- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-21
- Bylos Nr.
- ATP-651-382/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-006-3-02925-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Pažeidėjas
- R. A.
- Advokatai
- Vidmantas Žylė
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. A. (R. A.) advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo, kuriuo R. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį nubaustas aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. nubaustas už tai, kad 2015 m. liepos 25 d., 0.24 val., adresu Reikjaviko g. 10, Klaipėda, vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio atstumo iki kitos transporto priemonės, dėl to prasilenkdamas su priešpriešine eismo juosta važiuojančiu automobiliu jį kliudė. R. A. po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tokiais veiksmais R. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu R. A. pripažino kaltu padarius šiuos administracinius teisės pažeidimus ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskyrė dvidešimt aštuonių eurų baudą, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu R. A. paskirta galutinė aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto R. A. advokatas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą – panaikinti nutarimo dalį, kuriuo R. A. yra pripažintas kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį R. A. nutraukti. Pripažinus, jog R. A. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, paskirti jam mažesnę baudą, nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, ir neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Institucija, tyrusi eismo įvykį, nenustatė tiesioginio priežastinio ryšio tarp įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kas turi esminę reikšmę, darant išvadas dėl vieno ar kito eismo įvykio dalyvio kaltės. Pirmosios instancijos teismas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių ir teisingai jų neįvertino. Priešingai, nei konstatavo apylinkės teismas, R. A. pats iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Advokato teigimu, vertinant transporto priemonių subraižymų mastą ir jų aukštį yra aiškūs neatitikimai dėl automobilių apgadinimo fakto, kas leidžia abejoti buvus transporto priemonių kontaktą. Pats R. A. pripažino, jog dėl sveikatos būklės transporto priemonę vairavo netobulai ir tariamo eismo įvykio dalyviai kartą buvo sugrįžę į įvykio vietą, kur aiškinosi, ar galėjo įvykti transporto priemonių kontaktas ir jų apgadinimas prasilenkiant, tačiau, advokato manymu, neabejotinų duomenų apie tai byloje nėra. Nukentėjusiaisiais byloje nėra pripažinti L. P. ir N. P., kurie važiavo UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančiu automobiliu. Advokato nuomone, kaltinimas iš esmės grindžiamas tik tuo, jog L. P. ir N. P. duodami paaiškinimus policijos pareigūnams nurodė, jog pažeidėjas transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Advokatas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad N. P. Bendrajam pagalbos centrui pranešė, jog „susidūrė du automobiliai“, pranešėjo teigimu, automobilio „Opel“ vairuotojas bandė pasišalinti, vairuotoją įtaria, kad šis neblaivus, nurodo, kad lauks nurodytu adresu. Vadinasi, R. A. iš įvykio vietos nepasišalino, kaip nurodoma administracinio teisės pažeidimo protokole. Šie bylose esantys prieštaringi paaiškinimai R. A. galėtų užtraukti administracinę atsakomybę tik pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Tai, kad R. A. įvykio metu buvo blaivus ir kad jam buvo sutrikusi sveikata, patvirtina ta aplinkybė, jog jis transporto priemonę vairavo įjungęs avarinės šviesos žibintus. Mano, kad neblaivus vairuotojas jokiomis priemonėmis nenorėtų atkreipti policijos pareigūnų dėmesio, todėl nebūtų jungęs avarinės šviesos žibintų. Advokatas apeliaciniame skunde taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje aiškinama, kad asmuo pagal ATPK 130 straipsnį gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, jei jis suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai. Anot advokato, pažeidėjo prisipažinimas, kad galimi automobilių apgadinimai galėjo atsirasti dėl R. A. kaltės (dėl jo sutrikusios sveikatos būklės), yra įmanomas, tačiau tai nutiko dėl jo netyčinių veiksmų. Šios aplinkybės patvirtina, jog jis tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino ir žalos atlyginti nevengė.
Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama ir su administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad R. A. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, turi didelį vairavimo stažą, policijos pareigūnams padėjo išsiaiškinti padaryto pažeidimo įvykio aplinkybes, turėjo skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje. R. A. paskyrus kuo mažesnę piniginę baudą ir papildomai neskyrus specialiosios teisės atėmimo, prevenciniai administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti be neigiamų pasekmių jo šeimos turtinei padėčiai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. A. skundžiamu nutarimu nubaustas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog R. A. kaltė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį iš esmės neginčijama, kadangi prašoma panaikinti tik tą nutarimo dalį, kuria R. A. yra nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo R. A. veikoje. Esminis apeliacinio skundo argumentas, kvestionuojant kaltę, yra tai, kad R. A. nepasišalino iš įvykio vietos, kadangi įvykio vietoje su kitos transporto priemonės dalyviais aptarė eismo įvykio aplinkybes, atlyginti žalos nevengė, o įvykio vietą paliko, nes pasijuto blogai, todėl, advokato teigimu, R. A. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės elemento – tiesioginės tyčios.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau KET). Teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad R. A. iškelta versija, jog jis nepadarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Akivaizdu, kad R. A. iš įvykio vietos pasišalino tyčia. Nubaustojo iškelta versija, jog jis negalėjo likti eismo įvykio vietoje, kadangi jis staiga pasijuto blogai, todėl grįžo namo, neabejotinai paneigta nuosekliais eismo įvykyje dalyvavusių L. P. ir N. P. paaiškinimais bei kita rašytine bylos medžiaga.
L. P. duodama paaiškinimą policijos pareigūnams nurodė, kad įvykio dieną važiavo Reikjaviko gatve. Ties Reikjaviko gatvės 10 namu priešais jos vairuojamą automobilį išvažiavo automobilis su įjungtais avarinės šviesos žibintais. Automobilis važiavo tiesiai į jos automobilį. Jai sustojus, minėtas automobilis prasuko pro jos automobilio šoną ir kliudė jos automobilio galinį sparną bei buferio dalį. Norėdama įspėti, kad kliudžiusio automobilio vairuotojas sustotų, ji paspaudė garso signalą, tačiau pastarasis nereagavo ir nuvažiavo nedideliu greičiu. Kartu su ja važiavęs jos vyras išlipo iš automobilio ir ėmė vytis kliudžiusio automobilio vairuotoją. Jam pasivijus minėtą automobilį, iš jo išlipo vyriškis, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. Pastarasis sekdamas jos vyrą nekoordinuotais judesiais atėjo į įvykio vietą. Kol jos vyras telefonu kalbėjo su policijos pareigūnais, minėtas vyriškis iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 17).
Analogiškas įvykio aplinkybes policijos pareigūnams nurodė ir N. P. Jis paaiškino, kad jiems važiuojant Reikjaviko gatve ties 10 namu važiavo automobilis su įjungtais avarinės šviesos signalais. Pastebėjęs, kad minėto automobilio vairuotojas vairuoja nekoordinuotai, jis sutuoktinei liepė pasukti automobilio vairą į dešinę pusę. Prasilenkiant su pravažiuojančiu automobiliu pastarasis kliudė jų automobilį. Tuomet jis išlipęs iš automobilio pradėjo vytis kliudžiusio automobilio vairuotoją. Pasivijo ir iš jo išlaipino už vairo sėdintį vyriškį, kuris akivaizdžiai buvo neblaivus. Tuomet jis paskambino policijos pareigūnams. Kartu su minėtu vyriškiu grįžo į eismo įvykio vietą. Pastarasis neigė vairavęs ir kliudęs jo automobilį. Kol atvažiavo policijos pareigūnai, pažeidėjas iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 19).
Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo netikėti tiesiogiai eismo įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimais, nes jie tarpusavyje sutampa, be to, juos patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad šie asmenys būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar siektų melagingai apkalbėti R. A. Jokių įtikinamų argumentų, kurie leistų abejoti šiais eismo dalyvių paaiškinimais dėl R. A. kaltės, advokatas skunde taip pat nenurodė.
Nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens advokatas bando įtikinti teismą, kad R. A. tik dėl blogos sveikatos būklės paliko eismo įvykio vietą, tačiau apygardos teismas tokį aiškinimą vertina kaip R. A. siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Pastebėtina, jog administracinių teisės pažeidimų vietoje R. A. savo sveikata nesiskundė, suteikti pagalbos ar iškviesti greitosios medicinos pagalbos neprašė. Duomenų, jog įvykio dieną ar netrukus po eismo įvykio R. A. dėl sveikatos būklės būtų kreipęsis į gydytojus, nėra. Byloje pateikti medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, kad R. A. į gydytojus kreipėsi tik 2015 m. rugpjūčio 6 d., o eismo įvykis fiksuotas 2015 m. liepos 25 d. Taigi akivaizdu, jog R. A. sveikata tuoj pat po eismo įvykio nebuvo kliūtis jam įvykdyti Kelių eismo taisyklių 220 p. nurodytas pareigas. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė R. A. versiją apie jo blogą sveikatos būklę, remdamasis L. P. ir N. P. paaiškinimais, kurie, beje, liudija kitokią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens būklę nei susijusią su fiziniais negalavimais. Kadangi R. A. neinkriminuotas transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, apeliacinės instancijos teismas plačiau apie tai nepasisako, kartu atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, jog R. A. kaltinimas grindžiamas iš esmės vien ta aplinkybe.
KET 220 p. (akto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. spalio 11 d.) nedviprasmiškai numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Tuo tarpu byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. A. pasielgė KET 220 p. nenumatytu būdu ir užuot užpildęs eismo įvykio deklaraciją ar iškvietęs policijos pareigūnus iš įvykio vietos pasišalino. Kadangi eismo įvykio deklaracija apskritai nebuvo pildoma, todėl negali būti pripažįstama, jog transporto priemonių vairuotojai sutarė dėl įvykusio eismo įvykio aplinkybių. Taigi R. A. advokato apeliacinio skundo teiginys, kad R. A. nevengė atlyginti padarytos žalos, yra ne tik nepagrįstas, tačiau ir visiškai nelogiškas, nes priešingu atveju N. P. nebūtų kreipęsis į policiją. Būtina pažymėti ir tai, kad R. A. dėl eismo įvykio aiškinimosi aplinkybių į policiją atvyko tik 2015 m. liepos 28 d. Taigi byloje surinktais įrodymais yra neginčytinai nustatyta, kad R. A. pasišalino iš įvykio vietos tyčia, kai turėjo galimybę laikytis KET reikalavimų ir būti įvykio vietoje iki aplinkybių nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos įrodymus, pagrįstai pripažino juos pakankamais neginčytinai nustatyti R. A. kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir pagrįstai papildomai netyrė bylai esminės reikšmės neturinčių aplinkybių, kurios akcentuojamos apeliaciniame skunde.
Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kad nukentėjusiaisiais byloje nėra pripažinti L. P. ir N. P., kurie važiavo UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančiu automobiliu, pažymėtina, kad byloje nustačius, jog R. A., nepasirinkęs saugaus šoninio atstumo, bandydamas prasilenkti su priešpriešine eismo juosta atvažiuojančia transporto priemone, ją kliudė, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, buvo, ir tai yra vienas iš būtinųjų ATPK 127 straipsnio numatyto pažeidimo elementų. Įstatymas nenumato, kad traukiant asmenį atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnį turi būti nustatoma konkreti padaryta žala ar kad asmuo, kurio turtas buvo apgadintas, būtų pripažintas nukentėjusiuoju.
Apeliaciniu skundu taip pat prašoma paskirti R. A. mažesnę baudą, nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, ir neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, t. y. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą R. A. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Priešingai R. A. advokato tvirtinimui, iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad R. A. ne kartą baustas administracine tvarka (saugos diržų taisyklių pažeidimai, vairavimas esant neblaiviam, neatlikta valstybinė transporto priemonės techninė apžiūra ir t. t.) bei turi galiojančią nuobaudą (b. l. 4–10). Tai rodo, kad R. A. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Todėl apeliaciniame skunde minimos aplinkybės – kad jis turi didelį vairavimo stažą, tariamai policijos pareigūnams padėjo atskleisti pažeidimų padarymų aplinkybes ar kad nukentės šeimos turtinė padėtis, nesudaro pagrindo R. A. taikyti ATPK 30¹ straipsnį.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai atsižvelgė į visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. R. A. skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
R. A. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.