- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-03
- Bylos Nr.
- e2-321-223/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04722-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Birutė Mėlinauskienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui V. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 442,44 Eur žalos atlyginimą. Neprieštarauja, kad būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovas buvo įpareigotas per 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2019 m. gruodžio 16 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis) (e. b. l. 44). Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovas neprieštarauja, kad būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį. CPK nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovo prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad atsakovas 2018 m. liepos 17 d. apie 16 val. 15 m. alaus bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), rankos kumščiu ne mažiau kaip keturis kartus suduodamas į galvą, krūtinę, juosmenį, sužalojo uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ greitojo reagavimo grupės apsaugos darbuotoją H. L., taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą (e. b. l. 1-5, 11-13, 14, 15, 16, 32-37). Dėl minėto įvykio Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-34210-18 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuroro 2019 m. gegužės 29 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas įtariamajam (atsakovui) susitaikius su nukentėjusiuoju H. L. (e. b. l. 32-37). H. L. dėl 2018 m. liepos 17 d. įvykio metu patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. (e. b. l. 14, 15, 16). Ieškovo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu „Dėl H. L. teisės gauti ligos išmoką“ Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. H. L. paskirta 314,62 Eur ligos išmoką (e. b. l. 17). Ieškovo 2018 m. spalio 4 d. sprendimu „Dėl H. L. nelaimingo atsikimo darbe“ Nr. (duomenys neskelbtini) H. L. 2018 m. liepos 17 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudžiamuoju įvykių (e. b. l. 18), todėl 2018 m. spalio 15 d. sprendimu „Dėl H. L. ligos išmokos perskaičiavimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) perskaičiuota H. L. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. paskirta ligos išmoka ir paskirtas 127,82 Eur dydžio ligos išmokos skirtumas (e. b. l. 19). H. L. dėl patirtų sužalojimų tapo laikinai nedarbingu, ieškovas jam išmokėjo 442,44 Eur dydžio ligos išmoką (e. b. l. 20), todėl ieškovas patyrė nurodyto dydžio žalą, kurios atlyginimo jis turi teisę reikalauti iš atsakingo už žalos kilimą asmens, t. y. atsakovo. Gavus atsakovo prašymą dėl žalos atlyginimo išdėstymo dalimis (e. b. l. 22), 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. (8.5) VIA_SP6-7 442,44 Eur žalos mokėjimas buvo išdėstytas dalimis, mokant po 50 Eur per mėnesį nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. gruodžio mėnesio bei 42,44 Eur – 2020 m. sausio mėnesį (e. b. l. 23). Atsakovas nesilaikė žalos atlyginimo išdėstymo tvarkos, todėl ieškovas ragino sumokėti skolą (e. b. l. 26-27). Tačiau iki šiol atsakovas nėra sumokėjęs nei vienos įmokos.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinis socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
Žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis). Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 straipsnio 3 dalis). CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Atsakovo neteisėti veiksmai (nežymus nukentėjusiojo H. L., apdrausto valstybiniu socialiniu draudimu, sveikatos sutrikdymas) yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo prievole išmokėti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatytą išmoką. Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246-6.249 straipsniai). Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievolę atsiskaityti su ieškovu nėra ir šalys teismui tokių įrodymų nepateikė (CPK 176–179 straipsniai).
Ieškinys tenkintinas CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.205, 6.256 straipsnių, 6.263 straipsnio 2 dalies, 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindais. Iš atsakovo ieškovui priteistinas 442,44 Eur žalos atlyginimas.
Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, todėl iš atsakovo priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285, 286, 287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 442,44 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 44 centų) žalos atlyginimą – ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, juridinio asmens kodas 191683350, naudai.
Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolikos vieno euro) žyminį mokestį valstybės naudai (įmokos kodas – 5660).
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.