- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-10-05
- Bylos Nr.
- 1-59-116/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Virginija Žinduliene
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Romualdas Šeporaitis
Įžanginė dalis
Šiauliu apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
kolegijos teiseju Virginijos Žindulienes, Nijoles Matuzevicienes.
neviešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedes, nedirbantis, teistas: 1) 1992-09-24 pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d. laisves atemimu 1 metams 6 menesiams, vadovaujantis BK 47 ¹ str., bausmes vykdymas atidetas 1 metams; 2) 1993-11-23 pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. laisves atemimu 3 metams, vadovaujantis BK 43 str., paskirta bausme subendrinta su Taurages r. apylinkes teismo 1992-09-24 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmes dalimi ir galutine subendrinta bausme paskirta laisves atemimas 4 metams, Kaišiadoriu r. apylinkes teismo 1995-10-27 nutartimi, vadovaujantis BK 54² str., paleistas iš pataisos istaigos lygtinai 1 metams 8 menesiams 26 dienoms; 3) 2001-08-29 pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 3 d. laisves atemimu 2 metams su 1000 Lt vertes turto konfiskavimu, Alytaus r. apylinkes teismo 2002-06-06 nutartimi, vadovaujantis BK54² str., paleistas iš pataisos istaigos lygtinai 10 menesiu 22 dienoms; 4) 2002-09-13 pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. laisves atemimu 1 metams, su turto už 200 Lt konfiskavimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 43 str. bausme subendrinus su 2001-08-29 nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta bausme paskirta laisves atemimas 1 metams 6 menesiams, su turto už 200 Lt konfiskavimu, pritaikius 2002-11-07 istatyma „Del amnestijos“, neatlikta bausme sumažinta 1/6 ir galutine bausme paskirta laisves atemimas 1 metams 3 menesiams 26 dienoms, 2003-10-10 paleistas iš pataisos namu atlikes bausme, 5) 2008-01-23 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisves atemimu 2 metams, bausmes neatlikes, teistumas neišnykes, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d. ir 237 str. 1 d., padarymu.
A. K., veikdamas organizuotoje grupeje su asmenimis, kuriu atžvilgiu 2008 m. gruodžio 10 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis (nuosprendis neisiteisejes), atlikdamas organizatoriaus jam paskirtas konkrecias nusikalstamos veikos padarymo užduotis panaudodamas apgaule, t. y. nenurodydamas nukentejusiosioms tikrojo keliones tikslo, vykde nusikalstamas veikas – dvieju ir daugiau nukentejusiu asmenu gabenima iš Lietuvos i Didžiaja Britanija bei ju pardavima, žinodamas, kad nukenteje asmenys bus itraukti i prostitucija, o butent:
2004 m. rugsejo-spalio menesiais, tiksliau nenustatytu laiku, organizatoriaus, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nurodymu, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, susipažino ir bendravo su N. D., o asmenims, kuriu atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ikalbejus N. D. vykti i Didžiaja Britanija poilsiauti, jis ir asmuo, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kartu su N. D. nuvyko i Didžiaja Britanija, Londona, kur ja apgaule pardave albanu kilmes asmenims prostitucijai,
be to, laikotarpiu nuo 2004 m. spalio menesio pabaigos iki 2004 m. lapkricio 1 d., organizatoriaus, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nurodymu, asmenims, kuriu atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ikalbejus nepilnamete R. P., gim. (duomenys neskelbtini), vykti kelioms dienoms i Didžiaja Britanija pailseti, parupino tevu sutikima vykti i užsieni, po ko asmenys, kuriu atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nugabeno R. P. i Didžiaja Britanija, Londona, kur ja apgaule pardave albanu kilmes asmenims prostitucijai, o 2004 m. lapkricio 6 d. kartu su asmenimis, kuriu atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, Londone perpardave R. P. kitiems albanu kilmes asmenims prostitucijai;
be to, laikotarpiu nuo 2004 m. spalio menesio iki 2004 m. lapkricio 6 d. organizatoriaus, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nurodymu asmenims, kuriu atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, pabendravus su E. B. ir V. Z. ir ikalbejus jas vykti i Didžiaja Britanija pailseti, 2004 m. lapkricio 6 d. kartu su asmenimis, kuriu atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nugabeno E. B. ir V. Z. i Didžiaja Britanija, Londona, ir apgaule pardave jas albanu kilmes asmenims prostitucijai.
A. K. 2005 m. vasario 22 d. tarp 12 val. 20 min. ir 12 val. 50 min., namo, esancio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, palepeje paslepe sunku nusikaltima padariusi – organizavusi prekyba žmonemis – asmeni – J. R..
Kaltinamojo A. K. kaltes irodymu analize, vertinimas, jo nusikalstamu veiku teisine kvalifikacija
Kaltinamasis A. K. apklausiamas teisme kaltu neprisipažino ir parode, kad J. R. jis pažista nuo 1996 m., su pastaraja gyveno nuo 1996 m. iki 1999 m., 2003 m. išejes iš kalejimo jis grižo i T., o 2004 m. susitikes su J. R., vel pradejo bendrauti. A. R. jis pažista kaip J. R. sunu, su R. Š. yra pažistami, nes kartu augo, o R. S. bei S. K. pažista kaip tauragiškius. Nurode, kad prekyba žmonemis jis neužsieme, su albanu tautybes asmenimis jokiu ryšiu nepalaike, tik pirkdavo bei perparduodavo automobilius ir nuvažiaves su A. R. i Anglija, oro uoste parduodavo cigaretes. Pamena, kad 2005 m. vasario menesi J. R. namuose adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, vykusios kratos metu pareigunai paeme korteles, telefonus, cigaretes ir juos sulaike. Takart jis, J. R. ir R. Š. švente gimtadieni. Jis J. R. neslepe ir jai sleptis neliepe, J. R. kratos metu buvo namuose. Pamena, kad su N. D. susipažino, kai ji stabde automobili ir A. R. sustojo bei ja paveže. N. D. skristi i Londona jis neikalbinejo, jai bilieto neužsakinejo, sau bilieta skrydžiui užsisake už savo pinigus. Apie tai, jog R. S. buvo gaves tevu sutikima išvykti nepilnametei, nieko nežino, del keliones su A. R. i Raseinius, nepamena. Taip pat nežino kuo nuo 2004 m. užsiiminejo J. R., jokiu pastarosios nurodymu jis nevykde, jokios organizuotos grupes nebuvo.
Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis - S. K., patvirtino savo teisiamajame posedyje duotus parodymus, kad jam iki 2004 m. vasaros pradžios gyvenant pas J. R., su kuria jis pragyveno 3 metus, A. K. pastarosios namuose nebuvo. V. K. jis pažista, žino, kad ji Anglijoje užsiiminejo prostitucija. Apie kelioniu organizavima jis nieko nežino, organizuotos grupes nebuvo. Pamena, kad E. P. A. R. buvo parsivežes i J. R. namus, taciau apie tapatybes korteles pastarajai išemima ir jos išvykima i Londona jis nieko nežino. V. Z. nepažista ir apie ja nieko nežino (t. 33, b. l. 2-5).
Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis - R. S., patvirtino savo teisiamajame posedyje duotus parodymus, kad A. K. jis pažista kaip tauragiški. A. K. jam siule ieškoti merginu ir siulyti joms važiuoti i Anglija dirbti bare. Už merginos suradima A. K. pažadejo 1000 Lt. V. Z. ir N. D. jis nepažista. Pamena, kad jiems su A. K. važiuojant i Taurage, ju automobili sustabde R. P., kuria jie paveže iki Skaudviles, pasikeite telefonu numeriais. Po kurio laiko jie su A. R. nuvažiavo i Skaudvile, R. P. su drauge parsiveže i Šiaulius, i A. R. namus, „pabaliavojo“. Po kurio laiko jie su A. R. R. P. vel parsiveže i Šiaulius pas A. R. ir tuomet ji A. R. namuose gyveno dvi paras. Po to jie su A. R. palydejo R. P. i Londona dirbti bare. Bilietams R. P. pinigus dave A. K.. Taip pat prisimena, kad jis ir A. R. susipažino su V. Z. ir jos drauge E. B., kurioms pasiule vykti i Londona dirbti barmenemis. I Londona jie skrido A. K. nurodymu. Skrido jis, t. y. R. S., A. R., A. K., E. B. ir V. Z.. Nuskridus i Londona, A. K. nuejo su kažkuo susitikti, o jis ejo parduoti savo atvežtu cigareciu, merginu pardavime nedalyvavo. Su V. M. i Londona jis skrido A. K. prašymu. Už jos palydejima i Londona iš A. K. jis gavo 1000 Lt. Suprato, kad A. K. merginoms padeda isidarbinti Londone. Su D. A. jis susipažino Kaune, po kurio laiko ja pasikviete i Šiaulius, i A. R. namus. Po dvieju paru D. A. su A. K. išvažiavo i Taurage. Po to paskambines A. K. jo paklause, ar jis gales palydeti D. A. i Londona. D. A. i Londona palydejo jis ir A. R. ar K. N.. Už lydejima gavo 1000 Lt. Grižus i Šiaulius pinigus jam duodavo A. K.. Su A. K. buvo susitarimas surasti merginas. Merginos buvo vežamos parodyti A. K., jos budavo kvieciamos i nama (duomenys neskelbtini) gatveje. A. K. budavo A. R. name. Su L. L. jis susipažino per kita mergina, tikedamasis, kad L. L. pades jam surasti teva. Po keliu dienu L. L. pakviete ji atvažiuoti ir pasiule jam atsivežti drauga. Pas L. L. jis nuvažiavo su K. N., ten susitiko L. N.. Po kurio laiko, kai L. L. ir L. N. pasake, kad jos noretu nuvykti i Anglija, kažkuris iš ju pasiule joms vykti i Londona. Abi merginas A. K. prašymu jis ir K. N. palydejo i Londona. Žinojo, kad Londone kažkas ateis merginas pasiimti, galejo matyti tamsios odos spalvos darbdavius. Londono oro uoste ji ir K. N. sulaike policijos pareigunai. Kai ji, R. S. paleido, jis apie K. N. sulaikyma paskambines praneše J. R., nes A. K. nenorejo, kad butu skambinama jam. Apie merginas vardais D., K., A. jis nieko nežino (t. 33, b. l. 5-7).
Išteisintasis R. Š. patvirtino teisiamajame posedyje savo duotus parodymus, kad i (duomenys neskelbtini) gatveje, Šiauliuose, esanti gyvenamaji nama jis atvykdavo tik išgerti. Ne vienos nukentejusiosios jis nepažista, A. K. jam nesiule vežti merginas I Londona. Londone jis nera buves, jokioje organizuotoje grupeje nedalyvavo. J. R. jis neslepe (t. 33, b. l. 7-8).
Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis - J. R. patvirtino teisiamajame posedyje savo duotus parodymus, kad A. K. buvo jos pirmasis sugyventinis, su pastaruoju ji gyveno trejus ar ketverius metus. Po to jos sugyventiniu buvo S. K., su juo ji gyveno 3 ar 4 metus. Pradejusi gyventi su S. K., santykius su A. K. ji nutrauke. 2004 m. vasara išsiskyrusi su S. K., po keliu savaiciu ji pradejo gyventi su A. K.. Pas A. K. atvažiuodavo R. Š. ir R. S., jie kartu išeidavo i barus. Žino, kad A. K. finansavo merginu išvežimus, pinigai buvo skiriami bilietams, rubams. Merginos žinojo, kad vyksta i užsieni dirbti prostitutemis. Ryšius su albanais palaike A. K. ir V. S.. Nurodymus del merginu atvykimo ir palydejimo duodavo ji – turedavo telefonu numerius, o po to perskambindavo A. K.. Yra girdejusi A. K. ir V. S. pokalbi, kad jie važiuoja i Ryga susitikti su albanais iš Anglijos. A. K. apmokedavo jos telefoninius pokalbius, duodavo pinigu kurui. Sužinojusi, kad nepilnametes merginos turi buti vežamos prostitucijai, ji tam prieštaravo, sake A. K. jas išvežti iš jos namu. Kad E. P. nori pasislepti nuo sugyventinio ir išvykti i Londona, ji sužinojo iš savo pažistamos R. G. ir apie tai pasake A. K.. A. K. atsake, kad del E. P. išvykimo nera jokiu problemu. Prieš E. P. išvykstant, ji paskambino i Anglija A. K. duotu telefono numeriu ir pasake, kad atvyks mergina. Ji nurodymu niekam neduodavo, merginu išvežima organizuodavo A. K.. Del V. Z. žino tiek, kad V. S. paskambines A. K. pasake, kad atvažiuos mergina, reikes ja papuošti. Iš savo sunaus ji sužinojo, kad V. Z. yra nepilnamete, taciau turi tevu sutikima išvykti ir yra dirbusi prostitute ivairiose šalyse. N. D. ji prabegomis mate savo namuose, A. K. jai pasake, kad N. D. išvyksta dirbti prostitute i Londona. R. R. P. savo namuose mate viena karta, su ja nekalbejo, jos amžiaus nežinojo. A. K. jai buvo sakes paskambinti i Anglija ir pasakyti, kad atvažiuoja mergina dirbti prostitute. Ji del R. P. paskambino V. K. ir R. P. išvyko i Didžiaja Britanija pas V. K., ja lydejo A. R.. E. B. ir V. Z. ji mate savo namuose švenciancias su R. S.. A. R. ir A. K.. Kita diena A. K. jai pasake, kad abi merginos nori vykti i Didžiaja Britanija dirbti prostitutemis. Apie merginu atvykima ji informavo V. K., jai pasake, jog atvyks dvi merginos dirbti prostitutemis. Merginos išvyko su A. R.. Ji už merginas pinigu negaudavo, A. K. menesio pradžioje arba pabaigoje jai duodavo 2000-3000 Lt už merginu pagražinimus, už paskambinimus. Apie L. L. ir L. N. ji sužinojo iš A. K., žinojo, kad jos iš Mažeikiu, A. K. jai sake, kad jos nori dirbti prostitutemis. Apie L. L. ir L. N. atvykima i Didžiaja Britanija ji A. K. prašymu praneše albanui. Po K. N. sulaikymo A. K. praše jos paskambinti S. K. ir papasakoti apie susidariusia situacija. Policijos pareigunams paskambinus jai i mobiliojo ryšio telefona ir jiems su A. K. pamacius jos namu kieme policijos automobili, A. K. liepe jai pasislepti. Ji kopeciomis užlipo i name esanti kambareli su langu, o A. K. sulankste kopecias ir uždare kambarelio duris. R. Š. jai pasislepti nepadejo, jis nieko nemate, kadangi miegojo (t. 33, b. l. 8-15).
Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybes A. R. apklausiamas 2007 m. spalio 3 d. vykusiame teisiamajame posedyje, parode, kad ju grupe, t. y. jo mama J. R., S. K., R. S., K. N., R. Š., R. G. ir A. K. užsieme merginu gabenimu i užsieni dirbti prostitutemis. Jis ir K. N. i mineta veikla isijunge prieš jo mamai susipykstant su S. K., po to prisidejo R. Š., R. S.. A. K. tapo motinos draugu ir prisijunge prie ju grupes pastarajai išsiskyrus su S. K.. Pradžioje grupeje vyriausiu buvo S. K. – jis pasakydavo surasti merginas arba surastas palydeti iki Londono. Bilietams pinigu duodavo jo mama J. R.. Už merginos suradima buvo mokama 1000 euru, už palydejima – 1000 Lt. Kiti pinigai atitekdavo S. K. ir J. R., nes jie buvo vyriausieji, o kiti buvo vykdytojai. J. R. su S. K. išsiskyrus, pinigai atitekdavo J. R.. Jo mama žinojo apie visas išvežtas merginas, ji duodavo pinigu merginu paieškoms, bilietams. V. Z. jis mate savo namuose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, taciau kas su ja skrido i Didžiaja Britanija, nepamena. Su N. D. susipažino pastarajai stabdant automobilius, kai jie su A. K. važiavo i Joniški. N. D. jie paveže iki kaimo, kuriame ji gyveno, pasikeite telefonu numeriais. Po keliu dienu jie susiskambino, N. D. sutiko atvažiuoti pas ji i Šiaulius. N. D. atvažiavus, jis pasiule jai kartu kaip merginai ir vaikinui važiuoti dirbti i Anglija. Pradžioje ji dvejojo, taciau veliau apsisprende vykti. I Londona išvyko jis, N. D. ir A. K.. Londono oro uoste jie susitiko su albanais, su kuriais jis jau buvo susiskambines. Važiuojant automobiliu i albanu namus, jis N. D. pasake, kad jai reikes dirbti prostitute. Albanai jam už mergina sumokejo pinigus. A. K. už kelione gavo 1000 Lt, o jis – 1000 euru. Kitus pinigus jis atidave J. R.. Pripažista apgaves N. D., nepasakes jos vykimo i Londona tikslo. Su R. P. jis ir R. S. susipažino kaime Taurages rajone. Jis prisistate Andriumi, R. S. – Ramunu. R. P. jis pakviete i savo namus pasilinksminti, kad galetu sužinoti, kokio „tipo“ ši mergina. R. P. pas ji i namus atvažiavo su savo drauge. Bendraujant jie pasake, kad savo reikalais ruošiasi vykti i Didžiaja Britanija, pasiule ten vykti ir merginoms. R. P. su pasiulymu sutiko, taciau ji buvo nepilnamete, todel jai reikejo tevu sutikimo. Kas sutikima padare, jis nežino. I Londona išvyko jis, R. P. ir R. S.. Londone jie susitiko su albanais ir R. P. užsimine, kad reikes dirbti prostitute. Albanai už R. P. sumokejo pinigus. Veliau telefonu albanai J. R. praneše, kad R. P. yra nepilnamete, todel jiems netinka. Tuomet vietoj R. P. Londone jiems buvo perduota kita mergina. Nuvyke i Londona jie su R. S., K. N. ir A. K. R. P. perpardave kitiems albanams. Viskas vyko oro uoste. Su E. B. ir V. Z. jis ir R. S. susipažino Raseiniuose. Jie pasiule merginoms važiuoti pas ji i namus pasilinksminti ir po dvieju dienu jos atvažiavo. Jie pasiule merginoms kartu skristi i Didžiaja Britanija ten pabuti, gerai praleisti laika. Jos sutiko. I Londona iš Vilniaus oro uosto išskrido jis, A. K., K. N., R. S. ir dvi merginos – V. Z. bei E. B.. Prieš tai susiskambino su albanais. Oro uoste jie pamelavo, kad kažkas atsitiko ju draugams ir pasake, kad joms reikes pasilikti pas ju draugus albanus. Tuo metu i oro uosta buvo atvežta R. P., kuri merginoms pasake, kuo jos dirbs. Merginas jie paliko albanams. Pinigus gavo kaip už viena mergina, kadangi R. P. buvo paimta iš vienu albanu ir perduota kitiems albanams. V. M. jis nepamena. Prisimena, kad D. A. R. S. pažinojo anksciau. Jie su pastaraja susitiko Kaune. Jis ir R. S. pasiule D. A. važiuoti i Šiaulius pasilinksminti klube, pasake, kad ji pasiimtu pasa, paaiškindamas, kad be jo i kluba gali neileisti. D. A. pasieme pasa ir jie atvažiavo i Šiaulius. Šiauliuose jie su R. S. D. A. pasake, kad važiuos savais reikalais i Didžiaja Britanija, pasiule D. A. vykti kartu. I Londona jie nuvyko trise – jis, R. S. ir D. A.. Oro uoste R. S. suvaidino, kad jis turi problemu ir pasišalino. Jis pasake, kad R. S. išsiveže rusai, o pas ji yra jos, t. y. D. A. pasas ir pasiule jai pasilikti pas jo draugus. D. A. jam atsake, jog turi vaika ir pasilikti nenori. Jis pasake, kad pas jo draugus atvyksta merginos ir dirba prostitutemis. D. A. suprato, kad jai reikes dirbti prostitute. Susitikes su albanais, jis D. A. pardave ir albanams atidave jos pasa. L. L. ir L. N. buvo R. S. bei K. N. drauges, jos žinojo, kad vyks i Didžiaja Britanija dirbti prostitutemis. I Didžiaja Britanija skrido K. N., R. S., ju pažistamas vardu Virgis, L. N. ir L. L.. Žino, kad oro uoste buvo sulaikyti K. N. ir R. S.. L. L. ir L. N. albanams parduotos nebuvo. Taip pat prisimena, kad 2004 m. namuose atliekant krata jo mama J. R. policijos pareigunai rado name virš laiptu esanciame kambarelyje – palepeje, kuri buvo skirta susideti daiktus. Užlipus i palepe, galimybes duris užsidaryti duris paciam nebuvo, reikejo, kad jas kas nors uždarytu (t. 32, b. l. 50-53, 77-83, 86-88).
Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis - R. G., apklausiama 2007 m. spalio 16 d. vykusiame teisiamajame posedyje parode, kad J. R. praše jos papasakoti merginoms apie savo darba užsienyje ir ikalbinti merginas važiuoti i užsieni dirbti prostitutemis. Už E. P. ikalbinima dirbti prostitute ji iš J. R., kuri grupeje buvo vyriausia, nes visiems pasakydavo, ka daryti, gavo 500 Lt. N. D. ji taip pat papasakojo apie tai, kaip užsienyje dirbo prostitute, ta vakara kartu buvo du vaikinai, bet kurie, neprisimena. Už tai, kad N. D. prikalbino dirbti prostitute, iš J. R. gavo 500 Lt. V. M. ji mate tik Londone su albanais (t. 32, b. l. 88-90).
Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis - K. N., apklausiamas 2007 m. spalio 16 d. vykusiame teisiamajame posedyje parode, kad A. R. – buves jo geras draugas, J. R. – pastarojo mama, S. K. buvo J. R. sugyventinis, o veliau jos sugyventiniu tapo A. K.. R. S. pažista kaip S. K. brolio drauga, pažista ir R. Š.. I Londona jis skrisdavo aplankyti savo broli. A. R. jo prašydavo i Londona palydeti merginas. Koki darba Londone dirbs, merginos nežinojo. I Londona jis lydejo E. P., V. Z., už šiuos palydejimus gavo po 1000 Lt. Su R. P. i Londona jis neskrido ir jos neperpardave. V. Z. ir E. B. jis lydejo i Londona kartu su A. K., A. R. ir R. S.. Merginos pasiliko su albanais. Albanu telefonu numerius jis turejo, jam yra teke pastariesiems skambinti. Pamena, kad su V. M. susipažino kaime prie mokyklos. Takart jie buvo trise – jis, A. R. ir R. G.. I Londona kartu su V. M. skrido jis ir R. S.. Oro uoste R. S. pasišalino, o jis paskambino tariamiems darbdaviams. Apie nukentejusiaja D. A. jis nieko nežino. I Londona su L. L. ir L. N. skrido jis, R. S. bei Valiuška. Londono oro uoste jis, t. y. K. N., buvo sulaikytas ir pareikšti itarimai del merginu gabenimo prostitucijai (t. 32, b. l. 90-93).
Nukentejusioji N. D. apklausiama 2007 m. gegužes 16 d. vykusiame teisiamajame posedyje parode, kad 2004 m. jai laukiant autobusu stoteleje autobuso i namus, i Joniški, prie jos privažiavo automobilis ir sustojo. Automobilyje buvo trys vaikinai – A. R., kuris vairavo mašina, A. K., kuris prisistate vardu „D.“ ir, kaip dabar žino, K. N.. Važiuodami jie apsikeite telefonu numeriais. Toliau ji žinutemis bendravo su A. R., pastarasis ja parsiveždavo i namus Ažuolyno gatveje, Šiauliuose. Minetame name ji buvo maždaug tris kartus, viena nakti ten nakvojo. Name visuomet budavo A. K.. Karta bendraujant A. R. jai užsimine, jog ruošiasi važiuoti i Londona dirbti. Ji pasake, kad turi atostogu ir gali važiuoti kartu su juo pailseti. Name A. gatveje ji sutiko R. G., J. R., ten galejo buti ir K. N.. Adrijus buvo J. R. vaikinas. Jai bunant A. R. namuose, R. G. papasakojo, kad Londone dirbo naktiniame klube ir ja ikalbinejo važiuoti i Londona. Ji sutiko važiuoti i Londona su A. R.. R. G. jai buvo sakiusi, kad ji, N. D., A. R. patinka. I Londona turejo skristi ir R. G. bei A. K., jie buvo susiruoše daiktus. Taciau i Vilniaus oro uosta išvažiavo A. R., A. K. ir ji, R. G. žadejo i Londona atskristi veliau. Vilniuje A. K. nupirko bilietus ir jie išskrido. Savo pasa ji jau anksciau buvo padavusi A. R.. Londono oro uoste jie susitiko su dviem vaikinais, su kuriais A. R. kalbejosi anglu kalba. Po to jie visi isedo i automobili ir nuvažiavo i albanu namus. Važiuojant A. R. užsimine, kad gal but jai reikes pasilikti pas albanus, bet apie darba nekalbejo. Nuvažiavus i albanu namus, A. R. paeme jos telefona, išeme kortele ir pasake, kad atvažiuos vakare. Vienas iš albanu išveže vaikinus, o ji liko kito albano namuose su jo drauge J. K.. Jolanta jai pasake, kad yra parduota tu paciu žmoniu. Ji suprato, kad ja pardave A. R. ir A. K., suprato, kad jai reikes dirbti prostitute. Po paros albanas vardu C. jai pasake, kad už ja A. R. ir A. K. sumokejo 5000 svaru ir jai reikes už tuos pinigus atidirbti. Po triju dienu ji pradejo bendrauti ir gyventi su C., menesi dirbo prostitute. Pradžioje jos pasas buvo pas A. R., po to pasa jai atidave albanas, taciau kai pasas vel dingo, ji suprato, kad ja perparduos. Ji norejo pabegti, taciau ja surado ir teko dirbti dar apie menesi. Pabegti jai padejo vienas albanas iš klientu, jis gražino pasa, jie kartu gyveno puse metu (t. 31, b. l. 178-180).
Nukentejusioji R. P. apklausiama 2007 m. gegužes 16 d. vykusiame teisiamajame posedyje parode, kad 2004 m. spalio menesi ji i mobiluji telefona pradejo gauti nepažistamo vaikino žinutes. Po kurio laiko vaikinas pasiule susitikti. I Taurages rajono (duomenys neskelbtini) kaima atvažiavo S., kuris prisistate vardu „R.“ ir R., prisistates vardu A. Ji tuo metu buvo su drauge J. Vaikinai pasiule važiuoti i Šiaulius, jie visi atvažiavo i A. namus, ten vaišinosi, bendravo. Ji mane, kad A. ir „R.“ yra pusbroliai. Ryte vaikinai jas parveže i namus, taciau ta pacia diena vel paskambino, pakviete važiuoti i kluba, liepe pasiimti pasus, paaiškindami, kad be paso i kluba gali neileisti. Tuomet atvažiavo A. ir „A.“, t. y. K. Ji pasieme pasa ir visi, t. y. ji ir abu vaikinai nuvažiavo pas A. i namus. „R.“ pasiule jai važiuoti i Londona, sake, kad lapkricio 1 d. Londone bus didele švente, vyks varžybos. Ji tuo metu buvo nepilnamete – šešiolikos metu. Pamena, kad vaikinams kažkas paskambino ir pasake, kad jai reikes tevu sutikimo. Ji pasake savo tevu gimimo metus ir kita diena jai buvo padarytas tevu sutikimas. Sutikima prieš išvykstant iš Šiauliu jai padave „A.“. Ruošiantis važiuoti i Londona, J. R. jai atneše rubu, kuriais apsirengusi ji turejo atrodyti vyresne. 2004 m. lapkricio 1 d. ji su „R.“ ir A. autobusu išvažiavo i Ryga. Pasienyje tikrinant dokumentus paaiškejo, jog kažkas negerai su tevu sutikimu, taciau pareigunai, paklause, kokiu tikslu ir kuriam laikui ji išvyksta, ja paleido. Kadangi nuvažiavus i oro uosta truko kažkokio parašo, atvažiavo „A.“ (K.), pasiraše, ir ji sekmingai praejo patikrinima. I Londona skrido ji, „R.“ ir A. Jiems atskridus i Londona, i oro uosta atvažiavo mergina vardu V., kartu su ja buvo du albanai. V. jai pasake, kad reikes dirbti prostitute. Ji eme verkti, pasake, kad prostitute nedirbs. Sužinojusi, kad ji nepilnamete, V. kažkam paskambino ir pasake, kad jiems su ja rizikinga, kad veš namo. Po savaites ja nuveže i oro uosta. Ten buvo K. N., „R.“, „A.“, A. ir dvi merginos – V. bei E., po to atejo dar viena mergina. Ji V. ir E. nieko negalejo sakyti, nes A. buvo liepes nesakyti, ka merginoms reikes dirbti, buvo nurodes sakyti, jog darbas bus prie daržoviu. Iš oro uosto V. ir E. išvažiavo su ja atvežusiais albanais. Jai bunant oro uosto kavineje, atvažiavo trys albanai ir ji suprato, jog vel bus parduota. Kavineje su ja buvo A., „R.“, „A.“ ir K. Londono oro uoste, prieš atvažiuojant albanams, jai buvo padarytas pasas – padare foto nuotrauka, kuria K. priklijavo prie kito paso. Naujame pase buvo nurodyta kita jos pavarde, vardas, gimimo metai – pasas liudijo, kad ji – pilnamete. Pasa jai padave „A.“. Ji automobiliu, kuriuo važiavo trys albanai ir mergina buvo nuvežta i namus, kur buvo daug lietuviu merginu. Žinojo, kad reikes dirbti prostitute ir dirbo nuo 2004 m. lapkricio 6 d. iki gruodžio 16 d. Jai viena diena tevams išsiuntus pinigus, kita diena atejo policijos pareigunai ir ja išsivede, sakydami, jog ji yra ieškoma Lietuvoje. Kad buvo parduota už pinigus, ji sužinojo iš V. Pirma karta ja pardave A. ir „R.“, antraji – „A.“, K., A. ir „R.“ (t. 31, b. l. 175-177).
Nukentejusioji E. B. apklausiama 2007 m. gegužes 10 d. vykusiame teisiamajame posedyje parode, kad 2004 m. spalio menesi ji per V. Z. susipažino su R. S. bei A. R.. Atvykusi i Šiaulius ji pernakvojo J. R. name, ten mate A. K.. A. R. pasakius, kad važiuos pas savo teva i Londona pasiimti pinigu ir jai pasiulius važiuoti kelioms dienoms kartu, ji sutiko. Nuskridus i Londona, oro uoste pamate A. K.. A. R. jai paaiškino, kad A. K. i Londona atvykes darbo reikalais. Budama oro uosto kavineje, ji mate kaip prie A. K. priejo K. N. su mergina. K. N. bendravo ir su R. S. bei A. R.. I kavine taip pat atejo keturi albanai, jie taip pat bendravo su A. R. ir R. S.. Pamaciusi, kad vyrai kalbasi žiuredami i jas, suprato, jog bus parduota. Ji ir V. Z. buvo nuvestos i albanu automobili, R. S. pasake, kad ji turi susitaikyti su tuo, jog teks dirbti prostitute. Londono oro uoste ji sutiko R. P., kuri atvažiavo su albanais, buvo išsigandusi ir negalejo joms nieko pasakyti. Ji (E. B.) buvo nuvežta i Londona, vežiojama po viešnamius, ja prievartavo albanas vardu S. Pabegusi nuo albanu ji Londono policijos pareigunu pagalba grižo i Lietuva (t. 31, b. l. 161-163).
Nukentejusioji V. Z. apklausiama 2007 m. gegužes 16 d. vykusiame teisiamajame posedyje parode, kad 2004 m. lapkricio menesi ji susipažino su R. S., kuris prisistate vardu „R.“ ir A. K., prisistaciusiu vardu „A“. Pamena, kad jai su drauge E. T. važiuojant iš Šiauliu i namus Raseiniuose, prie ju nors ir nestabdomas, sustojo automobilis, kuriuo važiavo R. S. ir A. K.. Važiuojant automobilyje A. K. papraše jos telefono numerio, sake, kad „butu faina susitikti“. Kita diena ji i mobiliojo ryšio telefona gavo žinute iš „R.“, dabar žino, kad jo pavarde – S. R. S. su A. K. buvo atvažiave pas jos drauge E. T., kviete jas važiuoti i Šiaulius, bet jos atsisake. Po kurio laiko iš minetu vaikinu vel sulauke pasiulymo pasilinksminti. Ji apie tai pasake E. B. ir jos su R. S. bei A. R. atvažiavo i nama, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Namo duris atidare A., namuose tuo metu daugiau nieko nebuvo. Jie visi gere alu, šnekejosi, R. S. ir A. R. kalbejo, kad reikia važiuoti i Londona. Veliau R. S. eme jai rašyti žinutes, kad jie su A. R. važiuoja i Londona pas pastarojo teva pasiimti pinigu, siule ir jai važiuoti kartu, raše, kad ji gali kartu pasiimti drauge. Ji pasake E. B. telefono numeri ir vaikinai pradejo susirašineti su E. B.. I Londona jos važiavo palaikyti vaikinams kompanija. Pamena, kad name (duomenys neskelbtini) gatveje iki jiems išvažiuojant i Vilniu buvo A., R. S., E. B., A. R., J. R. ir ji. Iš Vilniaus oro uosto i Londona jie išskrido keturiese. Lektuvui nusileidus, oro uoste sutiko A. K., K. N. ir mergina. Prieš einant i oro uosto kavine, R. S. pasake, kad yra vagiami pasai, todel pasus geriau duoti jam, ir E. B. padave R. S. savo pasa. A. R. jai pasake, kad reikes bendrauti su vyrais, o E. B. pasake, kad reikes dirbti prostitute. Joms pradejus verkti, kažkuris iš vaikinu pasake „neturit nei pinigu, nei pasu, kur desites“, sake „baikit bliaut, nes A. K. jau nervinasi“. Po to atvažiavo keturi albanai bei R. P., A. R. ir R. S. kalbejosi su albanais. Po kurio laiko A. R., isedes i albanu automobili, vienam iš ju kažka padave, paspaude ranka ir išlipo. Tuomet jos isedo i albanu automobili ir jas nuveže i Šefilda pas mergina vardu V. V. pasake, kad jos yra parduotos po 3000 svaru. Ji buvo parduota albanui T.i, pastarasis ja žagino kiekviena diena, žagino ir kiti. Po vienuolikos dienu ji pabego. Apie tai, kad pabego E. B., V. praneše albanai, pas kuriuos ji buvo. V. apie pabegima praneše J. R. ir pastaroji liepe žiureti, kad ji, t. y. V. Z., nepabegtu. Atpažinimo metu ji atpažino R. S., A. R., J. R. ir A. K. (t. 31, b. l. 177-178).
Nukentejusioji V. Z. apklausiama 2007 m. birželio 27 d. vykusiame teisiamajame posedyje parode, kad iš kaltinamuju ji pažista A. R., J. R. ir K. N.. Pamena, kad 2005 m. jos draugei K. paskambines nepažistamas vaikinas pasiule darba bare. Prie parduotuves jos susitiko su moterimi, kuri pasake, jog bus nupirkti bilietai ir vyriškis ja nuveš i Šiaulius pas J. R.. Ji norejo per vasara užsidirbti pinigu, jai, kaip nepilnametei, tevai dave sutikima išvykti. Ji viena buvo nuvežta i J. R. namus, kur pastaroji paeme jos dokumentus ir A. R. pristate kaip savo broli, o K. N. – kaip drauga. Pirmadieni ji su K. N. iš Rygos oro uosto išskrido i Londona. Nuvyke i Londona jie pirmaja nakti nakvojo pas K. N. broli, o kitos dienos ryte K. N. ja pardave albanams. Ji po dvieju savaiciu pabego, taciau J. R. pagrasinus, kad jai bus blogai, jei negriš, vel grižo i Londona. Albanams ji buvo parduota 6 kartus. Po 4 menesiu pabego. A. K. nežino (t.31, b. l. 202-203).
Nukentejusioji L. N. apklausiama 2007 m. gegužes 10 d. vykusiame teisiamajame posedyje parode, kad gyvendama Mažeikiuose ji per L. L. susipažino su R. S. ir K. N.. R. S. telefonu dažnai siulydavo L. L. susitikti. Su R. S. ji ir L. L. buvo susitikusios prie parduotuves „M.“, taip pat jos namuose, kur R. S. atvažiavo su K. N.. Po kurio laiko R. S. paskambines L. L. pasiule kelioms dienoms važiuoti i Londona. L. L. jai paaiškino, kad R. S. sportuoja, žaidžia rankini ir jam reikia vykti i Londona. Ji sutiko važiuoti kartu su L. L.. Iš Mažeikiu jie atvažiavo i Šiaulius, o iš Šiauliu važiavo i Vilniaus oro uosta. I oro uosta važiavo ji, L. L., R. S., K. N., vyras ir moteris. Einant pro patikrinimo posta, R. S. ir K. N. buvo sulaikyti. Prie ju priejes pareigunas pasake, kad jas buvo ketinama parduoti albanams prostitucijai (t. 31, b. l. 163-164).
Nukentejusioji L. L. apklausiama 2007 m. birželio 28 d. vykusiame teisiamajame posedyje parode, kad 2005 m. sausio menesi jai paskambinusi brolio žmona pasake, kad jos ieškojo nepažistamas vaikinas ir pastarajam ji pasakiusi jos telefono numeri. Jai paskambines vaikinas prisistate „R.“ ir pasiule susitikti. I susitikima prie parduotuves „M.“, esancios Mažeikiuose, ji nuejo su savo drauge L. N.. Po to jie susiskambindavo, susirašinedavo žinutemis, susitikdavo pas L. N.. Antra karta „R.“ atvažiavo su dviem vaikinais, prisistaciusiais vardais A. ir V.. Kita karta jie atvažiavo su draugu „A“. Veliau sužinojo, kad „R.“ buvo prisistates R. S., „A.“ – K. N., o „A.“ – A. R.. „R. “ ir „A.“ joms siule dviem ar trims dienoms važiuoti i Mancesteryje vyksiancias varžybas, sake, kad jie žaidžia tinklini. Su K. N. ir R. S. jos atvažiavo i Šiaulius, kur prie parduotuves i automobili isedo V. ir moteris. Po to jie važiavo i Vilniaus oro uosta, kur V. nupirko bilietus. Nuskridus i Londona K. N. ir R. S. sulaike policijos pareigunai. Iš policijos pareigunu sužinojo, kad jos atvežtos parduoti albanams. Jas perduoti ketino R. S., K. N. ir moteris. Su J. R. bendrauti jai neteko, su A. R. bendravo tik viena karta Mažeikiuose (t.31, b. l. 212).
Nukentejusioji D. A. apklausiama 2007 m. spalio 2 d. vykusiame teisiamajame posedyje parode, kad 2004 metais, jai gyvenant Kaune, parduotuveje užkalbino nepažistamas vaikinas, prisistates vardu „R.“. Jie pasikeite telefonu numeriais ir pradejo susirašineti žinutemis. Veliau sužinojo, kad „R.“ – tai R. S.. Jie susitikdavo Kaune, kartu budavo ir „D.“, kaip veliau sužinojo – A. R.. Karta R. S. jai pasiule atvažiuoti i Šiaulius, i kluba, liepe jai pasiimti pasa, sakydamas, kad kitaip i kluba gali neileisti. Atvažiavus i Šiaulius, jie nuvažiavo pas A. R. i namus. Namas buvo dvieju ar triju aukštu, name mate A. K. ir maža mergaite. A. R. namuose ji buvo pusantros paros, R. S. ir A. R. pasiule jai važiuoti i Didžiaja Britanija iš A. R. tevo paimti pinigus. Vaikinai pasiule ir jai dviem dienoms važiuoti kartu. Ji sutiko. I Londona ji nuskrido su A. R. ir R. S., bilietus nupirko A. R.. Vilniuje R. S. pasakius duoti pasa jam, nes pasai yra labai vagiami, ji pasa atidave R. S.. Londone R. S. nuejo susitikti su draugais rusais ir išsineše jos pasa. Jiems su A. R. pasilikus kavineje, A. R. pasake, kad R. S. rusai neišleis ir papraše jos pagyventi pas jo draugus. Ji sutiko. I oro uosto automobiliu aikštele atvažiavo du albanais, vadinami A. R. draugai. Ji isedo i automobili ir pamate, kad vienas iš A. R. „draugu“ duoda jam pinigus. Suprato, kad A. R. ir R. S. ja pardave. Škotijoje, Glazgovo mieste ji susipažino su G., girdejo, kaip pastaroji skambino i Lietuva J., sake, kad per ja atvažiavo i Londona. G. jai rode J. nuotrauka, sake, kad pastaroji yra „D.“ mama (t. 32, b. l. 30-32).
Nukentejusioji V. M. apklausiama 2007 m. spalio 3 d. vykusiame teisiamajame posedyje parode, kad 2004 m., prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, (duomenys neskelbtini), kur ji mokesi, atvažiavo du vyriškiai ir pasiule pasivažineti, sake pasiimti pasa. Jie atvažiavo i Šiaulius, pernakvojo, o ryte išvažiavo i Vilniaus oro uosta. Vaikinai sake, kad važiuoja i oro uosta pasiimti drauges. Draugei neatejus, jie išskrido i Londona be tos drauges. Vaikinai jai buvo sake, kad ji Londone dirbs bare. Nuskridus i Londono oro uosta atvažiavo trys ar keturi vaikinai, kuriems ji buvo atiduota. Ji buvo nuvežta i dideli nama, kur buvo daug merginu ir suprato, kad tures dirbti prostitute. Vaikinai, kurie ja pardave, jai buvo prisistate vardais „S.“ ir „R.“. Dabar žino, kad „S.“ – tai K. N. o „R.“ – R. S. (t. 32, b. l. 46-48).
Liudytojas F. R. apklausiamas 2007 m. birželio 28 d. vykusiame teisiamajame posedyje parode, kad nuo 2001 m. kartu su savo sunumi A. R. nebegyveno, nes su jo motina J. R. išsituoke. 2004 m. jo seserys jam pasake, kad J. R. užsiima prostituciu firma, taciau jis to nepastebejo. Po kurio laiko sunus jam pasake, kad i Londona darbui lydejo merginas. Tik veliau sužinojo, kad viskas vyksta su albanais. Pamena, kad J. R. iki 2001 m. maždaug 3 metus draugavo su A. K., po to iki 2004 m. draugavo su S. K., o nuo 2004 m. vel gyveno su A. K. (t. 31, b. l. 212-213).
Liudytoja E. P. apklausiama 2007 m. spalio 2 d. vykusiame teisiamajame posedyje parode, kad 2004 m. paskutine spalio menesio diena jos dukra gavusi i telefona žinute pasake, jog eina pasikalbeti. Ji suprato, kad dukra eina pasikalbeti su kaimynu. Ryte pastebejo, kad dukra namuose nenakvojo. Sekmadieni ryte ji paskambino i policija. Dukrai tuo metu buvo 16 metu. Veliau dukra jai skambino, sake, kad yra laikoma per prievarta. Leidimo dukrai išvykti iš Lietuvos ji neraše (t. 32, b. l. 32).
Liudytoja O. V. apklausiama 2007 m. spalio 2 d. vykusiame teisiamajame posedyje parode, kad 2004 m. lapkricio 5 d. grižusi iš darbo savo mažameti sunu rado palikta pas kaimynus, dukters E. B. namuose nebuvo, kur ji yra, niekas nežinojo. Po 7 dienu paskambinusi dukra pasake „gelbek, aš Anglijoje“. Grižusi dukra jai papasakojo, kad su V. Z. jos iš Šiauliu buvo išvežtos i Anglija dirbti prostitutemis (t. 32, b. l. 32-33).
Liudytoja A. B. apklausiama 2007 m. spalio 2 d. vykusiame teisiamajame posedyje parode, kad jos drauge E. P. grižusi iš Anglijos pasake, kad buvo parduota albanams ir dirbo prostitute. Sake, kad ja pardave K. ir A. Iki E. P. išvažiuojant i Anglija, jos abi bendravo su K. ir A., taciau jai vykti i Londona šie vaikinai nesiule (t. 32, b. l. 33).
Liudytoja B. Š. apklausiama 2007 m. spalio 3 d. vykusiame teisiamajame posedyje parode, kad ji yra V. M. sesuo, žino, kad pastaroji 2004 m. mokesi (duomenys neskelbtini) žemes ukio mokykloje. Kadangi 2004 m. lapkricio 25 d. V. M. mokykloje nebebuvo, kreipesi i policija del paieškos. 2004 m. gruodžio 2 d. sužinojo, kad V. M. išvykusi i Anglija. Grižusi V. M. papasakojo, kad apgaules budu buvo išvežta i Londona , kur dirbo prostitute (t. 32, b. l. 48).
Liudytoja J. V. apklausiama 2007 m. spalio 15 d. vykusiame teisiamajame posedyje parode, kad su savo drauge R. P. iš (duomenys neskelbtini) kaimo, kur jos abi gyvena, vaikinu, kaip dabar žino – A. K. ir R. S. – kvietimu buvo atvažiavusios i Šiaulius. Ryte vienas iš vaikinu parveže jas i namus. Ji su minetais vaikinais daugiau nebesimate, o R. P. ta pacia diena vel su jais išvažiavo. R. P. tada buvo 16 metu. Veliau sužinojo, kad R. P. buvo išvežta i užsieni (t. 32, b. l. 83-84).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokolu matyti, kad nukentejusioji N. D. atpažino A. K., kaip asmeni, kuris jai buvo pristatytas kaip „D.“ sesers vyras ir kuris su ja bei „D.“ skrido i Londona. Taip pat atpažino R. B. (G.), J. R., A. R., R. Š., kaip asmenis, su kuriais ji bendravo Lietuvoje iki išvykimo i Londona (t. 2, b. l. 22-36).
Pareiškimas protokolas liudija, kad 2004 m. lapkricio 5 d. nukentejusiosios R. P. tevas A. P. kreipesi i Taurages r. PK del dukters R. P. dingimo be žinios (t.2, b. l. 45-46).
Pagal teisines pagalbos prašyma gautame 2004 m. lapkricio 1 d. lektuvo reiso i Londona keleiviu saraše matyti, kad tuo paciu reisu skrido nukentejusioji R. P., R. S. ir A. R. (t. 17, b. l. 171-179).
Iš protokolo pareiškimo matyti, kad 204 m. lapkricio 12 d. nukentejusiosios E. B. mama O. V. kreipesi i Raseiniu r. PK del dukters E. B. dingimo be žinios ( t.2, b. l. 114-115).
Asmens atpažinimo pagal jo nuotrauka metu nukentejusioji E. B. atpažino J. R., A. R., R. S., K. N. ( t. 2, b. l. 139-145).
Asmens atpažinimo pagal jo nuotrauka metu nukentejusioji V. Z. atpažino R. S., J. R., A. R., su kuriais bendravo prieš išvykdama i Didžiaja Britanija (t. 2, b. l. 165-173).
Daiktu pateikimo protokole užfiksuota, kad iš nukentejusiosios V. Z. buvo paimta mobiliojo ryšio telefono „Panasonic“ dežute ir garantinis talonas, kurie buvo apžiureti kaip daiktai, turintys reikšmes bylai (t. 2, b. l. 182-186).
Kratos metu pas kaltinamaja J. R. namuose adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Panasonic“, jo apžiuros metu nustatyta, kad telefono IMEI sutampa su ant V. Z. pateiktos dežutes užrašytu telefono IMEI (t. 4, b. l. 131-150).
Iš AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ pateikto keleiviu sarašo kopijos matyti, kad 2004 m. lapkricio 6 d. reisu TE-454 Vilnius-Londonas skrido nukentejusiosios E. B., V. Z., taip pat A. K., K. N., A. R., R. S. (t.3, b. l. 3-5; t. 4, b. l. 118-119).
Pagal teisines pagalbos prašyma gautame 2004 m. lapkricio 6 d. lektuvo reiso i Londona keleiviu saraše nurodyta, kad šiuo reisu skrido V. Z., E. B., A. K., K. N., A. R., R. S. (t. 17, b. l. 110-121).
Pagal telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. B., skambuciu išklotines laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 1 d. ii 2004 m. lapkricio 30 d. nustatyta, kad 2004 m. lapkricio 5 d. pokalbiai su minetu abonentu nutruksta (2004 m. lapkricio 6 d. E. B. išvyko i Didžiaja Britanija), o 2004 m. lapkricio 17 d. pokalbiai atsinaujino (E. B. šia diena grižo i Lietuva) t. 25, b. l. 5-14).
Iš telefono abonento Nr. 865364867, kuriuo naudojosi V. Z., skambuciu išklotiniu laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2004 m. lapkricio 30 d. matyti, kad pokalbiai su šiuo abonentu nutruko 2004 m. lapkricio 3 d. ir nebeatsinaujino (t. 25, b. l. 17-38).
Pagal teisines pagalbos prašyma gautame 2004 m. liepos 12 d. lektuvo reiso i Londona keleiviu saraše nurodyta, kad tuo paciu reisu skrido V. Z. ir K. N. (t. 9, b. l. 154-157).
Pagal teisines pagalbos prašyma gautoje V. N. apklausos protokolo kopijoje nurodyta, kad 2004 m. liepos 12 d. jo brolis K. N. buvo atvykes pas ji i Didžiaja Britanija su mergina, pernakvojo jo namuose ir išvyko (t. 13, b. l. 1-18).
Lietuvos kriminalines policijos biuro tarptautiniu ryšiu valdybos pranešime nurodyta, kad V. M. iš Vilniaus i Londona 2004 m. gruodžio 2 d. išskrido tuo paciu reisu kaip ir K. N. (t. 3, b. l. 36).
Iš 2004 m. gruodžio 2 d. lektuvo reiso i Londona keleiviu sarašo matyti, kad kartu su V. M. skrido K. N. ir R. S. (t. 4, b. l. 113).
2005 m. sausio 15 d. lektuvo reiso i Londona keleiviu sarašas rodo, kad D. A. i Londona skrido tuo paciu reisu su A. R. ir R. S. (t .4, b. l. 109-110).
Iš 2005 m. vasario 19 d. lektuvo reiso i Londona keleiviu sarašo matyti, kad šiuo reisu skrido L. L., L. N., R. S., K. N. ir E. L. (t. 14, b. l. 54-55).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2005 m. vasario 22 d. apie 12 val. 20 min. policijos pareigunai apie 12 val. 20 min. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, atlikti krata pas J. R.. Paskambinus skambuciu prie kiemo tvoros vartu ir niekam iš namo neišeinant, po keliolikos minuciu buvo nueita prie namo duru. Kadangi paskambinus skambuciais ir pabeldus i namo duris duru niekas neatidare, laukujes durys buvo išlaužtos. Po 2-3 minuciu atejo asmuo, prisistates A. K.. Atliekant krata, namo savininke J. R. apie 14 val. 50 min. buvo rasta pirmajame aukšte laiptu aikšteleje lubose irengtoje sleptuveje, kurioje iš vidaus užsidaryti neimanoma, kadangi sulankstomus laiptus, kuriais patenkama i mineta patalpa, sulankstyti galima tik iš išorines puses, be to, atidaryti sleptuves duris trukdo po jomis pastatyta spinta. Pradejus daryti krata name buvo A. K. ir R. Š., po kurio laiko i namus grižo J. R. sunus A. R. (t. 4, b. l. 122).
Patalpu, esanciu adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, apžiuros metu rastos namo prieškambario lubose irengtos durys, po kuriomis stovi spinta, trukdanti išlankstyti sulankstomas kopecias ir jomis patekti i namo palepe. Užlipus kopeciomis i šia patalpa, sulankstyti kopecias ir uždaryti duris nera galimybes, nes kopecios pritvirtintos prie vidines duru puses. Uždaryti lubose esancias duris galima tik nulipus žemyn ir sulankscius kopecias (t. 4, b. l. 123-129).
Iš kratos protokolo matyti, kad 2005 m. vasario 22 d. kratos, vykusios nuo 12 val. 50 min. iki 14 val. 50 min., namo, esancio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pirmojo aukšto sleptuveje buvo rasta moteris, pagal jos asmens pasa nustatyta, kad tai - J. R., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 132-133).
Asmens atpažinimo pagal jo nuotrauka metu R. B. (G.) atpažino A. K. kaip asmeni, kuri ji matydavo J. R. namuose (t. 29, b. l. 39-41).
Nors A. K. kaltu del prekybos žmonemis bei nusikaltima padariusio asmens slepimo kaltu neprisipažino, jo kalte irodyta nukentejusiuju N. D., R. P., E. B., V. Z. parodymai, liudytoju parodymai, kiti byloje surinkti ir teismo ištirti irodymai.
Nukentejusioji N. D. parode, kad jai susipažinus su A. K. bei A. R., pastarasis ja atsiveže i savo motinos J. R. namus ir pasiule jai kartu vykti i Londona pailseti. Važiuoti i Londona ja ikalbinejo ir J. R. namuose buvusi R. G.. Jai (N. D.) sutikus vykti i Londona, jie išskrido trise – ji, A. R. ir A. K.. Lektuvo bilietus Vilniaus oro uoste nupirko A. K.. Londone A. R. ir A. K. ja pardave albanams prostitucijai. Nukentejusiosios N. D. parodymai yra nuoseklus, juos patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti irodymai, todel netiketi jais nera pagrindo. A. R., kuris teismo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybes vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 39 ¹ str. 1 d. atleistas, patvirtino, kad N. D. atvažiavus i Šiaulius, jis pasiule pastarajai kartu kaip merginai ir vaikinui važiuoti dirbti i Anglija. Nuvykus i Londona, jis N. D. pardave prostitucijai albanams. A. K. už kelione gavo 1000 Lt, o jis – 1000 euru. Kitus pinigus jis atidave J. R.. Pripažino apgaves N. D., nepasakes jos vykimo i Londona tikslo. Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis - J. R. patvirtino N. D. maciusi savo namuose, nurode, jog A. K. jai sake, kad N. D. išvyksta dirbti prostitute i Londona. Nukentejusiosios N. D. parodymus patvirtina ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokolai, iš kuriu matyti, kad N. D. atpažino jai siuliusius vykti i Didžiaja Britanija ir ja pardavusius asmenis. Teismo nuomone, byloje surinkta pakankamai irodymu patvirtinanciu, kad A. K. žinojo ir sieke, jog nukentejusioji N. D. butu itraukta i prostitucija, apgaule – pasiulant jai darba Didžiojoje Britanijoje, taciau nepasakant, kad ji bus itraukta i prostitucija, pardavus nukentejusiaja, gavo už tai materialini atlygi.
Iš nukentejusiosios R. P. parodymu matyti, kad i J. R. namus ja atveže A. R. ir A. K.. Jai bunant J. R. namuose, R. S. pasiule vykti i Londona, sakydamas, jog lapkricio 1 d. Londone bus didele švente, vyks varžybos. Kadangi tuo metu ji buvo nepilnamete ir jai reikejo tevu sutikimo išvykti i užsieni, A. K. mineta sutikima jai padare. Prieš kelione J. R. dave jai rubu, kuriais apsirengusi ji turejo atrodyti vyresne. Rygos oro uoste paaiškejus, kad truksta kažkokio parašo, atvykes A. K. pasiraše ir ji sekmingai praejo patikrinima. I Londona ji nuvyko su A. R. bei R. S. ir pastaruju buvo parduota albanams prostitucijai. Maždaug po savaites oro uoste A. K., K. N., R. S. ir A. R. ja perpardave kitiems albanams prostitucijai. Šiuos nukentejusiosios parodymus patvirtina kiti ištirti irodymai, t.y. asmens, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis – R. S. parodymai, jog jis ir A. R. parsiveže R. P. i J. R. namus, o po dvieju dienu su ja nuskrido i Londona, pinigus R. P. lektuvo bilietui dave A. K., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybes asmens - A. R. parodymai, kad Londono oro uoste R. P. jis, R. S., K. N. ir A. K. perpardave albanu tautybes asmenims, kad už parduotas merginas pirkejai sumokedavo tam tikra pinigu suma, asmens, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis – J. R. parodymai, kad R. P. ji mate savo namuose, o A. K. nurodžius paskambinti i Didžiaja Britanija ir pasakyti, jog atvažiuoja mergina dirbti prostitute, ji paskambino V. K. ir R. P. su A. R. išvyko i Didžiaja Britanija. A. K. kalte taip pat irodyta ir liudytojos E. P. parodymais, kad išvykti dukrai iš Lietuvos ji leidimo nedavusi, kad dukra R. P. jai paskambinusi sake, jog yra laikoma per prievarta, liudytojos J. V. parodymais, kad ji su savo drauge R. P. A. K. ir R. S. kvietimu buvo atvažiavusi i Šiaulius, po kurio laiko sužinojo, kad R. P. buvo išvežta i užsieni, pareiškimu protokolu, iš kurio matyti, kad R. P. tevas kreipesi i policijos komisariata del dukters R. P. dingimo be žinios, lektuvo reiso i Londona keleiviu sarašu, liudijanciu, jog 2004 m. lapkricio 1 d. R. P. kartu su A. R. bei R. S. išskrido i Londona. Taigi, kolegija laiko, jog byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. K. žinojo ir sieke, kad nukentejusioji R. P. butu itraukta i prostitucija, jai nesake tikrojo keliones tikslo, atliko konkrecius nusikalstamos veikos veiksmus – parupino R. P. tevu sutikima išvykti i užsieni, perpardave ja albanu kilmes asmenims ir už tai gavo materialini atlygi, tokiu budu, A. K. apgaule pardave R. P. prostitucijai.
Nukentejusiosios E. B. ir V. Z. parode, kad i namus adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, jas atsiveže A. R. ir R. S., namuose tuo metu buvo ir A. K.. Vaikinams pasiulius kelioms dienoms važiuoti i Londona, jos sutiko palaikyti jiems kompanija. I Londona skrido iš Vilniaus oro uosto, lektuvui nusileidus, oro uoste susitiko A. K. ir K. K. N. su mergina. Oro uoste jos apgaule buvo parduotos prostitucijai. Abejoti nukentejusiuju parodymais kolegija neturi pagrindo, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti irodymai. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybes pagal BK 39 ¹ str. 1 d. A. R. patvirtino, kad jis ir R. S. pasiule E. B. ir V. Z. skristi i Londona ten prakleisti laika, o pastarosioms su pasiulymu sutikus, i Londona iš Vilniaus oro uosto su abiem merginomis išskrido jis, A. K., K. N. ir R. S.. E. B. ir V. Z. jie pardave albanu kilmes asmenims. Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis – R. S. parode, kad jis ir A. R., susipažine su E. B. bei V. Z., pasiule vykti i Londona dirbti barmenemis. I Londona jie skrido A. K. nurodymu. Skrido jis, (R. S.), A. R., A. K., E. B. ir V. Z.. Paaiškino, kad A. K. buvo pasiules jam ieškoti merginu ir siulyti joms važiuoti dirbti i Anglija, už merginos suradima A. K. žadejo 1000 Lt. Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis - J. R. patvirtino E. B. ir V. Z. maciusi savo namuose besilinksminancias su R. S., A. R. ir A. K.. Kita diena A. K. pasakius, kad merginos nori vykti i Didžiaja Britanija dirbti prostitutemis, ji apie merginu atvykima informavo V. K. ir pastarajai pasake, jog atvyks dvi merginos dirbti prostitutemis. Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis – K. N. patvirtino, kad E. B. ir V. Z. jis lydejo i Londona kartu su A. K., A. R. ir R. S., merginas paliko su albanais. Liudytoja O. V. nurode, kad jos dukra E. B. buvo dingusi iš namu, po kurio laiko paskambinusi pasake „gelbek, aš Anglijoje“, o grižusi papasakojo, kad jos su V. Z. buvo išvežtos i Didžiaja Britanija dirbti prostitutemis. Nukentejusiuju E. B. bei V. Z. parodymus patvirtina ir kiti teisiamajame posedyje ištirti irodymai: O. V. protokolas pareiškimas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokolai, lektuvo reiso i Londona keleiviu sarašu kopijos, telefonu abonentu skambuciu išklotines. Tokiu budu konstatuojama, jog byloje nustatyta, kad A. K. žinojo ir sieke, kad nukentejusiosios E. B. ir V. Z. butu apgaule itrauktos i prostitucija, atliko jam paskirtas konkrecias užduotis.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., organizuota grupe yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenu susitaria daryti kelis nusikaltimus arba viena sunku ar labai sunku nusikaltima ir kiekvienas grupes narys, darydamas nusikaltima, atlieka tam tikra užduoti ar turi skirtinga vaidmeni. Iš byloje esanciu irodymu akivaizdu, kad A. K. veike organizuotoje grupeje ir nusikalstamas veikas dare kaip nusikaltimo vykdytojas – susipažino ir bendravo su nukentejusiomis N. D., R. P., parupino R. P. tevu sutikima išvykti i užsieni, su kitais nusikaltimu vykdytojais gabeno nukentejusiasias N. D., R. P., E. B. ir V. Z. i Londona, kur jas pardave prostitucijai. Iš bylos duomenu matyti, kad nusikaltimo bendrininku ryšiai buvo tvirti ir besitesiantys – jie sieke bendro tikslo, iš anksto buvo susitare padaryti nusikaltima, pasiskirste vaidmenis ir užduotis, taresi del nusikaltimo padarymo vietos, laiko.
Nors byloje nustatyta, kad nusikalstama veika kaltinamasis A. K. padare laikotarpiu nuo 2004 m. rugsejo menesio iki 2004 m. lapkricio 6 d., t. y. galiojant 2000 m. rugsejo 26 d. Lietuvos Respublikos BK 147 str. redakcijai, taciau atsižvelgiant i tai, kad 2005 m. birželio 23 d. padarytais Baudžiamojo kodekso pakeitimais ir papildymais i nusikaltimo sudeti buvo ivesti papildomi objektyvieji požymiai, del ko veiku kvalifikavimo galimybes pagal BK 147 str. susiaurejo, šiuo metu galiojanti naujoji BK 147 str. redakcija laikytina atsakomybe švelninanciu istatymu (Lietuvos Aukšciausiojo teismo nutartis Nr. 2K-332/2006). Kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 3 str. 2 d., veikos nusikalstamuma panaikinantis, bausme švelninantis arba kitokiu budu nusikalstama veika padariusio asmens teisine padeti palengvinantis istatymas turi grižtamaja galia, A. K. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal šiuo metu galiojancia BK 147 str. redakcija. A. K. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. istatymo Nr. X-272 redakcija) kaip testine nusikalstama veika. Nors nusikalstama veika kaltinamasis padare dalyvaudamas organizuotoje grupeje, atsižvelgiant i tai, jog 2000 m. rugsejo 26 d. Lietuvos Respublikos BK 147 str. redakcija mineto prekyba žmonemis kvalifikuojancio požymio nenumate, šis požymis negali buti inkriminuotas taikant šiuo metu galiojancia BK 147 str. redakcija. Kadangi vienai veikai gali buti taikomas tik vienas baudžiamasis istatymas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-162/2009, 2K-238/2007), bausme kaltinamajam skirtina BK 147 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. istatymo Nr. X-272 redakcija) sankcijos ribose.
Kaltinamajame akte aprašant A. K. inkriminuojama veika nurodyta, kad 2004 m. liepos 12 d. i Didžiaja Britanija, Londona, nugabenta V. Z. ir panaudojant apgaule, parduota prostitucijai,
taip pat nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2004 m. lapkricio menesio vidurio iki 2004 m. gruodžio 2 d., asmenims, kuriu atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, suradus ir ikalbejus V. M. vykti i Didžiaja Britanija poilsiui, 2004 m. gruodžio 2 d. asmenys, kuriu atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nugabeno V. M. i Didžiaja Britanija, Londona, ir pardave ja prostitucijai,
be to, laikotarpiu nuo 2004 m. lapkricio menesio pabaigos iki 2005 m. sausio 15 d., organizatoriaus, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nurodymu asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, suradus D. A., ir asmenims, kuriu atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ikalbejus ja vykti i Didžiaja Britanija kelioms dienoms poilsiui bei nugabenus D. A. i Didžiaja Britanija, ji buvo parduota prostitucijai,
be to, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio menesio pabaigos iki 2005 m. vasario 19 d., organizatoriaus, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nurodymu asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis, ieškant ir ikalbinejant asmenis išgabenimui ir pardavimui užsienyje, ikalbetos vykti ir nugabentos i Didžiaja Britanija, Londona, L. L. ir L. N., kur asmenys, kuriu atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, pasikesino jas parduoti albanu kilmes asmenims prostitucijai, taciau nusikalstamos veikos nebaige del priežasciu, nepriklausanciu nuo ju valios, nes Londono oro uoste buvo sulaikyti Didžiosios Britanijos teisesaugos pareigunu, ir tokiu budu, A. K. dalyvaujant organizuotoje grupeje, L. L. ir L. N. buvo nugabentos i Didžiaja Britanija, kur pasikesinta jas parduoti, žinant, kad nukentejusiosios bus itrauktos i prostitucija,
be to, laikotarpiu nuo 2004 m. liepos menesio iki 2005 m. vasario 19 d. su kitais organizuotos grupes nariais atlikdamas jam paskirtas konkrecias nusikaltimo padarymo užduotis, vykde dvieju ir daugiau nukentejusiu asmenu, kuriu vardai D., K., A., A., L., G., L. bei kitu nenustatytu merginu, kuriu jokie anketiniai duomenys nenustatyti, gabenima ir pardavima prostitucijai Didžiojoje Britanijoje, žinodamas, kad šie asmenys bus itraukti i prostitucija.
Kadangi byloje nera irodymu, jog V. Z., V. M., D. A., L. L. ir L. N. bei pardavime panaudojant apgaule siekiant itraukti i prostitucija dalyvavo kaltinamasis A. K., iš kaltinamojo akto pašalintinos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos del V. Z., V. M., D. A., L. L. ir L. N. bei asmenu, kuriu vardai D., K., A., A., L., G., L. bei kitu nenustatytu merginu, kuriu jokie anketiniai duomenys nenustatyti, pardavimo aplinkybes.
Nors A. K. kaltu paslepes sunku nusikaltima padariusi – organizavusi prekyba žmonemis asmeni – J. R., neprisipažino, jo kalte irodyta pacios J. R., asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybes - A. R. parodymais, kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais irodymais. Iš J. R. parodymu matyti, kad policijos pareigunams paskambinus jai i mobiliojo ryšio telefona ir jiems su A. K. pamacius jos namu kieme policijos automobili, A. K. liepe jai pasislepti. Ji kopeciomis užlipo i name esanti kambareli su langu, o A. K. sulankste kopecias ir uždare kambarelio duris. R. Š. jai pasislepti nepadejo, jis nieko nemate, kadangi miegojo. A. R. patvirtino kad 2004 m. namuose atliekant krata, policijos pareigunai jo mama J. R. rado name virš laiptu esanciame kambarelyje – palepeje, kuri buvo skirta susideti daiktus. Užlipus i palepe, galimybes duris užsidaryti duris paciam nebuvo, reikejo, kad jas kas nors uždarytu. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2005 m. vasario 22 d. atliekant krata adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, namo savininke J. R. buvo rasta pirmajame aukšte laiptu aikšteleje lubose irengtoje sleptuveje, kurioje iš vidaus užsidaryti neimanoma, kadangi sulankstomus laiptus, kuriais patenkama i mineta patalpa, sulankstyti galima tik iš išorines puses, be to, atidaryti sleptuves duris trukdo po jomis pastatyta spinta. Pradejus daryti krata name buvo A. K. ir R. Š., po kurio laiko i namus grižo J. R. sunus A. R.. Patalpu, esanciu adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, apžiuros metu rastos namo prieškambario lubose irengtos durys, po kuriomis stovi spinta, trukdanti išlankstyti sulankstomas kopecias ir jomis patekti i namo palepe. Užlipus kopeciomis i šia patalpa, sulankstyti kopecias ir uždaryti duris nera galimybes, nes kopecios pritvirtintos prie vidines duru puses. Uždaryti lubose esancias duris galima tik nulipus žemyn ir sulankscius kopecias. Kratos protokolas liudija, kad 2005 m. vasario 22 d. namo, esancio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pirmojo aukšto sleptuveje buvo rasta pasislepusi moteris, pagal asmens pasa nustatyta, kad tai - J. R.. Teiseju kolegija, ivertinusi surinktu ir teisiamajame posedyje ištirtu irodymu visuma, daro išvada, jog kaltinamojo A. K. kalte paslepus sunku nusikaltima padariusi asmeni yra irodyta ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 1 d., o ne pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d., kadangi bylos duomenys nepatvirtina, jog A. K. bei J. R., nors ir gyveno kartu, butu bendrai tvarke uki, ir del to nera pagrindo pripažinti A. K. J. R. sugyventiniu bei šeimos nariu.
A. K. buvo kaltinimas sunku nusikaltima padariusi asmeni paslepes veikdamas bendrininku grupeje su asmeniu, kurio atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis – R. Š.. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d., bendrininkavimas – tai tycinis bendras dvieju ar daugiau tarpusavyje susitarusiu pakaltinamu ir sulaukusiu BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenu dalyvavimas darant nusikalstama veika. Kadangi byloje neirodyta, kad A. K. paslepe J. R. veikdamas bendrininku grupeje, ši aplinkybe iš A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos del J. R. paslepimo pašalintina.
Kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad J. R. A. K. paslepe 2005 m. vasario 22 d. tarp 12 val. 20 min. ir 12 val. 50 min., kaltinime nurodytas minetos nusikalstamos veikos padarymo laikas - 2005 m. vasario 22 d. apie 12 val. 50 min. – patikslinamas, nurodant, jog A. K. sunku nusikaltima padariusi – organizavusi prekyba žmonemis asmeni – J. R. namo, esancio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, palepeje paslepe 2005 m. vasario 22 d. tarp 12 val. 20 min. ir 12 val. 50 min.
Teiseju kolegija konstatuoja, kad kaltinamojo A. K. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nera. Kaltinamojo atsakomybe sunkinanti aplinkybe yra ta, kad nusikalstama veika – prekyba žmonemis – jis padare organizuotoje grupeje
Skirdama A. K. bausmes už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 147 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. istatymo Nr. X-272 redakcija) bei Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d., kolegija atsižvelgia i bendruosius bausmiu skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, vadovaujasi bausmes skyrimo nusikalstamos veikos bendrininkams taisyklemis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 58 str., atsižvelgia i tai, jog A. K. padare viena sunku ir viena nesunku nusikaltimus, sunku nusikaltima, priskiriama prie nusikaltimu žmogaus laisvei, padare organizuotoje grupeje budamas vykdytoju, aktyviais veiksmais, abu nusikaltimai padaryti tiesiogine tycia. Teismas taip pat atsižvelgia i A. K. asmenybe, t. y. i tai, kad nusikaltimus jis padare budamas anksciau 4 kartus teistas, neišnykus teistumui (t. 29, b. l. 2-5), budamas ne karta baustas administracine tvarka (t. 32, b. l. 103-104, 105), jam nustatyta priklausomybe opiatams (t. 29, b. l. 7). Ivertinusi visas aukšciau paminetas aplinkybes, kolegija mano, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmes tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už abu nusikaltimus laisves atemimo bausmes, artimas Lietuvos Respublikos BK 147 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. istatymo Nr. X-272 redakcija) sankcijoje ir Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d. sankcijoje numatytiems laisves atemimo bausmiu vidurkiams. Už minetus nusikaltimus paskirtos bausmes subendrintinos apemimo metu, kadangi šios veikos labai skiriasi pagal pavojinguma (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p.).
Kadangi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas A. K. padare iki Taurages rajono apylinkes teismo 2008 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., priemimo, kaltinamajam abiem šiais nuosprendžiais paskirtos bausmes subendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 9 d. taisyklemis ir i bausmes laika iskaitytina bausme, atlikta pagal 2008 m. sausio 23 d. nuosprendi. Šiuo nuosprendžiu ir Taurages rajono apylinkes teismo 2008 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmes bendrintinos bausmiu apemimo budu (BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p.), kadangi jos labai skiriasi pagal pavojinguma – Lietuvos Respublikos BK 147 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektas yra asmens laisve, šia neteiseta veika iš esmes pažeidžiama parduodamo asmens ir fizine, ir valios laisve, o Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytos veikos objektas – visu rušiu ir formu nuosavybe, vagystes budu grobdamas turta kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui igyvendinti nei fizinio, nei psichinio smurto nukentejusiojo atžvilgiu nenaudoja.
Iš bylos duomenu matyti, kad šioje byloje A. K. paskyrus kardomaja priemone – suemima, minetos kardomosios priemones terminas kaltinamajam nebuvo tesiamas, A. K. nuo 2009 m. vasario 22 d. atlieka Taurages rajono apylinkes teismo 2008 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme (t. 1, b. l. 16, 183), todel laikas nuo 2009 m. vasario 22 d. iki 2009 m. spalio 5 d. (nuosprendžio paskelbimo dienos), nelaikytinas kaltinamojo sulaikyme ir suemime išbutu laiku.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, kuris del nusikalstamos veikos patyre turtine ar neturtine žala, turi teise baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui civilini ieškini. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu, neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinta pinigais.
Iš nukentejusiosios ir civilines ieškoves N. D. civilinio ieškinio matyti, kad pastaroji prašo priteisti jai 50 000 Lt neturtines žalos atlyginimo iš A. K., J. R., A. R., R. Š., K. N., R. S. ir R. B.-G. solidariai del jos patirto streso, del bendravimo galimybiu sumažejimo, del sumažejusiu galimybiu pasirinkti gyvenamaja, darbo vieta, atostogu praleidimo buda (t. 31, b. l. 127-128). Kolegijai nekyla abejoniu, kad A. K. bei asmenu, kuriu atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tyciniais nusikalstamais veiksmais N. D. buvo padaryta neturtine žala. Kolegija, nustatydama neturtines žalos dydi, atsižvelgia i šia žala padariusio asmens kaltes forma, jo turtine padeti, del nusikalstamos veikos padarymo kilusias pasekmes, i kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, vadovaujasi sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kolegija taip pat atsižvelgia i tai, kad bendrai žala padare nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padejejai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 d.) ir vadovaujasi susiklosciusia teismu praktika, kad priemus apkaltinamaji nuosprendi asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu. Esant išdestytoms aplinkybems, N. D. civilinis ieškinys tenkinamas pilnai ir iš kaltinamojo A. K. bei ankstesniu – Šiauliu apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. – nuosprendžiu nuteistu asmenu – J. R. ir R. G. solidariai priteisiama nukentejusiajai N. D. 50 000 Lt neturtines žalos atlyginimo.
Nukentejusioji R. P. praše priteisti jai solidariai iš A. K., J. R., K. N., R. S., R. Š., A. R. 50 000 Lt neturtines žalos atlyginimo del patirtu dvasiniu išgyvenimu, sukretimu, bendravimo galimybiu sumažejimo, del sumažejusiu galimybiu pasirinkti gyvenamaja vieta, darba, atostogu praleidimo buda (t. 31, b. l. 121-122). Kolegijos nuomone, byloje negincijamai nustatyta, kad del A. K. ir asmenu, kuriu atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nusikalstamu veiksmu nukentejusioji R. P. patyre dvasinius išgyvenimus, sukretimus, bendravimo galimybiu sumažejima. Kolegija, nustatydama neturtines žalos dydi, atsižvelgia i šia žala padariusio asmens kaltes forma, jo turtine padeti, del nusikalstamos veikos padarymo kilusias pasekmes, i kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, vadovaujasi sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kolegija taip pat atsižvelgia i tai, kad bendrai žala padare nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padejejai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 d.) ir vadovaujasi susiklosciusia teismu praktika, kad priemus apkaltinamaji nuosprendi asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu. Remiantis tuo, kas išdestyta, R. P. civilinis ieškinys tenkinamas pilnai ir iš kaltinamojo A. K. bei ankstesniu – Šiauliu apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. – nuosprendžiu nuteistu asmenu – J. R. ir R. S. solidariai priteisiama nukentejusiajai R. P. 50 000 Lt neturtines žalos atlyginimo.
Iš nukentejusiosios ir civilines ieškoves E. B. civilinio ieškinio matyti, kad pastaroji prašo priteisti jai 50 000 Lt neturtines žalos atlyginimo iš A. K., J. R., A. R., R. Š., K. N., R. S. solidariai del jos patirto streso, del bendravimo galimybiu sumažejimo, del sumažejusiu galimybiu pasirinkti gyvenamaja, darbo vieta, atostogu praleidimo buda (t. 31, b. l. 117-118). Kolegijai nekyla abejoniu, kad A. K. bei asmenu, kuriu atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tyciniais nusikalstamais veiksmais E. B. buvo padaryta neturtine žala. Kolegija, nustatydama neturtines žalos dydi, atsižvelgia i šia žala padariusio asmens kaltes forma, jo turtine padeti, del nusikalstamos veikos padarymo kilusias pasekmes, i kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, vadovaujasi sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kolegija taip pat atsižvelgia i tai, kad bendrai žala padare nusikalstamos veikos bendrininkai nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 d.) ir vadovaujasi susiklosciusia teismu praktika, kad priemus apkaltinamaji nuosprendi asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu. Esant išdestytoms aplinkybems, E. B. civilinis ieškinys tenkinamas pilnai ir iš kaltinamojo A. K. bei ankstesniu – Šiauliu apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. – nuosprendžiu nuteistu asmenu – J. R., R. S. ir K. N. solidariai priteisiama nukentejusiajai E. B. 50 000 Lt neturtines žalos atlyginimo.
Nukentejusioji V. Z. praše priteisti jai iš A. K., J. R., A. R., R. S., R. Š., K. N. solidariai 50 000 Lt neturtines žalos atlyginimo del patirtu dvasiniu išgyvenimu, fizinio skausmo, pažeminimu, emocines depresijos, bendravimo galimybiu sumažejimo, del sumažejusiu galimybiu pasirinkti gyvenamaja vieta, darba, atostogu praleidimo buda (t. 31, b. l. 119-120). Kolegija neabejoja, kad fizini skausma, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasini sukretima, emocine depresija, pažeminima, bendravimo galimybiu sumažejima nukentejusioji V. Z. patyre del A. K. ir asmenu, kuriu atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nusikalstamu veiksmu. Teiseju kolegija, nustatydama neturtines žalos dydi, atsižvelgia i šia žala padariusio asmens kaltes forma, jo turtine padeti, del nusikalstamos veikos padarymo kilusias pasekmes, i kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, vadovaujasi sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kolegija taip pat atsižvelgia i tai, kad bendrai žala padare nusikalstamos veikos bendrininkai nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai ir vadovaujasi susiklosciusia teismu praktika, kad priemus apkaltinamaji nuosprendi asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu. Remiantis tuo, kas išdestyta, V. Z. civilinis ieškinys tenkinamas pilnai ir iš kaltinamojo A. K. bei ankstesniu – Šiauliu apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. – nuosprendžiu nuteistu asmenu – J. R., R. S. bei K. N. solidariai priteisiama nukentejusiajai V. Z. 50 000 Lt neturtines žalos atlyginimo.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 307 str. 6 d., teismas, priimdamas nuosprendi, privalo išspresti ir daiktiniu irodymu klausima.
Kadangi daiktu, turinciu reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti klausimas jau yra išsprestas Šiauliu apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, priimtu J. R., S. K., K. N., R. S., R. G., R. Š. ir A. R. atžvilgiu, šis klausimas išnagrinejus A. K. atžvilgiu išskirta baudžiamaja byla, pakartotinai nesprestinas.
Teiseju kolegija, vadovaudamasi išdestytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 str., 302–305, 307 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 147 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. istatymo Nr. X-272 redakcija) bei Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d. ir nuteisti
pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. istatymo Nr. X-272 redakcija) – laisves atemimu 6 metams.
pagal Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d. – laisves atemimu 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinti bausmiu apemimo budu ir subendrinta bausme paskirti laisves atemima 6 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme bausmiu apemimo budu subendrinti su Taurages rajono apylinkes teismo 2008 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutine subendrinta bausme A. K. paskirti laisves atemima 6 metams.
I bausmes laika A. K. iskaityti bausme, atlikta pagal Taurages rajono apylinkes teismo 2008 m. sausio 23 d. nuosprendi.
Laisves atemimo bausme paskirti atlikti pataisos namuose.
Priteisti nukentejusiajai N. D. iš A. K., J. R. ir R. G. solidariai 50 000 Lt neturtines žalos atlyginimo.
Priteisti nukentejusiajai R. P. iš A. K., J. R. ir R. S. solidariai 50 000 Lt neturtines žalos atlyginimo.
Priteisti nukentejusiajai E. B. iš A. K., J. R., R. S. ir K. N. solidariai 50 000 Lt neturtines žalos atlyginimo.
Priteisti nukentejusiajai V. Z. iš A. K., J. R., R. S. ir K. N. solidariai 50 000 Lt neturtines žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiauliu apygardos teisma.