Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., išnagrinėjusi A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2016 m. liepos 10 d., apie 10.57 val., Vilniuje, Vikingų g. 3, vairuodamas automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė kelio ženklą ir jį apgadino bei iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101, 222 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. pilnai pripažino savo kaltę dėl abiejų pažeidimų. 2016-07-10, sekmadienį, ryte kartu su žmona ir anūke atvyko į PC „Senukai“. Po apsipirkimo sugrįžus prie automobilio, pamatė, kad šalia stovi automobiliai, toje pusėje, kurioje buvo pritvirtinta anūkės kėdute, tarpas tarp automobilių buvo nedidelis, buvo sunku atidaryti dureles, dėl ko liepė žmonai ir anūkei palaukti toliau, nurodydamas, kad prie jų privažiuos. Iš stovėjimo vietos pajudėjo atbuline eiga, eismas buvo pakankamai didelis, tačiau kitos transporto priemonės vairuotojas gestu parodė jį praleidžiantis. Važiuodamas atbuline eiga, nepastebėjo stovinčio ženklo ir į jį atsitrenkė, suprato, kad įvyko kontaktas. Kadangi prie ženklo sustoti negalėjo, nes taip būtų trukdęs eismui, pavažiavo toliau (daugmaž už 50 m), pastatė automobilį į laisvą vietą ir laukė. Išlipo ir stovėdamas prie automobilio laukė, ar kas nors ateis prie sugadinto ženklo. Pralaukė 5-7 min, tuomet pats nuėjo į PC ieškoti apsaugos posto ar kažkokios informacijos, siekdamas išsiaiškinti, kad priklauso tas ženklas. Nieko nesurado, tuomet nuėjo pas PC „Senukai‘ apsaugos darbuotoją, paklausė, gal jis ką nors žino, tačiau taip pat jokio atsakymo nesulaukė. Tuomet automobiliu apvažiavo visą teritoriją, dairydamas gal pamatys kokią iškabą, kas saugo objektą ar pan., nuvyko iki Jysk‘o sandėlių, vėl sugrįžo atgal, tačiau prie sugadinto ženklo nieko nebuvo. Artinosi pietų laikas, reikėjo migdyti anūkę, todėl išvažiavo namo. Negali paaiškinti, kodėl nesuradęs, kam priklauso ženklas, neskambino policijai ir neužregistravo įvykio, galvojo tą padarysiantis vėliau, gal kitą dieną, tačiau tuomet užgriuvo kiti reikalai (susiję su motinos sveikatos būkle) ir į policiją nebepaskambino. Jam nebuvo jokio tikslo pasišalinti (alkoholio tikrai nebuvo vartojęs) ar pasislėpti, tiesiog netinkamai įvertino situaciją. Žinojo pareigą ieškoti sugadinto turto savininką arba informuoti policiją, gailisi, jog taip nepasielgė ir neinformavo policijos įstaigos. Rašytiniame paaiškinime nurodė bendras aplinkybes, nefiksavo visko smulkiai ir nenurodė, kaip jis bandė susirasti apgadinto ženklo savininką. Prašo neatimti teisės vairuoti, kadangi jos atėmimas itin apsunkins jo gyvenimą (negalės vykti į sodybą, vairuoti technikos ir pan.).

Rašytiniame paaiškinime A. B. nurodė, jog 2016-07-10 automobiliu „Volvo XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie „Senukų“ parduotuvės, sugrįžęs norėjo išvažiuoti iš stovėjimo vietos, tačiau buvo didelė automobilių eilė. Vienas automobilis pavažiavo, o už jo stovėjusio automobilio vairuotojas gestu parodė, kad jis (A. B.) gali įvažiuoti. Tarpas tarp automobilių buvo labai mažas, galėjo judėti tik atbuline eiga. Važiuodamas nepastebėjo kelio ženklo ir į jį atsirėmė. Dėl didelės automobilių spūsties jis pavažiavo toliau ir pastatė automobilį, laukė apie pusvalandį, tačiau niekas nei prie jo, nei prie ženklo nepriėjo. Nežinodamas, kam priklauso ženklas, išvažiavo (b. l. 10).

Kaip matyti iš teismo posėdyje duotų A. B. parodymų, o taip pat ir rašytiniame paaiškinime išdėstytų aplinkybių, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta abu jam inkriminuojamus pažeidimus, t. y. tiek tą faktą, kad apgadino svetimą turtą (kelio ženklą), tiek ir tai, kad neišsiaiškinęs, kam priklauso ženklas ir nepranešęs nei jo savininkui, nei policijai, iš eismo įvykio pasišalino. A. B. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus yra pilnai įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir byloje surinktų bei teismo ištirtų duomenų, teismo pripažintinų įrodymais, visuma. Iš A. B. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos esminės padarytų teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio I. K. 2016-07-25 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-07-25, apie 19.00 val., gautas pranešimas, jog Vilniuje, Vikingų g. 3, nulenktas kelio ženklas. Atvykus apsaugos darbuotojas paaiškino, kad 2016-07-25 pastebėjo nulenktą kelio ženklą. Peržiūrėjus filmuotą medžiagą paaiškėjo, kad 2016-07-10, 10.57 val. automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadino kelio ženklą ir iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 3). J. S. (apsaugos darbuotojo) 2016-07-25 rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog jis 16.00 val. apžiūrinėjo teritoriją ir pamatė nulenktą ženklą. Peržiūrėjus vaizdo kameras paaiškėjo, kad ženklą 2016-07-10, apie 10.57 val., nulenkė automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai užfiksuoti fotolentelėje (b. l. 15) Eismo įvykis užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje bei kompaktiniame diske su vaizdo medžiaga. Kompaktiniame diske esančiame vaizdo įraše pavadinimu „239.avi“ užfiksuota, kaip 2016-07-10, 10.57 val., tamsios spalvos „Volvo“ automobilis, važiuodamas atbuline eiga stovėjimo aikštelėje, galine automobilio dalimi atsirėmė į kelio ženklą, jį nulenkė ir iš karto nuvažiavo (b. l. 5, 18). Automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-08-04 techninės apžiūros akte nustatyta, jog ant galinio bamperio matomos įsirėmimo žymės (b. l. 16).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. B., vairuodamas automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir, prieš važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė kelio ženklą ir jį apgadino bei iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinama A. B. asmenybė (aukštojo išsilavinimo, vedęs, pensininkas, administracine tvarka nebaustas). Teismo vertinimu, administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus A. B. minimalaus dydžio baudą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Tuo tarpu skiriant administracinę nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį manytina esant tikslinga taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kadangi net ir švelniausia įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda būtų šiuo atveju pernelyg griežta.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą, tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo tik teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ATPK 30¹ straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad padaryti pažeidimai yra iš esmės menkaverčiai, A. B., kuris turi ilgametį vairavimo stažą (beveik 38 metus) kaip kelių eismo dalyvis yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, praeityje nėra padaręs ne tik KET pažeidimų, tačiau apskritai nebaustas administracine tvarka, nagrinėjamoje byloje nekonstatuota jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių, po eismo įvykio nesiėmė veiksmų savo transporto priemonėms apgadinimams pašalinti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas iš esmės neatitinka tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo, darytina išvada, jog prevenciniai bausmės tikslai pilnai bus pasiekti paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, jog tokia teismo paskirta administracinė nuobauda atitinka teismų praktikos nuostatas analogiško pobūdžio bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-348-200/2015).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 28 eurų dydžio baudą.

A. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 500 eurų dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, A. B. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 500 eurų dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK): 16062802117. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).