- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-10
- Bylos Nr.
- I-509-513/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Aušrelė Mažrimienė, Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės ir Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, dalyvaujant pareiškėjui J. S. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. 2008-07-22 skundu kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Klaipėdos VGTPT) priimti sprendimą pagal pateiktą 2008-07-10 prašymą suteikti antrinę teisinė pagalbą. Pažymi, kad buvo prašęs nusišalinti Klaipėdos VGTPT direktorių Rimvidą Valančių nuo prašymo nagrinėjimo. Mano, kad prašymas nepagrįstai buvo persiųstas nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui (b.l. 4-5).
Atsakovė su skundu nesutinka, nes pareiškėjas prašė suteikti jam antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, todėl šį klausimą nustatyta tvarka turi spręsti teismas. Pažymėjo, kad teismas, perduodamas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatė, kad J. S. gynėjas reikalingas ir nutarė jam skirti koordinatoriaus paskirtą gynėją. Tarnybai nenustatyta prievolės skirti kelis advokatus. Mano, kad direktorius nenusišalino pagrįstai, nes neįžvelgta priežasčių, galinčių sukelti jo viešųjų ir privačių interesų konflikto (b.l. 17-19).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta ir įrodyta, kad 2008-07-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas J. S. buvo pripažintas kaltas padaręs nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 8750 Lt bauda (b.l. 26-40). Baudžiamojoje byloje J. S. buvo paskirtas koordinatoriaus parinktas gynėjas (b.l. 42). 2008-07-10 pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos VGTPT su prašymu skirti jam antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-348-478/08, paruošti apeliacinį skundą, apmokėti bylinėjimosi išlaidas iki visiško bylos išnagrinėjimo. Nurodė, kad dėl Klaipėdos VGTPT direktoriaus ydingos pozicijos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme advokato, ginančio jo teises ir interesus, neturėjo, jam būtina kvalifikuoto, turinčio tinkamą praktiką, advokato pagalba, byla yra politinė, prašo skirti advokatą, nedirbantį Klaipėdos VGTPT, ir nusišalinti Klaipėdos VGTPT direktorių nuo prašymo nagrinėjimo dėl interesų konflikto; direktorius bus traukiamas atsakomybėn šioje byloje (b.l. 20-25, 50). 2008-07-10 Klaipėdos VGTPT persiuntė pareiškėjo prašymą Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti, nes sprendimą dėl advokato paskyrimo turi priimti teismas, bei apie tai pranešė pareiškėjui (b.l. 41). LITEKO duomenų bazės duomenimis, 2008-08-01 baudžiamoji byla su pareiškėjo apeliaciniu skundu išsiųsta į Kauno apygardos teismą, joje dalyvauja pareiškėjo (kaltinamojo) advokatas, teismo posėdis paskirtas 2008-10-06 (baudžiamoji byla Nr. 1A-535-120/2008).
Skundžiamo veiksmo metu galiojo LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas 2008-04-15 įstatymo Nr. X-1492 redakcijoje.
Byloje įrodyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo teisėja, 2007-12-03 nutartimi perduodama pareiškėjo baudžiamąją bylą nagrinėti teismo posėdyje, skyrė jam koordinatoriaus parinktą ginėją, nes vadovaudamasi LR baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 2 dalimi nustatė, kad gynėjo dalyvavimas būtinas (b.l. 42). Pareiškėjo paaiškinimais ir 2008-07-09 nusprendžiu įrodyta, kad pareiškėjo baudžiamojoje byloje dalyvauja pareiškėjui Valstybės paskirtas advokatas (b.l. 26, LITEKO Lietuvos tesimų informacinės sistemos duomenys, Kauno miesto apylinkės teismo byla Nr. 1-348-478/2008 ir Kauno apygardos teismo byla Nr. 1A-535-120-2008). Pagal LR baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, jeigu, jo nuomone, be gynėjo pagalbos kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Taigi teismas nustatė, kad pareiškėjui būtinas gynėjas, ir teismo nutartis įrodo jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą (LR antrinės teisinė pagalbos įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Todėl šiuo atveju Klaipėdos VGTPT neturėjo teisės spręsti 2008-07-10 pareiškėjo prašymo skirti antrinę teisinę pagalbą toje pačioje baudžiamojoje byloje LR antrinės teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 6 dalies tvarka, nes ši norma taikoma tuomet, kai gynėjo dalyvavimas nėra būtinas ar privalomas.
LR antrinės teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnyje numatyti antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai baudžiamosiose bylose. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant baudžiamąsias bylas nustato Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnis ir kitais atvejais, kai gynėjo prašo įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas. Taigi apie tai, kad pareiškėjui reikalingas advokatas, koordinatoriui turėjo pranešti teismas. Koordinatorius - Lietuvos advokatūros paskirtas advokatas, padedantis organizuoti antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamosiose bylose (LR garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Koordinatoriaus parinktas advokatas privalo padėti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam surašyti teisingumo ministro nustatytos formos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, advokatas privalo nedelsdamas pateikti tarnybai, o tarnyba privalo priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 22 straipsnio 1, 3 , 5 ir 6 dalys).
Darytina išvada, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai baudžiamojoje byloje šiuo atveju reiškia, kad advokato skyrimo pagrįstumą turėjo spręsti teismas, o ne Klaipėdos VGTPT, todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai perdavė prašymą nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui, vadovaudamasi 2007-08-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 10 punktu, nustatančiu, kad asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. Jeigu institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje išsiunčia prašymą kompetentingai institucijai (pasilikdama prašymo kopiją) ir raštu praneša apie tai asmeniui, paaiškindama persiuntimo priežastis. Atsakovė pareiškėjo prašymą pagal kompetenciją Kauno miesto apylinkės teismui spręsti perdavė prašymo gavimo dieną, t.y. 2008-07-10 ir tinkamai pranešė apie atliktą veiksmą pareiškėjui, paaiškino apie prašymo persiuntimo priežastis, todėl vilkinimo atsakovės veiksmuose nėra.
Teismas netikrina ar pareiškėjui priklausytų teisė į antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2008-07-10 prašymą, nes tai nėra bylos dalykas, be to, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti kitų teismų teisėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymų ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu (LR ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis).
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyti viešojo administravimo principai, kuriais viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis. Vienas iš šių principų yra objektyvumo principas, kurį įstatymų leidėjas apibrėžė kaip reiškiantį, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Byla, kurioje pareiškėjas prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą, nėra byla prieš Klaipėdos VGTPT, taip pat nėra duomenų apie tai, kad egzistuoja LR viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, suteikiančios pagrindą pareigūnui nusišalinti arba būti nušalintam nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje. Kadangi atsakovė pagrįstai nesprendė pareiškėjo prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, perdavė prašymą nagrinėti teisminei institucijai pagal kompetenciją, todėl nešališkumo ir objektyvumo principai nėra pažeisti ir atsakovė neturėjo spręsti nusišalinimo (nušalinimo) klausimo.
Atsižvelgus į visas bylos aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57, 85-87 straipsniais,
nusprendžia:
Atmesti J. S. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.