veiksmų palikimui priimti – kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjai E. R., D. R. teismo prašė tenkinti jų pareiškimą, patvirtino pareiškime nurodytas faktines aplinkybes. Nurodė, kad ginčo dėl testamento, palikimo nėra, suinteresuotas asmuo R. R. su pareiškimu sutinka. Patikslino, kad S. R. priėmė savo sutuoktinės S. R. palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjai terminą J. R. palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, apie testamentą atsitiktinai sužinojo 2017 metais, iki tol manė, kad J. R. paveldimo turto neturi, dėl teisinių žinių stokos į notarą dėl testamentų registro patikrinimo, nesikreipė.

Pareiškėjų įgaliotas atstovas advokatas Viktoras Dovidaitis teismo prašė tenkinti pareiškėjų prašymą, pareiškime nurodytais argumentais.

Pareiškėja T. R. teismo posėdyje nedalyvavo, apie jį pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. R. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, teismo šaukimu. R. R. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriuo teismo prašė pareiškėjų prašymą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškėjų E. R. ir D. R. seneliai, santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Turėjo du vaikus – R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo ir valdė nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatų – gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kito inžinierinio statinio – šulinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai S. R. ir S. R. 2010 m. balandžio 20 d. Akmenės rajono 2-ajame notaro biure sudarė ir notarui pateikė testamentą, pagal kurį S. R. mirties atveju, jai priklausantis visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas paliekamas sutuoktiniui S. R.. S. R. mirties atveju, jam priklausantis visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas paliekamas sutuoktinei S. R. Testatoriai susitarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visą turtą paveldės jų sūnus J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), – (duomenys neskelbtini). J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas E. R. ir D. R. yra J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnūs. Mirus S. R., S. R., J. R. pareiškimo dėl palikimo priėmimo Akmenės rajono 2-ajame notaro biure niekas nepadavė.

Pirmuoju reikalavimu pareiškėjai teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. R. per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą po savo sutuoktinės S. R. mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Pažymėtina, kad palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti trimis būdais: faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Testamento buvimas dar nepatvirtina palikimo priėmimo fakto.

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad gyvenimas paveldėtose gyvenamosiose patalpose po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą.

Šias aplinkybes leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

Pareiškėjai teismo posėdžio metu, pareiškime nurodo, kad S. R. sutuoktinės palikimą priėmė iš karto po palikėjos mirties, nes liko gyventi sutuoktiniams priklausančiame name, turtu rūpinosi (gyvenamuoju namu su pastatais, žeme) kaip savo – valdė, naudojo ir prižiūrėjo. Pareiškėjų paaiškinimus patvirtina bylos rašytinė medžiaga, todėl teismas vertina, kad po S. R. mirties, jos sutuoktinis S. R. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Teismo vertinimu, kitokia tvarka, nei juridinio fakto nustatymas, pareiškėjams nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Antruoju reikalavimu pareiškėjai prašo atnaujinti terminą priimti 2014 m. balandžio 22 d. mirusio J. R. palikimą.

Minėta, kad CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Pareiškėjai nurodo, kad terminą palikimui priimti praleido, nes apie tėvo ir sutuoktinio J. R. palikimą, testamento egzistavimą, pareiškėjai sužinojo 2017 metais iš R. R.. Iki tol manė, kad senelių turtą paveldės R. R., kaip 1-os eilės įpėdinis pagal įstatymą. Pareiškėjai neturi teisinio išsilavinimo ir nežinojo, kad jie galėjo kreiptis į notarą dėl testamentų registro patikrinimo.

Teismas įvertinęs pareiškėjų paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjai nustatytu terminus nesikreipdami į notarą, elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidūs ir rūpestingi. Pareiškėjų nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėjai laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, į tai, kad palikėjo J. R. turto perėjimo valstybei procedūros nėra pradėtos, ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla neužvesta, termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai nepaveiks trečiųjų asmenų teisėtų interesų, atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų poziciją, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytina, kad terminas priimti palikimą praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 442–448, 576–578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), nuo palikimo atsiradimo momento, faktiškai pradėdamas šį turtą valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu pareiškėjams gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Atnaujinti pareiškėjams E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti po J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Teisėja Daiva Domeikienė