Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1. 2010-01-22 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d. (trys epizodai) laisvės apribojimu 1 m. 2 mėn. 2010 m. birželio 18 d. nutartimi bausmė pakeista 45 paromis arešto.

2. 2010-07-22 nuosprendžiu (pakeistas 2010 m. spalio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu) pagal BK 138 str. 2 d. 9 p. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, taikant BK 63 straipsnio 9 dalį subendrinus bausmę paskirta subendrinta 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

3. 2010-10-06 pagal BK 286 str. ir BK 290 str. laisvės atėmimu 5 mėn.

4. 2010-12-31 pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. BK 64 str. 1 d. paskirta subendrinta 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

5. 2011-01-04 pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 mėn. Taikant BK 63 str. 9 d. skirta subendrinta 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

6. 2011-03-08 pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėn. BK 63 str. 9 d. skirta subendrinta 2 m. laisvės atėmimo bausmė.

7. 2012-10-12 pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. 9 mėn. Taikant BK 64 str. skirta subendrinta 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

8. 2016-06-27 pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., pritaikius BK 64¹ str. laisvės atėmimu 10 mėn., taikytas BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., paskirti įpareigojimai.

9. 2016-10-24 pagal BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., sutinkamai su BK 63 str., 1, 2, 5 d.1p. , BK 64¹ str. laisvės atėmimu 10 mėn. Taikant BK 63 str. 9 d. skirta subendrinta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, taikytas BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., paskirti įpareigojimai.

10. 2016-12-28 pagal BK 178 str. 2 d. (2 veikos), BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. 178 str. 4 d. vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 6 d. bausmės subendrintos, paskiriant 1 m. 6 mėn. 1aisvės atėmimo, vadovaujantis 63 str. 5 d. 2 p., bausmės subendrintos, paskiriant 1 m. 6 mėn. 1aisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ str. bausmę sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., bausmė subendrinta su 2016-10-24 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 m. laisvės atėmimo;

11. 2017-02-06 pagal LR BK 178 str. 2 d.- 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 m. laisvės atėmimo. 2017-06-08 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. l d., 3 d., 9 d. subendrinta 2017-02-06 Kėdainių rajono apylinkės teismo paskirta l m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė su 2019-12-28 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 3 m. laisvės atėmimo.

12. 2017-12-28 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 2 d.- 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ str. straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 (dvidešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., prie Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi nustatytos bausmės, kuria subendrintos bausmės paskirtos 2017-02-06 ir 2016-12-28 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais, paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies (neatlikta bausmės dalis 1 metai 10 mėnesių 22 dienos) - iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 m. 11 mėn. 7 d. (vienerius metus vienuolika mėnesių septynias dienas) laisvės atėmimo. Bausmė atlikta 2019-12-05;

13. 2020-06-12 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 284 str., 286 str., 140 str. 1 d., 178 str. 2 d. Vadovaujantis 63 str. 1 d. 4 d., 64¹ straipsnio 1 dalimi laisvės atėmimu 1 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. gegužės 10 d. apie 03.00 val., sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r. sav., tyčia šešis kartus kumščiu sudavė M. K. į galvą, taip smurtaudamas padarė M. K. poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke ir kairiame dilbyje, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimą kairiame maumenyje ir kairės plaštakos pirštų srityje, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. gegužės 16 d. apie 17.35 val., viešojo vietoje – parduotuvės „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, apsaugos posto patalpoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, šūkavo, plūdosi necenzūriniais žodžiais už tai, kad apsaugos darbuotojo buvo sulaikytas įvykdęs vagystę, tyčia pečiu išdaužė patalpos durų stiklo paketą, sulaužė stalą, taip sugadino svetimą – UAB „Norfos Mažmena“ priklausantį turtą ir padarė 594,05 eurų turtinę žalą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. birželio 16 d. apie 21 val. 00 min., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) parke, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia ranka sugriebė E. B. už plaukų ir tempė E. B. prie jos numesto ant pievelės jai priklausančio mobilaus ryšio telefono, po to paėmęs nukentėjusiajai už plaštakos ją tempė iš (duomenys neskelbtini) parko link (duomenys neskelbtini) g., Kėdainiai, tuo sukėlė E. B. fizinį skausmą, šiais chuliganiškais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš asmeninių motyvų, su nukentėjusiuoju jo nesieja šeimyniniai ryšiai. Kaltinamasis suduodamas smūgius nukentėjusiajam suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiojo M. K. sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo ir padarytų sužalojimų masto, t. y. nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada bei rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

numatytos BK 284 straipsnyje padarytos UAB „Norfos mažmena atžvilgiu.

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina apžiūros protokolai, liudytojų parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis D. S. padarė minėtą nusikaltimą, jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai atitinka BK 284 straipsnį.

numatytos BK 284 straipsnyje padarytos E. B. atžvilgiu.

Kaltinamasis D. S. dėl nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai. Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.

E. B. asmens apžiūros metu, praskleidus plaukus, pakaušio srityje, matosi nedidelis paraudimas (2 tomas, b. l. 59-64).

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamojo veikimo būdas, elgesys neišvengiamai susijęs su nepagarbos demonstravimu aplinkiniams bei jo nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamasis įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) parke, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia ranka sugriebė E. B. už plaukų ir tempė E. B. prie jos numesto ant pievelės jai priklausančio mobilaus ryšio telefono, po to paėmęs nukentėjusiajai už plaštakos ją tempė iš (duomenys neskelbtini) parko link (duomenys neskelbtini) g., Kėdainiai, tuo sukėlė E. B. fizinį skausmą. Viešoji vieta, yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kasacinė byla Nr. 2K-249/2009). Kaltinamasis demonstravo, kad jis negerbia visuomenės, negerbia moralės normų, kaltinamojo elgesys buvo kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kuriuo siekė priešpastatyti save aplinkiniams. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai atitinka BK 284 straipsnį.

Dėl civilinių ieškinių.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodamas, kad dėl nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė fiziniu ir dvasiniu skausmu, patyrė stresą, nerimą, emocinius išgyvenimus (1 t., b. l. 99). Kaltinamasis D. S. su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 str. 2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Kaltinamasis nedirba, pajamų negauna, nekilnojamojo turto neturi, tačiau yra sveikas ir darbingas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra atsiradusios pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004). Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius išgyvenimus). Turtinė žala nukentėjusiai nepadaryta.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Nustatant neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog dėl nukentėjusiojo sužalojimo dvasiniai sukrėtimai šiuo atveju nėra progresuojantys, t. y., byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai, dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl kurių nukentėjusysis ateityje nebegalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo. Nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, jam nustatytas padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, neturtinės žalos dydį nukentėjusiai priteisia iš kaltinamojo – 600 Eur, likusioje dalyje civ. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Civilinė ieškovė UAB ,, Norfos Mažmena" pareiškė civilinį ieškinį 594,05 Eur turtinei žalai atlyginti, kadangi įvykio metu buvo sulaužytas stalas ir išdaužtas apsaugos durų paketas (1 t., b. l. 136-143).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir pan. Iš byloje esančios sąskaitos – faktūros matyti, jog durų paketo remontas kainavo 394,40 Eur, o stalas apsaugos patalpai 199,65 Eur (1 t., b. l. 137, 138). Ši turtinė žala civilinei ieškovei atsirado dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą – 594,05 Eur turi pareigą atlyginti kaltinamasis D. S..

Dėl bausmės skyrimo.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybė tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Kaltinamasis padarė trys tyčinius nesunkius nusikaltimus, teistas 13 kartų, administracine tvarka baustas, nedirba, priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos priežiūros grupėse neregistruotas (3 t., b. l. 9-70, 71-83, 86, 87-88). Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o yra tik loginė jo gyvenimo būdo, ankstesnio elgesio pasekmė. Kaltinamasis jokių išvadų iš teistumų nepadarė, yra linkęs nusikalsti, nesistengia keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, stoti į dorą ir sąžiningą kelią. Įvertinus nurodytas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti tik skiriant jam už padarytas nusikalstamas veikas griežčiausias sankcijose numatytas bausmės rūšis - laisvės atėmimą. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į nusikalstamų veikų pasekmes – sužaloti asmenys, sugadintas parduotuvės turtas, nukentėjusiems padaryta žala, kuri neatlyginta. Įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą kaltinamajam už nusikaltimų padarymą tikslinga skirti realias laisvės atėmimo bausmes už nesunkius nusikaltimus skiriant mažesnes nei vidutinio dydžio bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, kritiškai įvertino savo elgesį, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnių bausmių dalis ir paskirti subendrintą bausmę. Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnio numatyta tvarka, kaltinamasis prisipažino esą kaltas dėl jam inkriminuotų veikų. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

D. S. šias nusikalstamas veikas padarė prieš priimant 2020 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2020 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme.

Taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą visiškai ar iš dalies, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Be to, iki šios dienos nėra išnykęs kaltinamojo teistumas už anksčiau padarytus nusikaltimus, o ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Kaltinamasis nusikaltimus daro sistemingai, jo įžūlus, chuliganiškas, priešingas teisei elgesys nėra koreguojamas. Jam kilusias problemas, nepasitenkinimą sprendžia jam vienam priimtinais būdais, jo elgesys yra chuliganiškas, pavojingas visuomenei, todėl jis ir privalo atlikti laisvės atėmimo bausmę izoliuotas nuo jos. Taigi, kaltinamasis būdamas pataisos namuose turės galimybę užsiimti prasminga veikla, dirbti, atlyginti nukentėjusiems žalą.

Kiti procesiniai klausimai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu D. S. buvo sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 16 d. 17.55 val. iki 2020 m. gegužės 18 d. (2 t., b. l. 99, 101). Taip pat buvo sulaikytas nuo 2020 m. birželio 16 d. 21.30 val. iki 2020 m. birželio 18 d. 13.24 val. (2 t., b. l. 136-137, 139-140). 2020 m. gegužės 18 d. paskirta kardomoji priemonė ? rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios (2 t., b. l. 170-171).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, D. S. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gegužės 16 d. 17.55 val. iki 2020 m. gegužės 18 d. ir nuo 2020 m. birželio 16 d. 21.30 val. iki 2020 m. birželio 18 d. 13.24 val. (4 paros).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį D. S. yra 162,00 Eur. Prašyme nurodoma, jog antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam teikė advokatas Vytautas Polikaitis, paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu. Atsižvelgiant į kaltinamojo materialinę, turtinę padėtį, į tai, jog gynėjas byloje dalyvavo ne jo pageidavimu, jam gynėjas paskirtas sutinkamai su BPK 51 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo ir bylinėjimosi (pašto) išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnių bausmių dalis ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti D. S. sumažintą – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant minėto nuosprendžio švelnesnę bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. S. faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką D. S. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. gegužės 16 d. 17.55 val. iki 2020 m. gegužės 18 d. ir nuo 2020 m. birželio 16 d. 21.30 val. iki 2020 m. birželio 18 d. 13.24 val. (4 paros).

Į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaitytina taip pat bausmė atlikta pagal 2020 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį su visais jame nurodytais įskaitymais.

Kardomąją priemonę ? rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. K. iš nuteistojo D. S. 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti civilinei ieškovei UAB „Norfos mažmena“ iš nuteistojo D. S. 594,05 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 05 centus) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.