Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Tauragės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. 8 MGL dydžio (1040 Lt) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio mėnesį, nakties metu, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su V. K. , V. K. , S. A. ir T. J. , kurių atžvilgiu priimtas Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-07-08 apkaltinamasis nuosprendis, įsibrovė į K. N. priklausantį ūkinį pastatą ir pagrobė A. N. priklausantį traktorių „MTZ 82 UK“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 27 000 Lt, tokiu būdu padarydami nukentėjusiajam A. N. 27 000 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, neteisingai paskirta bausmė ir netinkamai išspręstas civilinio ieškinio atlyginimo klausimas (BK 328 str. 1, 2 ir 4 p.).

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog apylinkės teismas turėjo nustatyti nuteistojo V. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 str. 1 d. 1 p., t. y. turėjo pripažinti, jog jis nusikaltimą įvykdė bendrinku grupe, tačiau to nepadarė ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 str. 1 d.). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo – objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 str. nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. BK nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje ir visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką. Nors V. L. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, tačiau teigė, jog nesuprato darąs nusikaltimą. Iš bylos aplinkybių analizės, paties nuteistojo parodymų, kitų nuteistųjų parodymų matyti, jog V. L. nebuvo atsitiktinis minėto įvykio dalyvis ir suprato, jog daro nusikaltimą. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad tiek V. L. , tiek kiti nuteistieji veikė bendrai kartu suderinę savo veiksmus, kad pagrobtų svetimą turtą, įsibrovę į patalpą, t. y. vienam iš nuteistųjų V. K. automobiliu nuvežus juos visus prie sodybos ir nukirpus ūkinio pastato pakabinamą spyną, jie visi kartu stūmė traktorių kol jis užsikūrė, padėjo jį pastatyti V. J. ūkiniame pastate bei vėliau pastatyti prie negyvenamos sodybos. Tiesiogiai atlikdamas šiuos veiksmus kartu su bendrininkais, V. L. galėjo ir turėjo suprasti, jog grobia svetimą turtą, todėl jo vaidmuo šios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ne mažiau reikšmingas nei kitų nuteistųjų. Pažymėtina, jog Tauragės rajono apylinkės teismas 2010-07-08 nuosprendžiu kitus įtariamuosius – V. K. , V. K. , S. A. , T. J. – dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteisė kaip bendrininkus. Išskyrus V. L. bylą į atskirą procesą, pirmosios instancijos teismas 2010-08-20 nuosprendžio nustatomojoje dalyje taip pat konstatavo, jog V. L. nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., padarė veikdamas bendrininkų grupe su kitais nuteistaisiais, tačiau motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje šios aplinkybės, kaip kaltininko atsakomybę sunkinančios, nepaminėjo, todėl netinkamai pritaikė BK 60 str. numatytus reikalavimus. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės sunkinančia. Iš šioje byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad visų nuteistųjų veiksmai buvo suderinti, priklausė vieni nuo kitų ir buvo nukreipti pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į patalpą. Nei pagal dalyvavimo darant nusikaltimą pobūdį, nei pagal aktyvumo laipsnį nuteistojo V. L. veiksmai negali būti laikomi mažiau pavojingais negu kitų bendrininkų veiksmai ar antraeiliais šių veiksmų atžvilgiu, todėl šiuo atveju bendrininkavimas pripažintinas kaip V. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Pripažinus V. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – bendrininkavimą darant nusikalstamą veiką, į šią aplinkybę reikia atsižvelgti ir skiriant nuteistajam bausmę, kadangi atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų bendruosiuose bausmės skyrimo pagrinduose. Kai yra vien atsakomybę lengvinančios ar vien ją sunkinančios aplinky­bės, teismas, atsižvelgdamas į jas, bausmę griežtina ar švelnina. Jeigu nustatomos ir vienos, ir kitos aplinkybės, teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo pobūdį, faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kurios iš jų nulemia bausmės dydį. Todėl, atsižvelgiant į minėtos bylos aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, motyvus bei tikslus, jog buvo padarytas apysunkis, tyčinis, savanaudiškas nusikaltimas, į nuteistojo asmenybę, kad jis praeityje neteistas, iš esmės charakterizuojamas teigiamai, į nustatytą V. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi prasikaltęs, į naujai konstatuotą sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe, bei į tai, jog BK 47 str. 3 d. 3 p. už apysunkį nusikaltimą numatyta bauda iki 200 MGL dydžio, mano, jog nuteistajam skirtina 16 MGL dydžio bauda.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat neteisingai išsprendė ir civilinio ieškinio priteisimo klausimą byloje, kadangi nepagrįstai nurodė, jog baudžiamojoje byloje buvo priimtas 2010-07-08 Tauragės rajono apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis V. K. , V. K. , S. A. , T. J. atžvilgiu ir šiuo nuosprendžiu buvo išspręstas nukentėjusiojo A. N. civilinis ieškinys, todėl šioje byloje civilinis ieškinys nesprendžiamas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje iš tiesų laikomasi taisyklių, nustatančių, kad tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamųjų ir kito asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą procesą, veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteistųjų asmenų. Tačiau vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistais asmenimis. Todėl Tauragės rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. L. atžvilgiu, turėjo priteisti iš jo A. N. civilinį ieškinį solidariai kartu su kitais nuteistaisiais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 4 p., kolegija

nusprendžia:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį pakeisti:

nustatyti nusteistajam atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe kartu su kitais nuteistaisiais V. K. , V. K. , S. A. ir T. J. .

V. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. paskirtą bausmę padidinti, paskiriant jam 16 MGL ( 2080 Lt) dydžio baudą.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl A. N. civilinio ieškinio išsprendimo. Priteisti A. N. iš V. L. solidariai kartu su V. K. , V. K. , S. A. ir T. J. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.