- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-23
- Bylos Nr.
- 2A-1076-56/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Dalia Višinskienė, Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- P. B., V. J., P. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų P. B. ir V. J. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 11 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjų P. B., V. J. ir P. J. prašymas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai P. B., V. J. ir P. J. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B. ir jo seseriai M. J. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė 10,10 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad šią žemę iki savo mirties, t.y. iki 1928 metų valdė pareiškėjo P. B. tėvas G. D.. Praėjus vieneriems metams po jo mirties, mirė ir P. B. motina ir liko du jų vaikai – P. B. bei jo sesuo M. J., kuri 1993 metais taip pat mirė. Pareiškėjai V. J. ir P. J. yra M. J. sūnūs. Savo pareiškimą pareiškėjai grindė Trakų miesto notaro L. N. 1927 metų notarinių aktų registracijos knygos ištrauka, kur pažymėta, kad dar 1927 metais gruodžio mėnesį žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini), savininku buvo pareiškėjo P. B. tėvas G. D., kuris 1927-12-09 šią žemę išnuomojo M. M. 36 metų laikotarpiui. Tą pačią dieną G. D. įsipareigojo 10 metų laikotarpiu šią žemę M. M. parduoti, tačiau to padaryti nespėjo, nes 1928-01-29 mirė. Kadangi žemė buvo išnuomota, G. D. nei 1935 metais, nei 1938 metais nebuvo įrašytas į (duomenys neskelbtini) kaimo žemės savininkų sąrašus, o šiuose sąrašuose buvo nurodoma žemėje ūkininkavusio, t.y. ją išsinuomavusio N. M. pavardė. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad jie kreipėsi į Trakų rajono žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko G. D. nuosavybės teise iki 1928 metų valdytą žemę, buvusią prie (duomenys neskelbtini), Trakų rajone, tačiau jiems buvo nurodyta kreiptis į teismą dėl šio fakto nustatymo. Pareiškėjas P. B. jau anksčiau buvo kreipęsis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir tada Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs jo kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/203 konstatavo, jog pareiškėjo tėvas tikrai turėjo žemės sklypą, kurį prieš mirtį išnuomavo ir šis sklypas buvo prie (duomenys neskelbtini). Tačiau toje byloje nebuvo nustatyta šio žemės sklypo buvimo vieta.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjai savo reikalavimą grindžia tais pačiais įrodymais, kuriais įrodinėjo faktą, kad G. D. nuosavybės teise valdė 10,10 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Trakų rajone. Tada teismai konstatavo, kad 10,10 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Trakų rajone, turėjo ne G. D., o M. M., kurio įpėdiniams ir buvo atkurtos nuosavybės teisė. Jokių kitų papildomų dokumentų ar įrodymų pareiškėjai nepateikė. Nors pareiškėjai teigia, kad G. D. žemė buvo prie (duomenys neskelbtini), tačiau patys nurodo, jog ši žemė buvo (duomenys neskelbtini), t.y. nurodo aplinkybes, kurios jau buvo įvertintos teismų kitoje byloje, kurioje priimti sprendimai yra įsiteisėję.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismo 2007-07-11 sprendimu pareiškimas atmestas; iš P. B., V. J. ir P. J. valstybei priteista po 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas iš prijungtoje byloje priimtų teismų sprendimų (prijungtos bylos tomas I, b.l. 518-522, 562-567, 598-603) nustatė, jog juose teismai iš tiesų konstatavo, kad G. D. 1927 metais išnuomojo M. M. žemės sklypą buvusį prie (duomenys neskelbtini). Šią išvadą teismai padarė įvertinę Trakų miesto notaro L. N. 1927 metų notarinių aktų registracijos knygos ištrauką ir jos vertimą iš lenkų kalbos (b.l. 8-20). Tačiau vien šio konstatavimo nepakanka prašomam faktui konstatuoti. Tam, kad būtų nustatytas faktas apie nuosavybės teisės į konkretų žemės sklypą turėjimą būtina nustatyti, kurioje konkrečioje vietoje šis žemės sklypas buvo. Įvertinęs tiek šioje byloje, tiek prijungtoje byloje surinktus įrodymus teismas konstatavo, jog ši aplinkybė nėra nustatyta. Pareiškėjai savo paaiškinimuose nurodė, jog G. D. nuosavybės teise valdytas žemės sklypas buvo pačiame (duomenys neskelbtini), o už šio vienkiemio ribų nei pareiškėjas P. B., nei jo sesuo M. J. ar jų abiejų tėvas žemės neturėjo. Trakų rajono apylinkės teismas 2002-07-08 sprendime (prijungtos bylos tomas I, b.l. 518-522) konstatavo, jog iki nacionalizacijos, t.y. 1938 metais (duomenys neskelbtini) bendras žemės plotas sudarė 30,30 ha, kuriuos nuosavybės teise valdė trys savininkai – M. M., U. M. ir T. D., turėję po 10,10 ha žemės. Taigi, pareiškėjų argumentas yra nepagrįstas. Tiek šioje byloje, tiek prijungtoje byloje apklaustas liudytoju S. G. parodė, kad (duomenys neskelbtini) kaimas ribojasi su Bitiškių ežeru, Kirmėliškių, Jegeliškių, Kunigaikštynės ir Kudrionių Girios kaimais. Už Bitiškių ežero yra kitas kaimas. Liudytojas taip pat parodė, kad tokios vietovės, kurios pavadinimas būtų “Prie (duomenys neskelbtini) ” nėra. Remiantis šio liudytojo parodymais aplink (duomenys neskelbtini) nėra žemės, kuri nepriklausytų kuriam nors iš aplinkinių kaimų (b.l. 79, prijungtos bylos tomas I, b.l. 486). Prijungtoje byloje apklaustos liudytojos K. G. ir K. F. (prijungtos bylos tomas I, b.l. 62, 63) taip pat nepatvirtino aplinkybės, jog G. D. žemę turėjo prie (duomenys neskelbtini), Trakų rajone. Šios liudytojos, kaip ir pareiškėjai, parodė, kad minėta žemė buvo pačiame (duomenys neskelbtini) kaime. Kadangi ši aplinkybė yra paneigta prijungtoje byloje teismų surinktais ir ištirtais įrodymais, todėl negali būti iš naujo įrodinėjama šioje byloje (LR CPK 182 str. 2 punktas). Kaip matyti iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-05-18 pažymos Nr. R4-2475 (b.l. 87) archyvuose jokių duomenų apie G. D., P. B. bei M. J. turėtą žemę prie (duomenys neskelbtini) (kaimo), Trakų rajone, nėra. Be to, prijungtoje byloje sprendimus priėmę teismai taip pat konstatavo, jog nei 1935 metų, nei 1938 metų žemės savininkų sąrašuose G. D. pavardės nėra. Dėl šių aplinkybių teismas konstatavo, kad pareiškėjams neįrodžius, kurioje konkrečiai vietoje buvo jų žemė, pareiškimo tenkinti nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėjai P. B., V. J. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- tenkinti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nurodė, kad teismas teisingai pripažino, jog įrodyta aplinkybė, kad G. D. iki savo mirties, t.y. 1928 m. prie (duomenys neskelbtini) kaimo nuosavybės teise valdė 10,1 ha dydžio žemės valdą. Tačiau teismas padarė klaidingą išvadą, kad šio konstatavimo nepakanka, tam, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintį faktas, nes neaišku, kokioje konkrečioje vietoje šis žemės sklypas buvo. Tokia teismo išvada nepagrįsta byloje esančiais įrodymais ir prieštarauja galiojantiems teisės aktams.
Pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 23 p. kaimų neišskirstytų į vienkiemius teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, žemė grąžinama tik suprojektavus šioje teritorijoje susigrąžinančių žemę natūra piliečių žemės sklypų išdėstymą pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, parengtus laikantis Žemės ūkio ministerijos patvirtintos metodikos. Be to, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo patvirtintų „Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijų“ 8.2. punkte pabrėžiama, kad atkuriant nuosavybės teises nėra reikšminga konkreti savininkų rėžiniame kaime turėtos žemės vieta - formuojant grąžintinos natūra žemės sklypus ir nustatant jų ribas teritorijoje, kurioje buvo likusi rėžių sistema, neatsižvelgiama į turėtų žemės rėžių vietą ir ribas. Todėl teismas privalėjo vertinti nuosavybės teises patvirtinančius įrodymus šioje byloje, o nenustatinėti konkrečios žemės rėžių buvimo vietos, nes tokio reikalavimo pareiškėjai net nebuvo pareiškę.
Be to, jei teismas laikė, kad būtina nustatyti konkrečią žemės valdos rėžių buvimo vietą, tai pažeisdamas LR CPK 198, 199 str. ir 443 str. 8 p. atmetė prašymą atlikti šios žemės valdos rėžių apžiūrą (b.l. 70).
Atsiribojant nuo konkrečios žemės rėžių buvimo vietos, byloje akivaizdžiai nustatyta (tai pažymėjo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 03 24 nutartyje), kad G. D. iki savo mirties, t.y. 1928 m. prie (duomenys neskelbtini) kaimo nuosavybės teise valdė 10,1 ha dydžio žemės valdą. G. D. 1928 m. mirė, o po metų mirė ir jo žmona. Po tėvų mirties liko mažamečiai pareiškėjas P. B. ir jo sesuo M. J.. Pagal Rusijos civilinių įstatymų X t. 1127 str., po tėvo ar motinos mirties paveldi abiejų lyčių vaikai. Pagal 1254 str., paveldėjimo teisė priklauso įpėdiniams nuo savininko mirties momento, o pagal 1255 str., įpėdiniai gali priimti palikimą arba nuo jos atsisakyti. Šio straipsnio išaiškinimo 7 d. nurodyta, kad atsisakymas pateikiamas teismui. Kadangi P. B. ir M. J. po tėvo G. D. mirties 1928 m. priėmė palikimą atstovaujami įstatyminės globėjos - motinos, o po šios mirties nepareiškė atsisakymo ir de jure paveldimą turtą valdė tęsdami nuomos santykius su M. M., pagal 1261 str. visas palikimas laikytinas priimtu.
Taigi, teismas turėjo pakankamą pagrindą nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, tačiau to nepadarė, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde pareiškėjai nurodo, jog pirmos instancijos teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyko neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl apylinkės teismo sprendime padarytos išvados apie pareiškėjų prašymo nepagrįstumą yra neteisėtos, dėl ko sprendimas turėtų būti panaikintas, o pareiškėjų prašymas patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Pirmos instancijos teismo išvados, kad pareiškimas netenkintinas, yra pagrįstos teismo pagal įstatymo reikalavimus įrodymu tyrimu ir teisingu byloje surinktų įrodymų įvertinimu, išaiškintomis ir teisingai nustatytomis bylos aplinkybėmis, tinkamu ir teisingu teisės normų aiškinimu bei taikymu (CPK 177, 178, 183, 185, 265 str. str., CK 1.1, 1.5 str., CPK 444-448 str. str.). Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).
Pareiškėjai, prašydami nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad 10,10 ha žemės sklypas, esantis prie (duomenys neskelbtini), Trakų rajone, iki žemės nacionalizavimo po G. D. mirties priklausė P. B. ir jo seseriai M. J., rėmėsi iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautu Trakų m. notaro L. N. 1927 m. notarinių aktų registracijos knygos ištraukos (1927-12-09 įrašai Nr.968 ir 969) vertimu iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą.
Trakų rajono apylinkės teismui 2002 m. liepos 08 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-203-04/2002 atmetus pareiškėjo P. B. prašymą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto, kad P. B. ir M. J. iki žemės nacionalizavimo (duomenys neskelbtini) km., Trakų seniūnijoje, Trakų rajone iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 10,10 ha žemės, įgytos paveldėjimo būdu iš savo tėvo G. D., mirusio 1928 m., pareiškėjai P. B., V. J. ir P. J. tuo pačiu pagrindu prašė nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad 10,10 ha žemės sklypas, esantis prie (duomenys neskelbtini), Trakų rajone, iki žemės nacionalizavimo po G. D. mirties priklausė P. B. ir jo seseriai M. J..
Sutinkamai su CPK 178 str. kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu.
Pareiškėjas P. B., gimęs 1922 m. liepos 04 d., nurodė (b.l. 78), kad G. D. turėjo žemę (duomenys neskelbtini) km. Prie (duomenys neskelbtini) G. D. neturėjo žemės. Tas pačias aplinkybes nurodė ir pareiškėjas V. J. (b.l. 78).
2007 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio protokole (b.l. 92) yra įrašyta, jog pareiškėjas P. B. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime buvo jo tėvo namas, kuriame gyveno M. iki 1945 m. Tėvas žemę turėjo (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) kaimo senelio žemės nebuvo. Pareiškėjas nurodė, kad už (duomenys neskelbtini) kaimo yra Kermeliškių ir kiti kaimai, Akmenos ežeras ir ten jau ne jo tėvo žemė.
Tokias aplinkybes nurodė patys pareiškėjai, o jas patvirtino ir pareiškėjų nurodyti teismo apklausti liudytojai : S. G., K. G. ir K. F..
Sutinkamai su CPK 176 str. 1 d. ir 177 str. 1 d. teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą (CPK 185 str.), sprendžia, jog pirmos instancijos teismas pagrindą netenkinti pareiškėjų prašymą dėl prašomo turinčio juridinę reikšmę nustatymo.
Pagaliau, pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad P. B. ir M. J. po tėvų mirties 1928 m. ir 1929 m. paveldėjo ir iki nacionalizacijos valdė nuosavybės teise 10,10 ha žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini) km., Trakų raj. ir kad tas žemės sklypas būtų buvęs nusavintas. Nei 1935 m., nei 1938 m. (duomenys neskelbtini) km. žemės savininkų, nei kitų gretimų kaimų žemės savininkų sąrašuose, nei pareiškėjas, nei jo sesuo nėra minimi.
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinis skundas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų P. B. ir V. J. apeliacinį skundą atmesti.