- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-02-09
- Bylos Nr.
- 1-783-957/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48235-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- D. K.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (šiuo metu gydosi (duomenys neskelbtini)), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą;
2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį;
3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį;
4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 epizodai);
5) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 2011 m. spalio 20 d. nutartimi paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs;
6) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, bausmės metu įpareigojant: 1) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; 2) per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, 1186,68 eurų sumą; 3) neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisinimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijoje, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 4) gydytis nuo narkomanijos.
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. 2016 m. spalio 9 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė E. P. priklausantį televizorių „Sony“, 773 eurų vertės, taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Be to, D. K. 2016 m. lapkričio 16 d., apie 11.30 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė E. P. priklausantį televizorių „LG“, 319 eurų vertės, taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis D. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad šiuo metu jis gyvena (duomenys neskelbtini), su mama ir močiute. Narkotines medžiagas vartoja, alkoholinių gėrimų nevartoja, nuo narkomanijos gydėsi, galvos traumų nėra turėjęs. 2016 metų spalio mėnesio pradžioje, tiksliai dienos neprisimena, laiko taip pat, buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su močiute, kadangi neturėjo narkotikams pinigų, paprašė močiutės, kad duotų, tačiau ji taip pat neturėjo. Tuomet jis nuėjo į kitą kambarį, pasiėmė jos televizorių ir išsinešė. Išsikvietė Taxi, nuvažiavo iki autobusų stoties, esančios Vilniuje, ten susitiko su pažįstamu A. (kitų jo duomenų nežino, kaip jį galima būtų rasti taip pat), kartu su juo nuvažiavo į Naujininkuose esančią Prūsų gatvę. Jis laukė automobilyje, o A. paėmęs televizorių jį kažkur išsinešė, tiksliai kur nunešė nežino, nes nematė, po kažkur 15 min. jis grįžo ir padavė jam už jį 150 eurų. Gautus pinigus už televizorių išleido narkotinėms medžiagoms. Dėl to, ką padarė, labai gailisi. Papildomos apklausos metu D. K. parodė, kad dėl 2016 m. spalio 9 d. įvykio laikosi anksčiau apklausos metu duotų parodymų, o dėl 2016 m. lapkričio 16 d. įvykio nori parodyti, kad dienos metu apie pietus užėjo pas močiutę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), paėmė jai priklausantį televizorių „LG“, kurį tą pačią dieną užstatė į lombardą, esantį Vilniuje, Sodų g., už 100 eurų. Gautus pinigus išleido savo reikmėms. Kiek žino, mama R. K. jau yra jį išpirkusi ir grąžinusi močiutei. Dėl to, ką padarė, labai gailisi. Šiuo metu gydosi nuo narkomanijos reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini). Gydimas turėtų tęstis virš metų (b. l. 19, 23).
Liudytoja E. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo dukra R. K. Dar į namus ateina dukros sūnus, jos anūkas D. K. Anūkas vartoja narkotines medžiagas, reikalauja iš jos pinigų. Radęs namuose paslėptus pinigus, juos pasiima. Anūkas iš namų neša daiktus, juos kažkur parduoda. Jei anūkas grįžta namo ir reikalauja pinigų, o jos su dukra jų neduoda, tada anūkas suagresyvėja, pradeda daužyti ir laužyti bute esančius daiktus, baldus, techniką. 2016 m. spalio 9 d. anūkas atėjo pas ją ir prašė pinigų. Ji jam atsakė, kad pinigų neturi. Tuomet jis paprašė duoti jam žiedą, kad galėtų parduoti, ji atsakė, kad žiedo neduos. Tuomet jis pasakė, kad pasiims televizorių. Paėmė iš jos kambario televizorių „SONY“ ir išsinešė. Televizorių prieš tris metus gavo dovanų, kokia jo vertė nurodyti negali. Anūkas namuose būna labai agresyvus, bijo su juo būti namuose. Anūkas nuo buto raktų neturi, nuolat ten negyvena, tačiau kai ateina reikalauja, kad įleistų, daužo duris. Pavasarį išdaužė balkono langą. 2016 m. spalio 10 d. taip pat pastebėjo, kad iš buto pavogtas paveikslas, kuris kabėjo kambaryje ant sienos. Dėl senyvo amžiaus, negali apsiginti, todėl prašo policijos pagalbos, kad anūkas jos bute nebesilankytų. Kokia materialinė žala jai padaryta ji nurodyti negali. Daiktus iš namų anūkas išnešinėdavo nuolat, skirtingomis dienomis. Fizinio smurto anūkas prieš ją nenaudoja. Papildomų apklausų metu E. P. patikslino, kad televizoriaus „Sony“, kurį anūkas D. K. pasiėmė ir jos kambario, vertė 773 eurai. Už 2016 m. spalio 9 d. pavogtą jai priklausantį televizorių „SONY“ anūkas D. K. žalą atlygino, dėl ko civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo medžiagoje ji nereikš, pretenzijų anūkui neturi ir neturės. Šiuo metu D. K. gydosi nuo narkomanijos reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini). 2016 m. lapkričio 16 d., apie 11.30 val. iš jos buto D. K. išnešė jos televizorių „LG“, kurio vertė 319 eurų, be jos leidimo. Kaip D. išnešė televizorių ji matė, tačiau nieko padaryti negalėjo, kadangi yra pagyvenusi moteris, silpna. Apie tai pranešė savo dukrai A. L. ir R. K., kadangi namuose daugiau nieko tuo tarpu nebuvo. Tai buvo ne pirmas atvejis, kai D. išneša daiktus iš buto ir dėl to jau kreipėsi į policiją su pareiškimu prieš tai, tačiau anūkas į tai dėmesio nekreipė. Tačiau šiuo metu D. gydosi nuo narkotikų reabilitacijos centre, tikslaus pavadinimo nežino, esančiame prie (duomenys neskelbtini), tiksliai kur dabar pasakyti negali. Anūkas jau gydosi apie pusantro mėnesio, dėl to jam dėl išnešto televizoriaus atleidžia, jokių pretenzijų neturi ir labai prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti. Jos dukra R. televizorių išpirko iš lombardo, esančio prie stoties, dėl to daiktas atgautas. Anūkas gydosi centre, kurio pavadinimas (duomenys neskelbtini), vadovas M. B. (b. l. 12, 13, 14, 32).
Liudytoja R. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), pas savo mama E. P., gim. (duomenys neskelbtini) Kartu su ja nuo mažens gyveno ir jos sūnus D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Tačiau nuo praeitų metų jos sūnus D. K. pradėjo iš minėto būto išnešinėti įvairius daiktus ir buitinę techniką, kadangi pradėjo vartoti narkotikus ir nuo jų tapo priklausomas. Su sūnumi neišeina susišnekėti, nuo priklausomybės nesigydo. D. K. bute yra neregistruotas. 2016 m. lapkričio 16 d., apie 11.30 val. iš būto jos sūnus D. K. išnešė savo močiutės E. P., gim. (duomenys neskelbtini) televizorių „LG“, kurio vertė 319 eurų, be jokio leidimo ir apie tai niekam nepranešęs. Tuo tarpu bute buvo ir tai matė jos mama E. P., tačiau dėl senatvės nieko padaryti negalėjo, o apie tai pranešė jai ir jos sesei A. L. gim. (duomenys neskelbtini). Ji tuo tarpu buvo darbe, o sesuo buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl to įvykį matė tik jos mama E. P. Tai jau ne pirmas atvejis, kai sūnus iš namų išneša daiktus ir dėl to jau du kartus kreipėsi į policiją su pareiškimu, tačiau sūnus į tai dėmesio nekreipia ir toliau iš namų neša įvairius daiktus. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip pat jei yra galimybė uždrausti ar įpareigoti sūnų nesiartinti prie buto, kuriame gyvena jos mama ir ji. Sūnų į butą visada įleidžia jos pačios, kadangi galvoja, kad pasitaisys, tačiau to jis nepadarė, nors bandė gydytis. Kai buvo pavogtas televizorius „LG“ sūnus buvo namuose, kadangi su juo ryte iš buto išėjo kartu, tačiau vėliau jis į butą grįžo. Sūnų į būtą įleido jos mama, jo močiutė (b. l. 29).
Iš 2016 m. spalio 12 d. E. P. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2016 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini), D. K. pavogė televizorių „Sony“. Jai padaryta 773 Eur turtinė žala (b. l. 4).
Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2016 m. spalio 10 d., 12.57 val. BPC gautas pranešimas apie tai, kad pranešėja atvyko aplankyti motinos E. P. ir sužinojo, kad vakar sūnėnas pavogė iš namų televizorių, nuostolis apie 700 Eur (b. l. 6).
Iš E. P. prašymo matyti, kad jos anūkas D. K. išnešė iš namų televizorių, kuris buvo nupirktas 2016 m. spalio 29 d., už jį buvo sumokėta 319 Eur (b. l. 27).
Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2016 m. lapkričio 17 d., 10.22 val. BPC gautas pranešimas apie tai, kad 2016 m. lapkričio 16 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), iš buto D. K., gim. (duomenys neskelbtini), išnešė savo močiutės E. P. televizorių „LG“, kurio vertė 319 Eur (b. l. 28).
Iš UAB „Kesko Senukai Litkuania.“ kvito matyti, kad televizorius „LG“ buvo įsigytas 2016 m. spalio 29 d., jo kaina 319 Eur (b. l. 30).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. Kaltinamojo D. K. kaltė, padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų įrodymų visumos analizė.
Pats kaltinamasis D. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino, kad pareiškime nurodytu laiku jis įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos). Dėl 2016 m. spalio 9 d. epizodo kaltinamasis D. K. paaiškino, kad 2016 metų spalio mėnesio pradžioje, tiksliai dienos neprisimena, laiko taip pat, buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su močiute, kadangi neturėjo narkotikams pinigų, paprašė močiutės, kad duotų, tačiau ji taip pat neturėjo. Tuomet jis nuėjo į kitą kambarį, pasiėmė jos televizorių ir išsinešė. Išsikvietė Taxi, nuvažiavo iki autobusų stoties, esančios Vilniuje, ten susitiko su pažįstamu A., kartu su juo nuvažiavo į Naujininkuose esančią Prūsų gatvę. Jis laukė automobilyje, o A. paėmęs televizorių jį kažkur išsinešė, tiksliai kur nunešė nežino, nes nematė, po kažkur 15 min. jis grįžo ir padavė jam už jį 150 eurų. Gautus pinigus už televizorių išleido narkotinėms medžiagoms. Dėl 2016 m. lapkričio 16 d. epizodo kaltinamasis D. K. paaiškino, kad dienos metu apie pietus užėjo pas močiutę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), paėmė jai priklausantį televizorių „LG“, kurį tą pačią dieną užstatė į lombardą, esantį Vilniuje, Sodų g., už 100 eurų. Gautus pinigus išleido savo reikmėms. Kiek žino, mama R. K. jau yra jį išpirkusi ir grąžinusi močiutei. Iš nukentėjusiosios E. P. parodymų matyti, kad 2016 m. spalio 9 d. atėjo jos anūkas D. K. ir prašė jos pinigų. Nukentėjusiosios teigimu, pinigų ji neturėjo, apie tai pasakė anūkui. Tuomet D. K. paprašė duoti jam žiedą, kad galėtų jį parduoti, ji atsakė, kad žiedo neduos. Tuomet anūkas D. K. paėmė iš jos kambario televizorių „Sony“ ir išsinešė. Televizoriaus vertė 773 Eur. Be to, iš nukentėjusiosios E. P. parodymų matyti, kad 2016 m. lapkričio 16 d., apie 11.30 val. iš jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), anūkas D. K. be jos leidimo išnešė televizorių „LG“, kurio vertė 319 Eur, apie tai ji pranešė savo dukrai A. L. ir R. K. Protokole-pareiškime dėl nusikalstamos veikos bei prašyme nukentėjusioji E. P. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Nukentėjusiosios E. P. nurodytoms aplinkybėms neprieštaraujančius paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu davė ir liudytoja R. K., kuri paaiškino, jog apie vagystę jai pranešė E. P. Pirmiau nustatytas faktines aplinkybes patvirtina ir papildo kiti byloje surinkti įrodymai: policijos įvykio registro išrašai, iš kurių matyti, kad 2016 m. spalio 10 d., 12.57 val. BPC gautas pranešimas apie tai, kad pranešėja atvyko aplankyti motinos E. P. ir sužinojo, kad vakar sūnėnas pavogė iš namų televizorių, nuostolis apie 700 Eur. Be to, 2016 m. lapkričio 17 d., 10.22 val. BPC gautas pranešimas apie tai, kad 2016 m. lapkričio 16 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), iš buto D. K., gim. (duomenys neskelbtini), išnešė savo močiutės E. P. televizorių „LG“, kurio vertė 319 Eur; UAB „Kesko Senukai Lithuania“ kvitas, iš kurio matyti, kad televizorius „LG“ buvo įsigytas 2016 m. spalio 29 d., jo kaina 319 Eur.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų pakanka išvadai, jog D. K. iš nukentėjusiosios E. P. 2016 m. spalio 9 d. pagrobė 773 Eur vertės svetimą turtą, priklausantį nukentėjusiajai, o 2016 m. lapkričio 16 d. pagrobė iš nukentėjusiosios E. P. 319 Eur vertės svetimą turtą, priklausantį nukentėjusiajai.
Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, jog D. K. kiekvieno epizodo atveju pagrobto turto vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis), taip pat, į tai, kad kaltinamojo veikos neturi jokių kvalifikuojančių požymių, ikiteisminio tyrimo metu jos teisingai kvalifikuotos kaip nusikaltimai, numatyti BK 178 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos).
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. K. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 57-58).
2017 m. sausio 31 d. pranešimu nukentėjusioji E. P. buvo informuota apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, prašymų bei skundų negauta (b. l. 60).
Dėl D. K. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai nuosavybei, veikos baigtos. Nukentėjusioji pretenzijų dėl pagrobto turto neturi. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. K. – jauno amžiaus, nedirba (42), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, daugiausia už pažeidimus, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu (b. l. 35-37, 43-48), teistas (b. l. 38-40, 49-56), paties kaltinamojo ir nukentėjusiosios teigimu, šiuo metu gydosi nuo priklausomybės (duomenys neskelbtini). Atsižvelgtina ir į tai, kad yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų bausmės rūšiai bei dydžiui parinkti reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam D. K. už kiekvieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytasis šios rūšies bausmės vidurkis, kartu nustatant jam įpareigojimus. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu, atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.
Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežtesnės bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam D. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 24) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (2016 m. spalio 9 d. veika), ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant jį būti namuose nuo 22 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslais ar gydymusi, tęsti gydymą nuo narkomanijos.
D. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (2016 m. lapkričio 16 d. veika), ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant jį būti namuose nuo 22 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslais ar gydymusi, tęsti gydymą nuo narkomanijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir D. K. paskirti subendrintą vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant jį būti namuose nuo 22 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslais ar gydymusi, tęsti gydymą nuo narkomanijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. skirti galutinę bausmę – dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant jį būti namuose nuo 22 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslais ar gydymusi, tęsti gydymą nuo narkomanijos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.