- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-04-13
- Bylos Nr.
- A6.-224-1026/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00124-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Motiejūnienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Pažeidėjas
- G. P.
dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovei D. P.,
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės nusižengimo bylą, kurioje G. P. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „Bana“ (šiuo metu UAB “Bangava“) direktoriumi, neteistas, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimo kodekse (toliau- ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad būdamas UAB „Bana“ vadovu laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-01-13 žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, t.y. tai, kad įmonės skola valstybės biudžetui 2017-01-13 sudarė 46773,64 Eur, nesilaikė Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau- ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įmonės vadovui numatytos pareigos, t.y. matant, kad G. P. įmonė yra nemoki ir nevykdo įsipareigojimų- nemoka skolų, yra pradelsti įsipareigojimai, kurie viršija pusė į jos balansą įrašytos turto vertės, įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir šiems nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jis, įmonei esant nemokiai, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip kreditoriaus teises, t.y. nevykdė jam kaip įmonės savininkui ĮBĮ įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Bana“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu UAB “Bangava“)- toliau Bendrovė), padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko. 2017-02-09 nutartimi, neatvykus į bylos nagrinėjimą G. P., teismas nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą bei pavedė Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui nustatyti G. P. gyvenamąją vietą, įteikti G. P. šaukimą kartu su pareiškimo kopija su priedais ir išaiškinimą apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turimas procesines teises ir pareigas arba atvesdinti jį į teismo posėdį. Teisme buvo gautas pareigūno V. O. tarnybinis pranešimas, jog nutarties įvykdyti nėra galimybių, kadangi G. P. nepavyko surasti nei darbo, nei gyvenamosios vietos adresai bei dabartinė jo buvimo vieta nenustatyta. Tačiau asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn G. P. buvo tinkamai įteikti 2017-02-23 d. pareiškimo kopija su priedais ir išaiškinimas apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turimas procesines teises ir pareigas, nes jis savo iniciatyva atvyko į teismą. Į 2017-03-02 d. teismo posėdį kviesti asmenys taip pat neatvyko. G. P. 2017-03-01 d. pateikė teismui prašymą/paaiškinimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu skirti administracinę nuobaudą nesutinka, kadangi kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos yra pateikusi pareiškimą Panevėžio apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ir byla bus nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme. Be to, paaiškina, jog įmonė UAB „Bana“ šiuo metu nėra nemoki ir į šį klausimą dėl bendrovės mokumo bus atsakyta išsprendus klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo Panevėžio apygardos teisme. Mano, jog tik nustačius įmonės nemokumo būsena atsiranda įstatymo pareiga vadovui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Taip pat prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Kadangi proceso dalyviai neatvyko ir į 2017-03-02 d. teismo posėdį, teismas, neatvykus Institucijos atstovui į teismo posėdžius, minėtos dienos nutartimi pripažino būtinu tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. P., tiek Institucijos atstovo dalyvavimą (ANK 575 straipsnio 2 dalis, 629 straipsnio 2 dalis, 3 dalis) bei nutarta į 2017-04-04 d, teismo posėdį G. P. atvesdinti iš gyvenamosios ar darbo vietos. Tačiau pagal 2017-04-04 d. gautą tarnybinį pranešimą matyti, kad deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), durų niekas neatidarė bei buvo paliktas pranešimas atvykti į teismo posėdį. Darbo vietos adresu taip pat nerastas ir į paskambinus telefonu susisiekti nėra galimybės. Esant tokioms aplinkybėms G. P. dabartinė buvimo vieta nenustatyta. Teismas daro išvadą, kad visos galimybės, jog G. P. dalyvautų tiesioginiame žodiniame bylos procese, yra išnaudotos. Administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui yra žinoma apie administracinės nusižengimo bylos iškėlimą, jis susipažino su bylos medžiaga (b.l. 67) tačiau jis vengia atvykti į teismo posėdžius bei būti policijos atvesdintas. Todėl administracinio nusižengimo byla išnagrinėta šiam asmeniui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 2 dalis).
Institucijos, pateikusios pareiškimą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė D. P. prašė taikyti administracinę nuobaudą G. P. dėl to, kad jis kaip įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreditoriui, šiuo atveju VMI, skola valstybei tapo žinoma tada, kai pradėjo taikyti priverstinio išieškojimo veiksmus, t.y. pagal pateiktus sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 2014 m. gegužės 8 d. ir 2015 m. rugpjūčio 8 d. Įmonės UAB „Bana“ balanso nebuvo galimybės nustatyti, nes buvo pateikta finansinė ataskaita už 2013 metus. Įmonės vadovas nevykdė pareigos ir neteikė tokių duomenų. Balansai turi būti pateikti registrų centrui už praėjusius metus iki gegužės 30 dienos, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu. Už 2016 metus jis turi pateikti iki šių metų gegužės 30 dienos, o už 2015 metus turėjo pateikti 2016-05-30 d. Institucijos pateiktas dokumentas apie balansą 2017-04-03 dienai yra įsiskolinimas valstybės biudžetui. Šiuo atveju įsiskolinimas yra padidėjęs, kadangi kai Institucija pateikė pareiškimą buvo nepriemoka 46 773,64 Eur, o šiai dienai nepriemoka yra padidėjusi iki 49 032,67 Eur. Kadangi įmonė finansinės ataskaitos nepateikė, todėl nebuvo galimybės nustatyti į įmonės balansą įrašyto turto vertės, tačiau institucija vadovaujasi tuo, kad įmonės vadovas nemoka įsipareigojimų valstybės biudžetui. Šiuo atveju antstolio buvo gražintas išieškojimo negalimumo aktas, kuris rodo, kad nepavyksta išieškoti, kadangi nėra nei turto nei pajamų. Todėl įmonės nemokumą traktuoja tada, kada mokesčių inspekcija gavo iš antstolio išieškojimo negalimumo aktą, t.y. 2017-01-10 d. Mano, kad pareiga įmonės vadovui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado tada, kai antstolis grąžino išieškojimo negalimumo aktą, o šis aktas siųstas ir mokesčių inspekcijai ir įmonės vadovui, kuris yra susipažinęs bei žinodamas, kad įmonė turi finansinių sunkumų, turėjo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, t.y. pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau šios pareigos neįvykdė. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymu, kai yra gaunamas išieškojimo negalimumo aktas, įspėti įmonės vadovą pagal įstatymą, jog per 30 dienų yra nebūtina ir kreditorius turi teisę pateikti pareiškimą per vieną mėnesį nuo išieškojimo negalimumo akto gavimo dienos. Taip yra numatyta įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 3 dalis bei 4 straipsnio 5 punktas. Šiuo atveju VMI pateikė pareiškimą Panevėžio apygardos teismui, jį išsiuntė 2017-01-13, o teisme gautas 2017-01-20. Pareiškėjai yra ne tik VMI, bet ir Sodra įsijungė į bankroto bylos iškėlimo procesą. Posėdis numatytas balandžio 10 d. Todėl pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tada, kai tapo žinoma apie išieškojimo negalimumą. Kadangi įmonė neturi turto, neturi pajamų, antstolis neturi iš ko išieškoti ir antstolis grąžino VMI išieškojimo negalimumo aktą, todėl tuo vadovaujantis VMI teikė pareiškimą, kad G. P. laiku neinicijavo bankroto bylos iškėlimo bei padarė pažeidimą. Kreditorius, pagal įstatymo nuostatas neturėjo informuoti, kad ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jeigu būtų imamasi priemonių įmonės mokumui atkurti, būtų buvę antstoliui galimybė išieškoti, o kadangi nebuvo iš ko išieškoti, todėl nebuvo duomenų, kad imamasi priemonių mokumui atkurti. Įsipareigojimai valstybės biudžetui vis didėjo ir šiai dienai nepriemoka yra padidėjusi, tai galima teigti, kad įmonė yra nemoki. Šiandien pateikti dokumentai parodo, kad VMI ir toliau vykdė priverstinio išieškojimo veiksmus, nurodymas išieškoti mokestinę nepriemoką iš sąskaitų, tačiau jie yra nerezultatyvūs, į biudžetą pajamų negauta. Įmonės vadovo pareiga yra teikti deklaracijas ir pats privalo mokėti deklaruojamus mokesčius, tačiau jų nemoka į valstybės biudžetą, todėl yra išaugusi nepriemoka. Priverstinio išieškojimo veiksmai buvo taikomi nuo 2014 metų ir jie nerezultatyvūs. Kreiptis kreditoriui su tokiu pareiškimu dar 2016 metais nebuvo galimybės, kadangi išieškojimo negalimumo aktas gautas tik 2017-01-10. Todėl šiuo atveju, nors nepriemoka susidariusi ir anksčiau, bet aktas gautas 2017 metais ir kreditorius ėmėsi atitinkamų veiksmų. Panevėžio apygardos teismas bankroto bylos iškėlimo procese yra įpareigojęs pateikti G. P. pateikti įmonės balansą, tačiau nėra aišku ar jis pateiks. Šiuo matu UAB „Bana“ pateikė pavadinimą į UAB „Bangava“, juridinio asmens kodas nepasikeitė. Prašo paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinę nuobaudą įmonės vadovui G. P. teismo nuožiūra, kadangi pažeisti kreditoriaus interesai. Jo valdomos įmonės įsipareigojimai valstybės biudžetui vis auga, o vadovas turėjo pareigą laiku inicijuoti, matydamas, kad skolos auga, turėjo laiku pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir šiuo atveju įsiskolinimai valstybės biudžetui jau nebedidėtų, jei būtų laiku inicijavęs bankroto bylos iškėlimą. Neprieštaravo, kad G. P. būtų taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir skiriama mažesnė nei sankcijoje numatyta, t.y. 500 Eur bauda, kuri jų nuomone būtų pakankama atsakomybės priemonė bei padės pasiekti nuobaudos tikslus ir įmonės vadovas elgsis sąžiningiau.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Šioje administracinio nusižengimo byloje juridinio asmens UAB „Bana“ vadovo atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį (pažeidus Institucijos interesus) kildinama iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos jo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Įmonei nevykdymo. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
Įmonės nemokumas – tokia įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais).
Įvertinus surinktus įrodymus, toliau teismas daro išvadas, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2015-01-01 duomenimis UAB „Bana“ (toliau – Bendrovė) įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 35 318,28 Eur (b.l.22-24), įsiskolinimas 2016-01-01 – 41 145,39 Eur 2017-01-13 dienai 46 773,64 Eur (b.l.25-26), o 2017-04-03 d. – 49 032,67 Eur (b.l.106). Kaip matyti jis vis didėjo, todėl buvo priimti Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimai 2014 m. gegužės 8 d. ir 2015 m. rugpjūčio 8 d. išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „Bana“ turto (b.l.131,132), o 2017-01-10 VMI buvo gauti antstolio E. S. patvarkymai dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei išieškojimo negalimumo aktai, kadangi skolininko vardu realizuotino turto nerasta, lėšų bankuose nėra (b.l.121-130).
Šiuo atveju pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 11 dalies 1 ir 2 punktus Bendrovės UAB „Bana“ vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; 2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą. Kadangi metinės finansinės ataskaitos buvo pateiktos tik už 2013 metus, o duomenų apie finansines ataskaitas už 2014, 2015 metus nėra (b.l. 48,49), todėl darytina išvada, kad bendrovė nevykdo Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose).
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2016 m. balandžio 10 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas nutarė iškelti bankroto bylą UAB „Bangava“ (buvusi „Bana“). Nors ši nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau apygardos teismas vertino, jog pradelstos bendrovės skolos viršijo pusė atsakovo turto ir nustatė pagrindą bankroto bylos iškėlimui. Šiuo atveju, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, jog antstolis vykdydamas išieškojimą nenustatė turto, piniginių lėšų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, nes turtas areštuotas, realizacija negalima, bei atsižvelgiant į tai, kad bendrovės vadovui nepasikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo nuolat augo mokestinės nepriemokos valstybei, todėl laikytina, kad būtent ši faktinė aplinkybė iš esmės pažeidė kreditoriaus interesus. Pradelsti įsipareigojimai atitinkamai viršijami 2017-01-13 dienai 46 773,64 Eur suma. Todėl teismas sprendžia, kad bendrovės būsena atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką. Nors šioje byloje G. P. nebuvo pateikęs finansinės atskaitomybės už praėjusius metus, tačiau esminę reikšmę konstatuojant įmonės nemokumą turi tai, jog įsipareigojimai būtų pradelsti ir nėra duomenų, kad jie būtų dengiami. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios yra objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011). Todėl Bendrovės vadovas žinodamas šią aplinkybę turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Vadovaujantis viešai prieinamais teismų pranešimais apie nagrinėjamas bylas iki 2017-01-10 nė vienas iš kreditorių nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.
Nors G. P. savo paaiškinime nurodo, kad ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau būtent pagal Įmonių bankroto įstatymą, 8 straipsnio 1 dalį, pareiškimą teismui vadovas turi pateikti dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to kaip įmonė tapo nemoki. Direktorius turi kuo greičiau pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o bankroto administratorius parenka teismas.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodomą aplinkybę, kad 2017-01-20 d. Panevėžio apygardos teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo (civilinės bylos Nr. eB2-383-755/2017) bei 2017-01-30 gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Bana“ (civilinė byla Nr. eB2-404-755/2017). Šios bylos 2017-02-02 Panevėžio apygardos nutartimi sujungtos į vieną, paliekant civilinės bylos Nr. eB2-383-755/2017(b.l.79-84). Tačiau kaip yra numatyta įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje bei 4 straipsnio 5 punkte kreditorius VMI apie savo ketinimą kreiptis į teismą neturėjo pranešti įmonei.
Priverstinis nepriemokos išieškojimas iš G. P. įmonės buvo vykdomas nuo 2013 metų, t.y įmonė visą laiką turėjo įsiskolinimų valstybei (b.l.111-120). Jei G. P. laiku būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, jo įsipareigojimai valstybei būtų ženkliai mažesni. Kadangi antstolis konstatavo išieškojimo negalimumą, darytina išvada, kad Bendrovės vadovas nesiėmė priemonių Bendrovės mokumui išlaikyti. Todėl Bendrovės vadovas G. P. žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl UAB „Bana“ bankroto bylos iškėlimo. Kadangi Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus, nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, kuriame numatyta bauda nuo 1400 Eur iki 3000 Eur. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Šis straipsnyje numatytas pažeidimas padaromas tyčia. Teismas konstatuoja, kad G. P. neveikimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, abejoti jo kalte nėra pagrindo.
Nors šiuo atveju atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, tačiau skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jog nusižengimas susijęs su turtiniais valstybinės institucijos interesais, jog įsipareigojimai valstybei G. P. atžvilgiu auga, į tai, kad pradėtas bankroto bylos iškėlimo procesas, jog G. P., jo valdoma įmonė turi įsipareigojimų, bei į tai, kad G. P. nebuvo baustas už analogišką pažeidimą (b.l.52-54), vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais jam skirtina mažesnė nuobauda negu numatyta sankcijoje už padarytą pažeidimą (ANK 34 straipsnio 5 dalis), kuri teismo nuomone bus pakankama tiek nubaudimo tiek prevenciniams tikslams pasiekti. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
G. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, skirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.
Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų.: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele" bankas, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank", LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas.
Mokėjimo pavedime unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyti įmokos kodą 1001.
Nesumokėjus baudos ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).
Nutarimas per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.