Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-86-350-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-19
Bylos Nr.
1A-86-350-2013
Teisminio proceso Nr.
1-54-1-00483-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis, Ričardas Gilys, Tomas Zdanavičius
Nuteistasis
J. T.
Advokatai
Rima Keblienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1 A-86-350/2013

Teisėja Valentina Paliulionienė Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00483-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8; 2.4.9 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. vasario 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Tomo Zdanavičiaus,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui,gynėjai advokatei Rimai Keblienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. T. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012-12-04 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir nubaustas 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d. paskirta bausmė subendrinta su 2010-04-01 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 10 mėnesių laisvės atėmimas ir 451 Lt bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2012 m. spalio 10 d. apie 15 val. 20 min. Biržų m., (duomenys neskelbtini), sugyventinės I. M. bute, tyčia smurtavo prieš savo posūnį mažametį M. M., gim. (duomenys neskelbtini), t.y. jį smaugdamas rankomis ir vieną kartą spirdamas į dešinės kojos klubą mažamečiui M. M., tuo padarydamas nukentėjusiajam M. M. kaklo minkštųjų audinių suspaudimą, poodinę kraujosruvą dešinio klubo srityje, tuo nukentėjusiajam M. M. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Šalies argumentai

J. T. apeliaciniu skundu prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2012-12-04 nuosprendį pakeisti – paskirtos bausmės vykdymą BK 75 str. pagrindu atidėti. Nurodo, kad padaręs veiką prisipažįsta ir gailisi. Tai buvo pirmas smurto proveržis nukentėjusiojo atžvilgiu. Pažymi, kad nukentėjęs apklausos metu aiškino, kad mėlynė ant šlaunies galimai ne nuo apelianto spyrio, susižaloti galėjo ir pats, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir šį sužalojimą inkriminavo jam (apeliantui), nes toks sužalojimas buvo nurodytas specialisto išvadoje.

Teigia, kad yra bažnytinėje santuokoje su nukentėjusiojo motina I. M., tai traktuoja kaip šeimą, nors santuokos neįregistravo civilinės metrikacijos skyriuje. Mano, kad byloje nepagrįstai įvardinta, kad jis su I. M. yra sugyventiniai. Visada stengėsi rasti darbą, padėti šeimai, todėl reali laisvės atėmimo bausmė neigiamai atsilieptų ir šeimai. Pažymi, kad realios laisvės atėmimo bausmės skirti neprašė ir nukentėjusiojo motina, veika sunkesnių pasekmių nesukėlė, todėl vien tai, kad jis laikytinas recidyvistu, negali būti pagrindu netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas LR BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai J. T. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, bei paskyrė tinkamą bausmę.

Nors apeliantas skunde nurodo, kad kaltu prisipažino ir gailisi, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jo parodymų negalima laikyti nuoširdžiais, apylinkės teismas pagrįstai jo prisipažinimo nevertino kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apeliantas neigia smaugęs rankomis nukentėjusį bei spyręs jam į dešinės kojos klubą. Nurodo, kad buvo ranka apglėbęs nukentėjusiojo kaklą, o nukentėjęs meluoja. Šie jo parodymai atmestini kaip nepagrįsti, neatitinkantys byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų.

Nukentėjęs apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad įvykio dieną apeliantas supyko ant jo dėl nepaklotos lovos, paėmęs rankomis už kaklo smaugė, po to atstūmė ir vieną kartą spyrė. Jam skaudėjo. Tokius pačius parodymus nukentėjęs davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Šiuos jo parodymus patvirtina nuosprendyje aptarti liudytojo S. M., kuris su nukentėjusiuoju bendravo iš karto po įvykio, parodymai. Jis patvirtino, kad sūnus atbėgo išsigandęs, verkė, sakė, kad jam spyrė ir smaugė. Šiuos įrodymus pilnai patvirtina byloje esanti specialisto išvada, iš kurios matyti, kad M. M. medikų apžiūrėtas kitą dieną po įvykio. Specialisto išvadoje užfiksuoto nukentėjusiajam padaryto sužalojimo lokalizacija, pobūdis, laikas, sveikatos sužalojimo mastas, visiškai atitinka nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie jam padarytus sužalojimus, tuo tarpu apelianto pateikiama įvykio versija įrodymų visetui akivaizdžiai prieštarauja.

Nuteistasis skunde nurodo, kad nustatytą sužalojimą kojoje nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats žaisdamas, todėl ši aplinkybė jam inkriminuota nepagrįstai. Šie jo argumentai atmetami. Nukentėjęs nurodė, kad po įvykio nežiūrėjo, ar dėl J. T. pavartoto smurto liko sužalojimų, bei patvirtino, kad tą pačią dieną po įvykio žaidė su draugais, buvo pargriuvęs, tačiau po to taip pat nematė, ar liko kokių žymų (nubrozdinimų ar mėlynių), visus sužalojimus jam nustatė specialistas apžiūros metu, tačiau nukentėjęs kategoriškai tvirtino, kad įvykio dieną J. T. jį smaugė ir atstūmęs spyrė į dešinį šoną. Labiausiai skaudėjo, kai buvo smaugiamas. Tokiu būdu visos kaltinime nurodytos aplinkybės J. T. inkriminuotos pagrįstai ir jis pagrįstai nuteistas už BK 140 str. 2 d. numatytą veiką.

Apeliantas teigia, kad nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad jis su I. M. yra sugyventiniai, nes realiai jie yra bažnytinėje santuokoje. Šie jo argumentai neturi jokios įtakos apelianto kaltės ir atsakomybės klausimui. Be to, pagal CK 3.304 str. santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Šiuo atveju apeliantas pripažįsta, kad jo bažnytinė santuoka nėra registruota civilinės metrikacijos skyriuje, todėl minimas nuosprendžio teiginys nėra nepagrįstas.

Atmetamas ir nuteistojo prašymas atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo veiką, teismas už padarytą nusikaltimą paskyrė jam bausmę vadovaudamasis BK 54 str. nuostatomis – skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į padaryto nusikalstamo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, apelianto asmenybę, kitas aplinkybes.

J. T. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas antrą kartą. Nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė esant neišnykusiam teistumui. Ankstesniu nuosprendžiu jis buvo nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl BK 27 str. prasme jis laikytinas recidyvistu.

BK 75 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, nes kaltininką charakterizuojantys duomenys daugiausia lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d.. Remiantis šiais reikalavimais nėra pagrindo ir sąlygų atidėti bausmės vykdymą J. T. .

Apeliantas teisiamas antrą kartą, nusikalstamą veiką už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarė neišnykus teistumui. Naują nusikaltimą įvykdė prieš savo posūnį, kuris veikos padarymo metu buvo mažametis, be to, apeliantas nesilaikė teismo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir neieškoti ryšių su juo (b.l. 130), charakterizuojamas kaip konfliktuojanti asmenybė. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes nėra jokio pagrindo manyti, kad, atidėjus bausmės vykdymą, J. T. tikrai laikysis įstatymų bei visuotinai priimtinų moralės normų tarpusavio santykiuose su kitais asmenimis, t.y. kad bus pasiekti bausmės tikslai numatyti BK 41 str. 2 d.

Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė:

Nuteistojo J. T. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Algirdas GaputisRičardas GilysTomas Zdanavičius