Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovui (gautas prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka pagal ieškovės V. O. ieškinį atsakovui V. A. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir kitų reikalavimų, institucija, teikianti išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Su atsakovu V. A. susipažino 2019 m. pavasarį. Netrukus jų bendravimas peraugo į tarpusavio simpatijas ir jie pradėjo dažnai susitikinėti, bendrauti, kartu leisti laisvalaikį ir pan. Po kurio laiko ketino apsigyventi kartu, tačiau tam trukdė objektyvios priežastys – ji pati gyveno Rusijoje (Kaliningrado srityje) ir keltis gyventi į Lietuvą nenorėjo, o atsakovas V. A. apsigyventi pas ją negalėjo dėl galiojančio vizų režimo, todėl jie ir toliau bendravo važinėdami vienas pas kitą. Jie gyveno kaip šeima, todėl turėjo ir intymių santykių. Jų artimas bendravimas nebuvo paslaptis ir artimiesiems.

2020 m. pavasarį ji pasijuto nėščia nuo atsakovo ir apie tai pasakė atsakovui V. A.. Ši žinia atsakovo nenustebino, jis neneigė savo tėvystės, tačiau tam tikras abejones dėl to išsakė jau tuo metu.

Jai pradėjus lauktis susitikti su atsakovu ir pasikalbėti apie būsimą vaiką jau nebegalėjo, nes tuo metu jau buvo prasidėjusi pasaulinė COVID-19 pandemija, tiek Lietuvoje, tiek ir Rusijoje buvo paskelbtas karantinas ir nei atsakovas V. A. galėjo atvažiuoti pas ją, nei ji pas jį. Dėl šios priežasties jų bendravimas vyko tik telefonu ar per socialinius tinklus. Visų šių bendravimų metu atsakovas V. A. lyg ir neneigė, jog jis yra būsimo vaiko tėvas, domėjosi jos sveikata, nėštumo eiga ir t.t., tačiau šių pokalbių metu ji nuolatos jautė jo abejones dėl tėvystės ir neužtikrintumą, jog jis tikrai yra vaiko tėvas. Laukiantis vaiko atsakovas yra keletą kartų perdavęs jai pinigų per kitus asmenis. Yra gavusi pinigų iš atsakovo ir jau gimus vaikui.

2020 m. lapkričio 24 d. ieškovė pagimdė sūnų A. O.. Apie tai, kad pagimdė sūnų atsakovui pranešė telefonu. Gavęs šią žinią atsakovas ją pasveikino, apsidžiaugė, kad turi sūnų, tačiau atvykti pas ją į Rusiją aplankyti jos ir sūnaus negalėjo dėl COVID-19 situacijos.

Kaip jau minėjo, gimus sūnui A. O. atsakovas V. A. savo tėvystę lyg ir pripažino, tačiau kadangi atvykti į Rusiją ir parašyti tėvystės pripažinimo pareiškimą pas notarą jis negalėjo, tai sūnus A. O. Rusijoje buvo užregistruotas jos pavarde.

Atlaisvinus karantino sąlygas su atsakovu susitiko Lietuvoje, jis pirmą kartą pamatė ir jų sūnų A. O.. Tuomet ji tikėjosi, kad atsakovas V. A. pripažins savo tėvystę ir registruojant sūnaus gimimą Lietuvoje jis bus įrašytas kaip jo tėvas. Deja, tačiau atsakovas V. A., nors ir neneigdamas savo tėvystės, patvirtinti tai notariniu pareiškimu vis vengė, visaip atidėliodamas vizitą pas notarą ir tam rasdamas įvairiausių pasiteisinimų ir priežasčių.

Supratusi, jog atsakovas V. A. juridiškai savo tėvystės pripažinti nenori, 2021m. spalio 7 d. kreipėsi į Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, kur sūnaus A. O. gimimas buvo įtrauktas į apskaitą įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovės pavarde.

Kadangi atsakovas V. A. vengia juridiškai pripažinti savo tėvystę, tai ji turėtų būti nustatyta teismine tvarka. Taip pat turėtų būti nustatyta ir vaiko gyvenamoji vieta su ieškove bei iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui. Tai visiškai atitiks vaiko interesus bei poreikius.

Atsakovui vengiant juridiškai įteisinti savo tėvystę Ieškovės bei Atsakovo bendravimą bei tarpusavio santykius iki Ieškovės nėštumo, jai esant nėščiai bei gimus vaikui, teisme įrodys liudytojų parodymais. Be to, atsakovo faktinį tėvystės pripažinimą iš dalies įrodo ir tai, jog jis jai su vaikais leido gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame bute.

Mano, kad sūnaus A. O. išlaikymui atsakovas turėtų mokėti periodines išmokas bent po 15000 Eus kas mėnesį, iš kurių Ieškovė galėtų minimaliai užtikrinti jo pragyvenimą bei minimaliausius poreikius. Kadangi šiuo metu ji pati augina sūnų ir dirbti negali, tai vienintelės jos pajamos yra apie 50 Eur išmoka vaiko auginimui (Rusijoje). Be sūnaus A. O. ji dar turi ir kitą sūnų gim. (duomenys neskelbtini), tačiau kol kas jokios išmokos už vaikus Lietuvoje negauna, nes gyventi į Lietuvą persikėlė tik prieš mėnesį laiko.

Ji pati jokio nekilnojamojo turto ar santaupų neturi. Vaikus šiuo metu jai padeda išlaikyti jos motina, kadangi ji pati iš savo gaunamų pajamų to padaryti neturi jokios galimybės.

Šiuo metu vaiko išlaikymui reikia ne mažiau kaip 300-350 Eur per mėnesį, nes vien tik sauskelnės vienam vaikui per mėnesį kainuoja apie 50-60 Eur (per parą reikia 8-10 sauskelnių, kurių vieno kaina apie 0,20 Eur t.y. 2 Eur x30 d.). Maistui - apie 80-90 Eur, nes jį maitina kūdikių maistu, kurio vienos dėžutės kaina yra apie 14,50 Eur, o šios dėžutės pakanka 5-7 dienom. Be to, šiuo metu jo maistas jau įvairėja, jam jau reikia ir mėsos, daržovių, vaisių ir t.t. Akivaizdu, kad vaikui augant reikalingo maisto kiekis bei įvairovė didėja, todėl išlaidos maistui taip pat didėja. Be to, be maisto ir sauskelnių vaikui dar reikia pirkti ir higienos priemonių (drėgnos servetėlės, skystas muilas, aliejukas, skalbimo priemonės ir kt.), vaistų ir kt. Visa tai per mėnesiui kainuoja ne mažiau kaip 25- 30 Eur. Nemažą dalį išlaidų vaiko poreikiams tenkinti sudaro ir rūbai vaikui, kadangi jie yra pakankamai brangūs, o juos pirkti reikia pakankamai dažnai, nes sūnus auga ir jie tampa maži. Be to, atėjus rudens-žiemos sezonui padidės ir reikalingų rūbų kiekis, o taip pat jau atsiras ir avalynės poreikis.

Atsakovas dirba ir gauna pakankamas pajamas, todėl yra pajėgus sūnaus A. O. išlaikymui mokėti po 150 € kas mėnesį. (b.l. 1-2)

Teisme gautas atsakovo V. A. ieškinio pripažinimas, kuriame nurodoma, kad V. A. su ieškovo reikalavimais sutiko visiškai, nurodė, kad visiškai (pilnai) pripažįsta V. O. ieškinį kaip pagrįstą su visais jame išdėstytais reikalavimais, t.y. pripažino, kad jis yra A. O., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o šis yra jo sūnus. Be to sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta sumotina bei su prašomu išlaikymo dydžiu. (b.l. 51)

Po visiško ieškinio pripažinimo pareiškimo, išklausęs bylos šalių nuomones, teismas, priėmęs kaip neprieštaraujančius imperatyvioms įstatymų normoms, viešajam interesui ir gerai moralei, o pirmiausiai ir mažamečio vaiko interesams, visišką atsakovo ieškinio pripažinimą ir dėl to išnykus ginčui byloje, jos nagrinėjimą nutraukė ir įrodymų byloje toliau netyrė (Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 1 ir 2 d. d.).

Institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teisių perėmėja), atstovė išvadoje nurodė, kad skyrius pritaria ieškovės ieškinio reikalavimams, nes tai atitinka nepilnamečio vaiko A. O. poreikius, teises ir teisėtus interesus (b. l. 44-45).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl tėvystės nustatymo

Remiantis ieškovės paaiškinimais, kurių atsakovas neginčijo, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus A. O. (b. l. 3). A. O. gimimo įraše duomenų apie jo tėvą neįrašyta (b.l. 3). Ieškovė ir atsakovas bendravo nuo 2019 m. pavasario. Atsakovas savo tėvystės A. O. atžvilgiu neginčija (b.l. 51).

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to turi būti siekiama išsiaiškinti, koks sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnis, 3.146 - 3.148 straipsniai, 3.150 straipsnis). CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Atsakovas ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo, ieškinį pripažino, konstatuotina, kad jis su reikalavimu dėl tėvystės nustatymo sutinka. Todėl nors nagrinėjamoje civilinėje byloje ekspertizė giminystės ryšiui įrodyti paskirta nebuvo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma yra pakankamas pagrindas teismui nustatyti faktą, kad atsakovas V. A. yra A. O., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o šis – jo sūnus.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, remdamasis ieškovės, bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paaiškinimais, nustatyta, kad nepilnametis vaikas A. O. nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, t. y. ieškove jos gyvenamojoje vietoje (b. l. 44-45). Byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, priešingai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog A. O. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo vaiko gimimo yra su motina jos gyvenamojoje vietoje, į tai, kad tokio amžiaus vaikui ypatingai reikalinga motinos priežiūra, rūpestis, vaikas prisirišęs prie gyvenamosios vietos, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nuomone, nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Atsakovas jokių prieštaravimų, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, taip pat nepareiškė, priešingai sutiko su šiuo ieškinio reikalavimu. Todėl atsižvelgiant į tai, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nuo pat jo gimimo yra su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, nepilnamečio vaiko A. O. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, t.y. ieškove, nes pripažintina, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis).

Teismas kartu pažymi, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina, t.y. ieškove, nepanaikina tėvo, t. y. atsakovo, teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Atsakovas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su vaiku ir ieškovė negali tam kliudyti (CK 3.170 straipsnio 2, 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje ieškovė pradiniame ieškinį prašė priteisti iš atsakovo po 150 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, teismo posėdžio metu šį reikalavimą palaikė, prašydama priteisti vaikui išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko. Laikytina, jog prašomas priteisti 150 Eur per mėnesį išlaikymo dydis atitinka CK 3.192 straipsnio nuostatas ir yra pakankamas užtikrinti nepilnamečio A. O. poreikius, todėl iš atsakovo V. A. priteistinas 150 Eur dydžio išlaikymas sūnui A. O. nuo 2021 m. spalio 21 d. iki jo pilnametystės, pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas).

Kartu teismas pažymi, jog ateityje (bet kada iki vaikas sueis pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms: ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Byloje nėra duomenų apie faktiškai ieškovės ir atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 154 Eur žyminio mokesčio – 100 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimus dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 54 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), – nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 16 punktai), 12,56 Eur teismo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ieškovė yra visiškai atleista nuo valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovas nuo valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neatleistas.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškinys tenkinamas visiškai, t. y. 100 proc., sutinkamai su minėta CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostata, atsakovui tenka pareiga atlyginti valstybei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl iš atsakovo valstybei priteistina 166,56 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (154 Eur + 12,56 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 307 ir 310 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko A. O., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas yra atsakovas V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) o šis – jo sūnus.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina ieškove V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2021 m. spalio 21 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei V. O., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 166,56 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus ir 56 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.