- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-23
- Bylos Nr.
- 2A-6-212/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00659-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margaritos Dzelzienė, Zina Mickevičiūtė (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- Panevėžio teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Anykščių rajono savivaldybės ligoninės
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
dalyvaujant ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovams A. V., T. Š., V. T., E. V.,
atsakovės viešosios įstaigos Anykščių rajono savivaldybės ligoninės atstovui advokatui A. Z.,
teismo posėdyje apeliacine žodine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Anykščių rajono savivaldybės ligoninei dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5‘004,73 Eur žalos ir palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK) specialistai 2015-06-11 – 2015-08-12 dienomis planine tvarka patikrino Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje 2014 metų suteiktų stacionarinių paslaugų tinkamumą ir pateikimo apmokėti Panevėžio TLK privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis pagrįstumą. Ekspertizės – antrojo kontrolės procedūros etapo metu buvo nustatyta, kad atsakovė pažeidė eilę Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymų, kai kurie pažeidimai buvo kartotiniai. PSDF biudžetui atsakovė padarė 5‘004,73 Eur žalą. Dėl klinikinio kodavimo netikslumų padaryta 3‘611,69 Eur žala, dėl nepagrįsto stacionarizavimo ir kitais atvejais (buvo nustatyta 20 atvejų, kurie nurodyti ekspertizės pažymoje pateiktoje lentelėje) - 1‘393,04 Eur žala.Nurodo, kad atsakovės atžvilgiu surašyta Ekspertizės pažyma yra galiojanti, nepakeista, nepanaikinta, nes atsakovė jos neapskundė nustatyta tvarka. Atsakovės vykdytos kontrolės procedūros metu nustatytos žalos išieškojimas nevertintinas kaip kontrolės priemonės (sankcijos, administracinės nuobaudos, sutartinės netesybos ir kt.) taikymas pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 3 dalį ir, šiuo atveju, negali būti taikomas naikinamasis 1 metų terminas. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas 3 metų ieškinio senaties terminas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.
Anykščių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 8,63 Eur teismo turėtų pašto išlaidų valstybei. Nustatė, kad ieškovės Panevėžio TLK specialistai laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. planine tvarka patikrino 2014 m. suteiktų stacionarinių paslaugų tinkamumą ir pateikimo apmokėti Panevėžio TLK PSDF biudžeto lėšomis pagrįstumą. 2015 m. rugpjūčio 12 d. buvo surašyta pažyma apie VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninės patikrinimą. 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-213 „Dėl patikrinimo pažymų ekspertizės“ ieškovės specialistai atliko VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninės patikrinimo pažymos ekspertizę. Jos metu ieškovės specialistai nustatė, jog 5‘004,73 Eur žala PSDF biudžetui nustatyta dėl klinikinio kodavimo netikslumų, nepagrįsto stacionarizavimo ir kitais atvejais, nurodytais bei pateiktais skaičiavimais ekspertizės pažymoje pateiktoje lentelėje.Atsakovė 2016-01-11 ekspertizės pažymą apie VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninės patikrinimą Nr. EP-3 skundė Panevėžio TLK taikinimo komisijai. Komisijai nepatenkinus atsakovės skundo, atsakovė komisijos išvadų administraciniam teismui neskundė. Teismas nesutiko su ieškovės atstovės argumentais, kad ekspertizės pažymą yra privaloma atsakovei, nes yra nenuginčyta, nepakeista ir galiojanti. Nurodė, kad administraciniuose teismuose yra suformuota praktika, kad ligonių kasų sprendimai, kuriuose pateikiami nurodymai sumokėti PSDF biudžetui nustatytą žalą, negali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovės surašyta ekspertizės pažyma prilygsta raginimui, savanoriškai atlyginti ligonių kasos nustatytą ir apskaičiuotą PSDF biudžetui padarytos žalos sumą, išplaukusiam iš sutartinių įsipareigojimų.Ligonių kasos specialistai patikrino 120 ligos istorijų ir 71 atvejais nustatė aktyviojo gydymo paslaugų teikimo neatitiktis. Ieškovės atstovė konkrečiai nenurodė atvejus, kurie patvirtintų 5‘004,73 Eur žalos sumą. Ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa 2014 m. balandžio 1 d. sudarė su atsakove VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligonine sutartį Nr. 10-309/B2-14-62 „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis“. Teismas sprendė, kad byloje civilinės atsakomybės klausimai kildinami iš prievolių vykdymo pagal pasirašytą sutartį.Įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus bei ieškovės pasisakymus dėl ieškinio, teismas padarė išvadą, jog ieškovė byloje neįrodė tikrojo žalos dydžio. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kiek 2014 metais sumokėjo atsakovei už stacionarines asmens sveikatos ir priežiūros paslaugas ir kiek šiuos mokėjimus būtų įtakojusios kodavimo klaidos. Teiginys, kad dėl atsakovės darbuotojų kodavimo klaidų atsakovei buvo sumokėta didesnė pinigų suma, negu turėjo būti sumokėta teisingai sukodavus paslaugas yra visiškai nepagrįsta nei įrodymais, nei teisės aktų analize. Ieškovės atstovė, teigdama, jog žala yra akivaizdi pagal esančią prie ekspertizės pažymos lentelė, negalėjo atsakyti ir nurodyti konkrečius atvejus, kur yra tikrasis žalos dydis.Teismas nustatė, kad apmokėjimą už suteiktas stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas 2014 metais reglamentavo tarp šalių 2014 m. balandžio 1 d. pasirašyta Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo ir šių paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis sutartis ir Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 22 d., įsakymu Nr. V-1113. Sutarties 2 priede buvo numatytos 2014 metais PSDF biudžeto lėšų sumos, skirtos apmokėti asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms. Stacionarinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms 2014 metams buvo numatyta 6‘531‘600 Lt suma, po 1‘632 900 Lt kiekvienam ketvirčiui. Faktiškai ieškovės sumokėtos sumos už stacionarines paslaugas atitinka Sutarties 2 priede nurodytas kainas ir nėra tiesiogiai susijusios su atsakovės faktiškai suteiktomis stacionarinėmis paslaugomis. Paslaugų kodavimo klaidos dėl kurių faktiškai suteiktų paslaugų kiekis per visus 2014 metus sumažėjo 5‘004,73 Eur niekaip neįtakojo ir negalėjo įtakoti ieškovės faktiškai mokamos sumos už stacionarines paslaugas.Ieškovės atstovė pripažino, jog atsakovės pateiktoje 1 lentelėje duomenys yra teisingi ir jų neginčijo. Ieškovės paskaičiuota 5‘004,73 Eur suma nėra teisinga, nes ieškovė ekspertizės pažymoje neįvertino atvejų, kai atsakovė, padarydama kodavimo klaidą, nurodė pigesnę paslaugą. Pagal atsakovės paskaičiavimus per visus 2014 metus dėl kodavimo netikslumų ieškovei nurodė 3‘623,12 Eur didesnę faktiškai suteiktų paslaugų sumą, nei turėjo būti nurodyta. Ši suma sudaro 0,2 procento nuo visų faktiškai suteiktų paslaugų sumos ir niekaip neįtakojo ieškovės mokamas už stacionarines paslaugas sumos. Ieškovės atstovė šių atsakovės argumentų neginčijo. Teismas nurodė, kad civilinė atsakomybė gali kilti tik įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę. Ieškovei neįrodžius visų aplinkybių, kuriomis ji grindė savo reikalavimą, teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, priimti į bylą papildomus įrodymus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas viršijo savo kompetenciją, nes rėmėsi Administraciniuose teismuose suformuluota praktika, kad ligonių kasų sprendimai, kuriuose pateikiami nurodymai sumokėti PSDF biudžetui nustatytą žalą, negali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas neturėjo teisės spręsti klausimo dėl ekspertizės pažymos prilyginimo raginimui savanoriškai atlyginti ligonių kasos nustatytą ir apskaičiuotą PSDF biudžetui padarytos žalos sumą, kadangi tai yra administracinių teismų kompetencija. Ieškovė yra viešojo administravimo institucija, atliekanti viešąjį administravimą sveikatos draudimo srityje.Atsakovė apskundė Panevėžio TLK 2016-01-11 Ekspertizės pažymą „Apie VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninės patikrinimą“ Nr. EP-3 Panevėžio TLK taikinimo komisijai, tačiau nepasinaudojo teise apskųsti taikinimo komisijos sprendimą minėto Aprašo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Todėl atsakovės atžvilgiu surašyta ekspertizės pažyma yra galiojanti, nepakeista, nepanaikinta. TLK ekspertizių pažymos yra privalomos asmens sveikatos priežiūros įstaigai ir jai sukuria tiesiogines materialines teisines pasekmes, o jose nurodytas sprendimas vertintinas pagal viešąjį administravimą reglamentuojančias nuostatas pagrindžia LVAT praktika: AS-857-662/2015, AS63-633/2011. Panevėžio TLK Ekspertizės pažyma yra Panevėžio TLK administracinis aktas ir gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka ir priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Mano, jog teismas neturėjo teisės svarstyti klausimo dėl Ekspertizės pažymos privalomumo atsakovei.Atsakovė teisme pripažino, jog yra pažeidusi Ekspertizės pažymoje nurodytus teisės aktus, t. y. padarė klinikinio kodavimo netikslumų, klaidų; nepagrįstai stacionarizavo, neginčijo, kad pažeidimai yra kartotiniai. Ekspertizės pažymoje nurodyta, kad pažeidus SAM 2011-02-23 įsakymo Nr. V-164 „Dėl tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų kvalifikacijos dešimtojo pataisyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10AM) įdiegimo“ 1.2 punkto nuostatas, t. y. dėl pagrindinių ir ar gretutinių susirgimų kodavimo, TLK-10-AM bei ACHI kodo neteisingo parinkimo yra nustatyta 20 atvejų, kai paslaugos turėjo būti priskirtos mažesne kaina apmokamai klinikinio kodavimo (toliau - DRG) grupei.Atlikus DRG grupavimo bandymą, nustatyta, kad nurodytais atvejais keičiasi atsakovei mokėtina suma už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl dėl neteisingo aktyviojo gydymo atvejų klinikinio kodavimo, pažeidus klinikinio kodavimo standartus, pasikeitė ieškovės mokėtina suma atsakovei už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Ekspertizės pažymoje pateikti atvejai aprašymais (DRG grupavimo bandymais) pagrindžiančiais žalos PSDF biudžetui dydį (3‘611,69 Eur) dėl klinikinio kodavimo standartų pažeidimų.Teismas netinkamai interpretavo Panevėžio TLK atstovo paaiškinimus dėl konkrečiais atvejais padarytos žalos PSDF biudžetui, todėl Panevėžio TLK, dėl nepagrįsto teismo sprendimo, iškilo būtinybė Panevėžio apygardos teismui papildomai pateikti aktyviojo gydymo atvejo priskyrimo tam tikrai DRG grupei modeliavimą pagal TLK kontrolės procedūros metu nustatytus teisingus kintamuosius duomenis (pagrindinės ir (ar) gretutinės diagnozės TLK-10-AM kodai, faktiškai atliktų intervencijų ACHI kodai).Ekspertizės pažymoje nurodyta, kad pažeidus Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos, patvirtintos SAM 1998-06-18 įsakymu Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ 4.3 punkto nuostatas, SAM 2006-12-22 įsakymu Nr. V-1114 „Dėl Nepriskirtinų stacionarinėms paslaugoms asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo tvirtinimo“ 2.2 punkto nuostatas, SAM 1998-06-18 įsakymu Nr. 329 patvirtintos Gydytojų specialistų teikiamų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos 3.11 punkto nuostatas, Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos, patvirtintos SAM 1998-06-18 įsakymu Nr. 329, 4.23 punkto nuostatas, Stebėjimo paslaugos teikimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto SAM 2006-12-22 įsakymu Nr. V-llll (2014-06-12 įsakymo Nr. V-690 redakcija), 12.1 ir 12.2 punktų nuostatas, PSDF biudžetui padaryta 1‘393,04 Eur dydžio žala. Kontrolės procedūros metu nustatyti atvejai, kai pacientams nepagrįstai suteiktos brangesnės aktyviojo gydymo paslaugos, neišnaudojus galimybės tokio paties turinio paslaugą suteikti ambulatoriškai (kaip stebėjimo, ambulatorinės chirurgijos paslaugas ar konsultacijas), teikiamos nepriskirtinos stacionarinėms paslaugoms asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir kt.Atsakovė, vadovaudamasi Sutarties Specialiųjų sąlygų 3.13.32 punktu, įsipareigoja vadovautis VLK direktoriaus 2012-11-15 įsakymu Nr. 1K-282 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, padarytos žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nustatymo principų aprašo patvirtinimo“. Šio įsakymo 4.1 punkte nustatyta, kad žalos PSDF biudžetui dydis atitinka dalį kompensuojamosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos asmens sveikatos priežiūros įstaigai apskaitos dokumentuose nurodžius brangesnę asmens sveikatos priežiūros paslaugą (stacionarinę ar ambulatorinę) nei buvo suteikta.Pažymi, kad atsakovė teikdama mažesnės kainos asmens sveikatos priežiūros paslaugą, bet apmokėjimui pateikdamas asmens sveikatos priežiūros paslaugą brangesne kaina, nepagrįstai naudoja PSDF biudžeto lėšas, t. y. tokiu būdu daro žalą PSDF biudžetui.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas pagrįstai rėmėsi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir vadovaudamasis šia praktika neviršijo savo kompetencijos. Po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-l820-502/2015 priėmimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo labai aiškią praktiką, kad teritorinių ligonių kasų sprendimai kuriuose pateikti nurodymai sumokėti PSDF biudžetui padarytą žalą nesukelia tikrintoms įstaigoms teisinių pasekmių, todėl negali būti laikomi Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme skųstinu aktu. Apeliantės nurodoma teismų praktika buvo pakeista nauja praktika, kuri aptarta aukščiau. Todėl apeliantės argumentai, kad atsakovė turėjo teisę skųsti Ekspertizės pažymą administraciniams teismams ir kad neapskųsta Ekspertizės pažyma yra privaloma atsakovei, atmestini kaip nepagrįsti.Atsakovė neginčija fakto, kad jos darbuotojai 2014 m. padarė kodavimo klaidų, tačiau nesutinka, kad dėl šių klaidų buvo padaryta žala PSDF biudžetui. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad apeliantė reikalaudama iš atsakovės atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą privalo įrodyti tikrąjį žalos dydį t. y. privalo įrodyti, kad dėl paslaugų kodavimo klaidų atsakovui iš PSDF biudžeto buvo sumokėta daugiau pinigų, negu būtų sumokėta kodavimo klaidų nepadarius.Sutinka su Anykščių rajono apylinkės teismo išvada, kad tikrasis žalos dydis byloje nėra įrodytas. Apeliantė nei pirmos instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje nepateikė jokių įrodymų, kiek 2014 m. sumokėjo atsakovei už stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir kiek šiuos mokėjimus būtų įtakojusios kodavimo klaidos. Apeliantės teiginys, kad dėl atsakovo darbuotojų kodavimo klaidų atsakovui buvo sumokėta didesnė pinigų suma, negu turėjo būti sumokėta, teisingai sukodavus paslaugas, yra visiškai nepagrįsta nei įrodymais, nei teisės aktų analize.Apmokėjimą už suteiktas stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas 2014 metais reglamentavo, tarp šalių 2014 m. balandžio 1 d. sudaryta Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartis ir Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1113.Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad apeliantė įsipareigoja ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos sumokėti atsakovei už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neviršijant tam tikslui iš PSDF biudžeto skirtų asignavimų. Sąskaitos gavimo diena laikoma ta diena, kai apeliantė patikrina atsakovės pateiktus dokumentus ir duomenis, nurodytus Sutarties 2.12 punkte, ir informuoja atsakovę, kad šie dokumentai ir duomenys yra tinkami ir atsakovės sąskaita priimama apmokėti. Sutarties 2 priede yra numatytos PSDF biudžeto lėšų sumos, skirtos apmokėti asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms. Stacionarinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms 2014 metams buvo numatyta 6‘531‘600 litų suma (po 1‘632‘900 litų kiekvienam ketvirčiui). Sveikatos priežiūros įstaigoms yra išmokama Sutarties 2 priede sulygta suma, nepriklausomai nuo faktiškai suteiktų paslaugų kiekio, išskyrus atvejį, kai stacionarinių paslaugų suteikiama mažiau nei 80 procentų nei numatyta Sutarties 2 priede. Apeliantės sumokėtos sumos už stacionarines paslaugas atitinka Sutarties 2 priede nurodytas sumas ir nėra tiesiogiai susijusios su atsakovės faktiškai suteiktomis stacionarinėmis paslaugomis. Paslaugų kodavimo klaidos, dėl kurių suma už faktiškai suteiktas paslaugas per visus 2014 metus sumažėja 5‘004,73 Eur niekaip neįtakojo ir negalėjo įtakoti apeliantės faktiškai mokamos sumos už stacionarines paslaugas.Anykščių rajono apylinkės tesimas teisingai konstatavo ir aplinkybę, kad apeliantės apskaičiuota 5‘004,73 Eur suma nėra teisinga vien dėl tos priežasties, kad apeliantė Ekspertizės pažymoje neįvertino atvejų, kai atsakovė padarydama kodavimo klaidą nurodė pigesnę paslaugą. Realiai atsakovė per visus 2014 metus dėl kodavimo netikslumų apeliantei nurodė 3‘623,12 Eur didesnę faktiškai suteiktų paslaugų sumą, nei turėjo būti nurodyta. Ši suma sudaro tik 0,2 procento nuo visų faktiškai suteiktų paslaugų sumos ir niekaip neįtakojo apeliantės mokamos už stacionarines paslaugas sumos.Apeliantės teoriniai statistiniai skaičiavimai pateikti atlikus DRG grupavimo bandymą neįrodo tikrojo apeliantės žalos dydžio t. y. neįrodo, kad atsakovei nepadarius Ekspertizės pažymoje nurodytų pažeidimų ji 2014 metais būtų gavusi 3‘623,12 Eur mažiau. Apeliantei perskaičiavus sumas keičiasi tik statistinė informacija apie atsakovės faktiškai suteiktas stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, o ne mokėtina suma.Apeliantės teiginiai, kad jos PSDF biudžetui padarytos žalos dydis yra apskaičiuotas vadovaujantis žalos PSDF biudžetui nustatymo principų aprašo 4.1. punktu todėl yra teisingas ir negali būti ginčijamas, yra nepagrįsti. Pirma, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2012-11-13 įsakyme Nr. 1K-282 nėra nurodyta kokio įstatymo pagrindu šis įsakymas yra priimtas, todėl kyla klausimas ar Valstybinė ligonių kasa neviršijo savo kompetencijos reglamentuodama padarytos žalos PSDF biudžetui apskaičiavimo klausimus. Antra, žalos PSDF biudžetui nustatymo principų aprašo 4.1 punktas turi būti taikomas sistemiškai su 2 punktu, kuriame apibrėžta, kad žala PSDF biudžetui tai PSDF biudžeto išlaidos, susidariusios dėl asmens sveikatos priežiūros ištaigu, sudariusiu sutartis su teritorinėmis ligoniu kasomis, teisės aktu pažeidimu ar kitu pažeidimų, dėl kuriu pasikeičia iš PSDF biudžeto skiriama kompensuojamoji suma už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Apeliantė įrodinėja ne realių PSDF biudžeto išlaidų padidėjimą, o tik statistinių duomenų apie faktiškai suteiktas stacionarines paslaugas pasikeitimą. Statistinių duomenų apie faktiškai suteiktas paslaugas pasikeitimas negali būti laikomas žala PSDF biudžetui net ir taikant žalos PSDF biudžetui nustatymo principų aprašą. Apeliantės prašymu žalą skaičiuojant ne pagal faktiškai apeliantės patirtas išlaidas, o pagal statistinių duomenų pasikeitimus, apeliantė nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita.Apeliantė, prašydama prijungti naujus įrodymus, nenurodė kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Akivaizdu, kad visus prašomus į bylą prijungti dokumentus apeliantė jau turėjo bylą nagrinėjant Anykščių rajono apylinkės teisme. Pažymėtina, kad į bylą pateiktos konkrečių pacientų Stacionare gydomo asmens statistinės kortelės, kuriose pateikiama konfidenciali informacija apie pacientui nustatytas ligas ir jų gydymą nėra tiesiogiai susijusi su šia byla, nes statistinės kortelės neįrodo realių PSDF biudžeto išlaidų stacionarinėms sveikatos priežiūros paslaugoms ir nepagrįstai atskleidžia paciento sveikatos paslaptį, kuri yra konfidenciali.Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, prašo papildomų įrodymų į bylą neprijungti. Teismui nusprendus priimti pacientų Stacionare gydomo asmens statistinės korteles, šią bylos medžiagos dalį būtina pripažinti nevieša, nes statistinėse kortelėse yra pateikiama konfidenciali informacija apie pacientų ligas ir jų gydymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio teritorinė ligonių kasa (toliau – TLK) ir Viešoji įstaiga Anykščių rajono savivaldybės ligoninė (toliau – Ligoninė) 2014 m. balandžio 1 d. sudarė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo ir šių paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis sutartį Nr. 10-309, kurios pagrindu Ligoninė įsipareigojo joje nustatytomis sąlygomis teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveiktos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis, o TLK įsipareigojo apmokėti Ligoninei šių paslaugų išlaidas. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo reikalavimus nustatė Sutarties Specialiosios sąlygos. Ligoninė taip pat įsipareigojo: sudaryti sąlygas TLK darbuotojams kontroliuoti Sutartyje numatytų ir suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, tinkamumą, kiekį, kokybę, jų išlaidų apmokėjimo iš PSDF biudžeto lėšų pagrįstumą ir teisėtumą bei visus su tuo susijusius medicininius, buhalterinius ir kitus dokumentus; pateikti sąskaitas už ataskaitiniu laikotarpiu (kalendorinis mėnesis) suteiktas atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. TLK įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos sumokėti Ligoninei už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neviršijant tam tikslui iš PSDF biudžeto skirtų asignavimų (1 t., b. l. 20-36).Panevėžio TLK specialistai laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. planine tvarka patikrino 2014 m. suteiktų stacionarinių paslaugų tinkamumą ir pateikimo apmokėti Panevėžio TLK PSDF biudžeto lėšomis pagrįstumą. Panevėžio TLK 2016 m. sausio 11 d. surašė Ekspertizės pažymą Nr. EP-3 apie VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninės patikrinimą ir nustatė, kad dėl klinikinio kodavimo netikslumų, nepagrįsto stacionarizavimo ir kitais atvejais PSDF biudžetui Ligoninė padarė 5‘004,73 Eur žalos. Atsakovė kreipėsi į Panevėžio TLK taikinimo komisiją, kuri atsakovės skundo nepatenkino.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio argumentais, motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovės teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad Anykščių rajono apylinkės teismas viršijo savo kompetenciją, nes rėmėsi Administracinio teismo praktika, netinkamai vertino faktines aplinkybes ir TLK atstovo paaiškinimus, todėl padarė neteisingas išvadas.Kaip žinia, teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismas, laikydamasis rungimosi principo, turi aiškinti ne tik tas aplinkybes, kuriomis pagrindžiami šalių reikalavimai bei atsikirtimai, bet ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, pasiūlydamas šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis). Šių aplinkybių buvimas arba jų nebuvimas konstatuojamas remiantis šalių ir kitų dalyvaujančių asmenų pateiktais įrodymais (CPK 270 straipsnio 4 dalis 3, 4 punktai). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir vertino atsakovės nurodytas aplinkybes dėl ieškovės pateiktos ekspertizės pažymos (b. l. 74-78).Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad ekspertizės pažymą, jei neatskųsta ir nepanaikinta, yra galiojanti ir atsakovei privaloma, sukuria tiesiogines materialines pasekmes. Pažymėtina, kad apeliantės nurodyta administracinio teismo praktika yra pasikeitusi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2017 m. lapkričio 14 d. paskelbė administracinio teismo praktikos apibendrinimą, taikant sveikatos apsaugą reglamentuojančias teisės normas ir nurodė, kad „<...> teritorinių ligonių kasų priimti kontrolės procedūros dokumentai - ekspertizės pažymos - nelaikytini savarankišku administracinės bylos dalyku: nepaisant imperatyvaus pobūdžio tekstinės formuluotės, teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažymoje pareiškėjui duodamam patvarkymui (įpareigojimui) trūksta teisinio privalomumo galios, taigi jis savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti teritorinės ligonių kasos nustatytą ir apskaičiuotą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos sumą. Tais pačiais motyvais, išvestiniais laikomi ir taip pat administraciniame teisme nagrinėti nepriimami pareiškėjų reikalavimai, kuriais prašoma panaikinti teritorinių ligonių kasų taikinimo komisijų posėdžio protokolus, kuriais, išnagrinėjus pareiškėjų skundus dėl ekspertizės pažymų, įforminamas nutarimas rekomenduoti laikyti ekspertizės pažymą galiojančia. Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnis numato, kad teritorinės ligonių kasos inter alia, vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (LVAT 2017 m. lapkričio 14 d. praktikos apibendrinimo IV.2.2 skyriaus 28.3, 28.4, 29 punktai)“.Taigi, pateikta ekspertizės pažyma yra tik raginimas atsakovei geruoju atlyginti TLK pažymoje apskaičiuotą žalos sumą ir nėra besąlygiškai privaloma, kaip teigia ieškovė. Atsakovei atsisakius sumokėti žalą, ieškovė žalą gali išieškoti Civilinio kodekso (toliau – CK) pagrindu.Įstatymas reglamentuoja, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6. 249 straipsnio 1 dalis). Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ji nėra preziumuojama, todėl jos faktą ir dydį paprastai privalo įrodyti ieškovas, nurodydamas žalos dydį bei pateikdamas įrodymus, patvirtinančius reikalavimą atlyginti padarytą žalą. Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).Panevėžio TLK teigia, kad atsakovė pažeidė Ekspertizės pažymoje išvardintus teisės aktus ir dėl netikslaus klinikinio kodavimo bei nepagrįsto stacionarizavimo ir kitų atvejų PSDF biudžetui padarė 5‘004,73 Eur žalą. Atsakovė pripažino, kad padarė kodavimo klaidų, tačiau nesutinka, kad dėl to PSDF biudžetui padaryta žala. Nagrinėjant ginčą, šalių prašymu apeliacinės instancijos teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi paskyrė apskaitos ir finansų ekspertizę, kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas ir atsakė į ieškovės ir atsakovės klausimus (2 t., b. l. 151-153, 3 t., b. l. 2-40).Vertinant ar atsakovė pažeidė apmokėjimą už stacionarines asmens sveikatos priežiūros (toliau – ASP) paslaugas 2014 metais, pažymėtina, kad apmokėjimo tvarka nustatyta šalių 2014 m. balandžio 1 d. Sutartyje, o taip pat reglamentuota Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“. Minėtame apraše nustatyta pagal kokią formulę yra skaičiuojama kiekvieną mėnesį mokėtina suma, kuri priklauso nuo faktiškai suteiktų paslaugų balais, tačiau tik tuomet, jei balo vertė yra didesnė nei 1.25. Jei balo vertė nėra didesnė – mokama yra sutartinė suma. Aprašo 16 punkte nustatyta, kad „ Einamaisiais metais ASP įstaigos stacionarinių paslaugų išlaidoms apmokėti skirta lėšų suma metų pabaigoje perskaičiuojama, atsižvelgiant į ASP įstaigos per metus faktiškai suteiktą stacionarinių paslaugų kiekį. Galutinė perskaičiuotoji suma negali viršyti ASP įstaigos metinės sutartinės sumos stacionarinių paslaugų išlaidoms apmokėti“. TLK šalių Sutartyje atsakovei nustatyto PSDF biudžeto finansavimo mažinti negali.Kaip minėta, šalys 2014 m. balandžio 1 d. sudarė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo ir šių paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis sutartį. Pagal šią sutartį atsakovei VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninei 2014 metams iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų buvo skirta: stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimui 6‘531‘600 Lt (1‘891‘682,11 Eur); stacionarioms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms (aktyviojo gydymo ir ilgalaikio gydymo) apmokėti - 99‘276 Lt (28‘752,32 Eur). Pagal VšĮ Anykščių rajono ligoninės 2014 metais išrašytas sąskaitas faktūras už stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas Panevėžio TLK sumokėjo 6‘630‘876,00 Lt (1‘920‘434,43 eurai), t. y. sumą, kuri nurodyta šalių 2014 m. balandžio 1 d. sudarytoje Sutartyje. Pagal šalių 2014-04-01 Sutartį TLK įsipareigojo sumokėti Ligoninei už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pateikti sąskaitas, neviršijant tam tikslui iš PSDF biudžeto skirtų asignavimų.Teismo ekspertas, atsakydamas į šalių pateiktus klausimus, ištyrė ekspertizės pažymoje Nr. EP-3 nurodytus pažeidimus įvairiais aspektais ir padarė išvadą, kad „<...>Jeigu Panevėžio TLK sumokėtų sutartyje nurodytą sumą už stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tai 2016-01-11 ekspertizės pažymoje Nr. EP-3 nurodyti pažeidimai neturėtų įtakos paslaugų apmokėjimui“. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinęs šalių pateiktus argumentus ir įrodymus, teismo eksperto padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio TLK atsakovei VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninei už stacionarines paslaugas sumokėtos sumos, įskaitant ir tam tikras kodavimo klaidas, neviršija Sutartyje patvirtintų sumų ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ nustatytos tvarkos (3 t., b. l. 19-21, 38-40).Apeliantė nurodo, kad, apskaičiuodama PSDF biudžetui padarytą žalą, vadovavosi Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. 1K-282 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, padarytos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nustatymo principų aprašo“ (toliau – Aprašas) 4, 4.1 punktais, kad: „Žalos PSDF biudžetui dydis atitinka dalį kompensuojamosios ASPP, vaisto ar MPP kainos šiais pagrindiniais atvejais: ASPĮ apskaitos dokumentuose nurodo brangesnę ASPP (stacionarinę ar ambulatorinę) nei buvo suteikta“.Kolegijos nuomone, apeliantė klaidingai aiškiną Aprašą. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ), vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, padarytos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nustatymo principų aprašas reglamentuoja žalos PSDF biudžetui nustatymo principus, taikomus vykdant asmens sveikatos priežiūros paslaugų (ASPP), kurių išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto, kiekio ir kokybės, šių paslaugų atitikties jų teikimo reikalavimams, kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) išrašymo ir išdavimo teisėtumo kontrolę. Žala PSDF biudžetui - PSDF biudžeto išlaidos, susidariusios dėl ASPĮ, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, teisės aktų pažeidimų ar kitų pažeidimų, dėl kurių pasikeičia iš PSDF biudžeto skiriama kompensuojamoji suma už suteiktas ASPP (Aprašo 2 punktas). Nagrinėjamu atveju, kaip jau nurodyta šios nutarties 41 punkte, TLK išmokėtos sumos neviršijo atsakovei Sutartyje numatyto PSDF biudžeto 2014 metams.Kaip minėta civilinė atsakomybė atsakovei gali kilti tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms. Byloje atsakovės neteisėti veiksmai dėl klaidingo kodavimo nustatyti, tačiau apeliantei neįrodžius žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos, tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės Panevėžio TLK priteistinos atsakovės VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa ir atsakovė VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninė už apskaitos ir finansų ekspertizės atlikimą į Panevėžio apygardos teismo specialiąją sąskaitą sumokėjo po 1‘500 Eur. VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninė už eksperto atvykimą į teismo posėdį į Panevėžio apygardos teismo specialiąją sąskaitą sumokėjo 100 Eur. Ekspertui buvo apmokėtos kelionės išlaidos, kurias sudarė 22 Eur suma, o likusi 78 Eur suma grąžina VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninei (3 t., b. l. 49, 70, 72-73). Kadangi apeliacinis skundas atmestas, VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninei grąžintina 1‘500 Eur suma, įmokėta už ekspertizės atlikimą, o Panevėžio teritorinei ligonių kasai grąžinama 5,17 Eur suma, likusi apmokėjus už ekspertizę.Atsakovės advokato pagalbos išlaidos, ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kitus procesinius dokumentus bei advokatui dalyvaujant teismo posėdyje sudarė 2‘701,33 Eur (2 t., b. l. 42-43, 3 t., b. l. 77-82). Vertinant atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas atsižvelgia į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų (Teisingumo ministro 2015‑03-19 įsakymu Nr. 1R-77 išdėstyta nauja redakcija) rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos). Iš pateiktos atstovavimo išlaidų detalizacijos matyti, kad į atstovavimo išlaidų sumą įtrauktos būtinos išlaidos už advokato pagalba rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kitus procesinius dokumentus, atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsakovės bylinėjimosi išlaidos patirtos 2017 m. I ketvirtį ir 2018 m. I ketvirtį. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos pobūdį, atsakovės pateiktų procesinių dokumentų turinį, Rekomendacijų 7, 8.11, 8.16, 8.18 punktų nuostatas, konstatuoja, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl 2‘701,33 Eur suma priteistina iš apeliantės Panevėžio TLK.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Panevėžio teritorinės ligonių kasos, JAK 188784179, viešajai įstaigai Anykščių rajono savivaldybės ligoninei, JAK 154278698, 2‘701,33 Eur (du tūkstančius septynis šimtus vieną eurą 33 euro centus) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir 22 Eur (dvidešimt du eurus) išlaidų už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje.
Iš Panevėžio apygardos teismo specialiosios sąskaitos grąžinti: Viešajai įstaigai Anykščių rajono savivaldybės ligoninei, JAK 154278698, 1‘500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų), sumokėtų 2017 m. birželio 28 d., mokėjimo nurodymu (Nr. nenurodytas); Panevėžio teritorinei ligonių kasai, JAK 188784179, 5,17 Eur (penkis eurus 17 euro centų) sumą, likusią nuo 1‘500 Eur apmokėjimo už ekspertizę.