- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-31
- Bylos Nr.
- T-277-1034/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20868-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Advokatai
- Eugenijus Karažinas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) teikimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams ir 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. sausio 29 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad VGTPT 2023 m. gegužės 7 d. gavo advokato Eugenijaus Karažino prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuoti darbo užmokestį, teikiant antrinę teisinę pagalbą A. S. pagal 2023 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 14.2.2.1 punktu valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 50 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę priimti sprendimus dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-1088-1034/2023 duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 22 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo A. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu A. S. gynėju buvo parinktas advokatas E. Karažinas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, E. Karažinas buvo paskirtas A. S. gynėju.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, A. S. gynėjas buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis. Vertinant A. S. turtinę padėtį nustatyta, kad A. S. nedirba, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžiu jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda. Nors prašoma priteisti nurodytų išlaidų suma už nuteistajam A. S. suteiktą teisinę pagalbą yra reali ir pagrįsta, tačiau gali neigiamai paveikti nuteistojo turtinę padėtį atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbu ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos; tuo atveju, kai išlaidų neprašoma priteisti pirmosios ar apeliacinės instacijos teismuose bylos nagrinėjimo metu, vėliau pateiktas prašymams dėl gynėjo (atstovo) išlaidų priteisimo laikytinas pavėluotu ir negali būti patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103-106 straipsniais, 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsniu,
nutaria:
netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.